Pabėgęs lenkas kareivis: bučiau nežudęs, bet man už nugaros stovėjo su pistoletu

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-12-26 02:24:00, skaitė 555, komentavo 2

Pabėgęs lenkas kareivis: bučiau nežudęs, bet man už nugaros stovėjo su pistoletu

Lenkų kareivio Emilio Čečka interviu duotas kanalui OHT apie pabėgimo į Baltarusiją priežastis ir masines pagėgėlių žudynes. 

Emilis Čečko, 1996 metų gimimo, 11 Mazuro artilerijos pulko karaliaus Mindaugo 16 Pomoro mechanizuotos divizijos eilinis.

Emilis Čečko savavališkai paliko tarnybos vietą 2021 metų gruodžio 16 dieną, kirto valstybinę sieną ir paprašė politinio prieglobsčio.

Lenkijoje Čečko paskelbtas dezertyru, jam gręsia 10 kalėjimo. Vienas lenkiškas generolas pareikalavo pabėgusiam kareiviui mirties bausmės.

O tai reiškia, kad gerai užkabino.

Tai reali istorija.

Įvykiai, apie kuriuos kalbama, tikrai įvyko Lenkijoje mūsų laikais. Žemiau yra intervių įrašas lenkų kalba su rusiškais subtitrais, kad nepraleisti nei žodžio tiesos. 

Žurnalistas (toliau Ž, klausimas paryškintas): Papasakok pradžia apie save.

Čečko (toliau Č): Esu Emilis Čečka, man 25 metai. Gimiau ir augau Bartošicuose, kurį laiką dirbau suvirintoju. O prieš tris metus nuėjau į armiją.

Ž.: O kuo domitės?

Č.: Sportu, istorija.

Ž.: O kokiu sportu užsiimi?

Č.: Mėgstu bėgioti.

Ž.: Kodėl jūs nusprendėte eiti tarnauti į armiją?

Č.: Tiesą sakant, prieš tris metus aš paprasčiausiai norėjau, na nežinau, kažko kito, kažkokio kitokio darbo, išmokti ko nors naujo.

Ž.: Ir kaip sekėsi tarnauti?

Č.: Iki tam tikro momento viskas buvo gerai. Turėjau nemalonų nuotykį su įstatymais, reikalas lietė šeimyniniu santykius, kas dabar yra labai išpučiama lenkiškose MIP. Na ir dėl to, kad aš turėjau problemų su įstatymais, matomai, bent man taip atrodo, dėl tos priežasties aš buvau vienas iš pirmųjų, kam tame dalinyje davė ginklą.

Ž.: O ką galite pasakyti apie savo dalinį?

Č.: Tai artilerijos pulkas. Tipinis dalinys, pabūklai, šaudymai..

Ž.: MIP rašo, kad jūs turite draugų Baltarusijoje , tai tiesa?

Č.: Draugų Baltarusijoje ?

Ž.: Taip…

Č.: Nėra pas manę tokių draugų, man jau bent taip atrodo. Bent jau man taip atrodo, kad nieko nepažįstu… Čia lenkikos MIP taip rašo, kad aš turiu draugų Baltarusijoje.

Ž.: Tas netiesa?

Č.: Tai, kad aš turiu problemų su įstaytmu, susijusiu su mano mama, tai tiesa. Tai, kad aš gydžiausi nuo alkoholio priklausomybės, tas irgi tiesa. Tiesiog jie dabar atkasa tikio tipo minimaliausias problemas, kad, kad… Na jie juk nepasakys, kad aš didvyris, jie pasakys, kad aš bailys, nusikaltėlis - visa tai ištrauks (atkapstys), viską kas yra negero susiję su manimi. Viską, ką aš pasakysiu, pateiks taip, kad aš tiesiog esu toks žmogus, kurį rodo per televiziją tam, kad paprasčiausiai rodyti. O dėlto, ar žiūri iš kas nors lenkų kažką papildomai, aš tuo abejoju.  Jei sąžiningai, tai aš beveik nežiūriu televizoriaus. Tik tai ką žiūriu telefone, “onete” (onet.pl) kažkokią-tai informaciją arba puslapiuose. Na žinoma aš turiu nuogastavimų. Aš neturiu supratimo kaip bus toliau. Gali nutikti visko. Dabar yra ištraukiami kažkokie mano ir motinos tarpusavio santykiai, ir aš paprasčiausiai dėl to nenorėjau ilgą laiką su ja kalbėti…Juk jau visur yra kalbama apie situaciją kuri nutiko pas mus namie, visur tai ištraukiama… Štai tokiu būdu ją jau išnaudoja. gal ir nedarys su ja tokių intervių arba dar neaišku ko…

Ž.: O ką jūs galvojate apie Baltarusiją?

Č.: Tiesą pasakius aš per mažai laiko čia randuosi. Tačiau kada aš važiavau mašinoje duoti intervių, tai aš mačiau, kad vaikšto žmonės, dirba, važinėja autobusai, automobiliai. Miestas, kaip ir bet koks kitas.  

Ž.: O ką kalba Lenkijoje apie baltarusius, ką kalba lenkiškoje armijoje apie juos, ką kalba karininkai? 

Č.: Jeigu teisybę - tai nieko gero.

Ž.: O ką?

Č.: Kad Baltarusija - tai režimas, Kad Baltarusija - tai šalis kur pas žmones nėra jokių teisių, kad tai tokia tipiška komunistinė šalis. 

Ž.: O kokiu būdu tapo žinoma, kad tarnaujantys dalinyje bus nukreipti prie sienos?

Č.: Mums pasakė, kad mes saugosime tvorą. Tiesą sakant, mums nieko neaiškino. Pastatė prieš tai kaip prieš jau įvykusį faktą. JIe mums įsakė, pradžioje pasakė, kad mes su jais važinėsime patruliuoti, o paskui viskas baigėsi tuo, kad mes miške šaudėme į žmones. Iš pradžių statėme tik tvorą iš spygliuotos vielos. Mūsų niekas neinformavo kas bus toliau. Viskas vystėsi sulig kiekviena diena.

Ž.: Asmeniškai jūs žudėte žmones? 

Č.: Ar žudėme? Na aš jau anksčiau sakiau, kad pats dalyvavau tame, mane privertė… Paprasčiausiai žmones žudėme, užkasinėjome, ir viskas… --

Ž.: Ar jūs galite pasakyti kur tai vyko? Kokioje vietovėje? 

Č.: Tai buvo… Mus dažnai perkėlinėjo… Todėl mes nežinojome tos vietovės. Pasieniečiai paimdavo mus iš stovyklos ir tai viskas.

Ž.: Ar jūs galėjote to nedaryti? Nežudyti, neatimti žmonėms gyvybių?

Č.: Tai būtų buvę tuščia to, tiksliai tuščiai. Jei tu jau susitepei tuo, tai jau nėra kelio atgal.  

Ž.: Kiek atvejų jūs galite prisiminti?

Č.: Apie dešimtį.

Ž.: 10 lavonų?

Č.: Ne, dešimt kartų. Iš dalinio vado mes pradžioje gaudavome įsakymą apie tai, kad turime važiuoti su pasieniečiais patruliuoti, ir ten mus praktiškai nugirdydavo iki sąmonės netekimo ir įduodavo ginklą. O rytą žmogus išvis nebuvo tikras tuo, kad jis šaudė į žmones. Jei už manęs nebūtų stovėje su pistoletu, aš išvis nieko tokio nebūčiau daręs. Na buvo toks momentas, kada aš paprasčiausiai stovėjau prie tos tvoros, žiūrėjau į tą spygliuotą vielą, galvojau ką su savim daryti, nusprendžiau paprasčiausiai šokti į priekį, eiti tolyn ir pažiūrėti kas su manim bus.

Ž.: Po jūsų išėjimo išvarė kelis jūsų dalinio vadus, ką jūs pasakytumėte gynybos ministrui, premjerui, prezidentui Dudai?

Č.: Pradžiai tegul jie patys atsako už visą tai, ką darė pasienyje… Aš turiu jiems klausimą: ar jūs žinote kas ten vyksta? Tegul pasako žmonėms.Vietoj to, kad kalbėti apie mane, kad aš psichiškai nestabilus, kad aš keliu jiems problemas… pasirodo, kad po mano pabėgimo, po eilinio pabėgimo, išvarė grandies vadą, kuopos vadą, diviziono vadą. O tai reiškia, ir reiškia tik vieną, kad labiau svarbesnė priežastis.  

Ž.: Ar žinote ką nors iš Lenkijos armijos, kas norėtų į Baltarusiją?

Č.: Jie bijotų. Jeigu niekas kitas to nepadarė anksčiau, tai reiškia tik tai, kad jie bijo. Kiekvienas turi savo telefoną. Na, kaip jau aš anksčiau sakiau, tai jokia problema apriboti kam nors priėjimą prie informacijos netgi jo pačio telefone. Na ką, sėdi ir žaidžia telefone. 

Ž.: O ką jūs galite pasakyti apie psichologinę situaciją armijoje? Kodėl ko bijo kareiviai ?

Č.: Ko jie bijo? Jie turi stabilų darbą, jie bijo, kad juos išmes iš armijos, o jie nieko daugiau nemoka, jie nemato alternatyvos šiam darbui. 

Ž.: O kaip lenkų kareiviai praleidžia laisvą laiką? Ar tiesa, kad jie vartoja alkoholį, marichuaną, ir naudoja narkotikus tarnybos metu?

Č.: Tiesą pasakius, gal būt ne pasienyje, tačiau gauti bet kokių narkotinių medžiagų nėra jokia problema. 

Ž.: Ir kareiviai tuo metu ginkluoti?

Č.: Naa… Na gerai, taip, ginklus mes turėjome, ir buvo galimybė lengvai gauti narkotikų bei alkoholio.

Ž.: O savanoriai (padėti pabėgėliams), kodėl lenkai neleidžia jų prie sienos, kodėl neprileidžia žurnalistų?

Č.: Jei sąžiningai - tai labai drąsūs žmonės. Yra toks išsireiškimas, kad tarp beprotybės ir drąsos labai plona linija, tačiau jie nepaisė pavojų savo gyvybėms. 

Ž.: Ir kas jiems nutiko? Jie buvo nužudyti?

Č.: Na tas pats kas ir pabėgėliams. Jie norėjo pamatyti kas nutiko su pabėgėliais, na ir jiems parodė… Tik jie jau niekam daugiau apie tai nebegalės papasakoti. 

Ž.: Karininkai kalba, kad tai karas su baltarusais? Su Iraku? (rodo video Čečkai įrašą)

Č.: Lenkijoje kalbėjo, kad baltarsai laistė vandenių pabėgėlius! Jei sąžiningai, tai šitai turėtų rodyti, kad visuomenė žinotų kas vyksta. Jei \žmonės būtų žinoję anksčiau kas vyksta pasienyje, galimai, žmonės būtų sureagavę taip, nebūtų prieita iki tokių situacijų. Visą tą informaciją apie tai kas vyksta pabėgėliais, aš perduodu tik tam, kad žmonės žinotų apie tai kas vyksta. 

Ž.: Ar jūs norėtumėte likti Baltarusijoje?

Č.: Jeigu bus tokia galimybė, jei gyvenimas kaip nors susitvarkys, jei aš rasiu kokį nors darbą, tai kodėl gi ne. Aš taip pasakysiu, kazkada dirbau suvirintoju, susigaudau elektrikoje. Turiu ką valgyti, turiu ką gert. Niekas ant manęs nešaukia, nieks nemuša.

Ž.: Klausimas kakton: ar esate KGB agentas?

Č.: Čia buvo geras! 

Ž.: Ką galite pasakyti lenkų kareiviams? 

Č.: Neturiu ką jiems pasakyt. Ką gi… Aš noriu likti prie savo.

Čia yra nuoroda į video su interviu lenkų kalba

Pačioje Lenkijoje Čečko buvo paskelbtas dezertyru ir jam iškelta baudžiamoji byla.

SNO teigė, kad jie  neturi jokios informacijos apie lenkų įvykdytas masines žudynes, tačiau pažymėjo, kad būtina ištirti galimą tokių mirčių buvimą ir Čečkos nurodytus palaidojimus su nužudytaisiais. Žinoma, kad Lenkija jokio tokio tyrimo neatliks

Štai čia yra nuorodą į pilną patį pirmąjį Čečkos interviu, kuris buvo publikuojamas gabalais.

 

Beje, kas liečia Čečkos nurodytus karių nugirdymo faktus, siekiant panaikinti jų moralinius apribojimus vykdant nusikaltimus.

 

E0QOEOXwOxlUgjF-BgCqgaE-G8T48UbGF6mkTOqrHKgPjOpDFOz-H9s3egeCC1AWx-m4XgJMiPpPbitqzcwU1kmTJHnHt01Ic7USMji-JZoKzCLfKJr1g5fMnlgSFEQKTfYltzoe

SRRWESVqhXmBHlbyd1HeAcRJUrZDHjUJiX2xSVxkVnsng8LI-UcxhZAQ2lIzNz-Jx8pfw6xbhApru8qaF_ghW3GeeoXSripi_tpWf9xqeMPw38FJD6OCvr3v8mC8q2pOpvUMy-RL