Michailas Chazinas. Hegemono žlugimas: arba 6 dolerinės sistemos kracho priežastys

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-12-08 00:00:00, skaitė 692, komentavo 6

Akcijų rinka krenta, FRS (federalinio rezervo sistema - privati šaraškė spausdinanti dolerius, (vert. past.,Mindė)) vadovas Pauelas gąsdina  didele infliacija, sieja tai su nauja kovid-viruso mutacija, bet tuo pačiu metu kliedi apie „stiprią“ USA ekonomiką. Klausimas: o kaip gi yra iš tikrųjų, kas ir kaip? Žinoma, tikslaus atsakymo nėra, bet pabandysiu pateikti keletą prognozių.

Pirma. Didelė infliacija yra jau seniai ir jau laikas prie jos priprasti. Taip, USA pinigų valdžios vadovybė kol kas dar nekalba apie jos (infliacijos) tikruosius rodiklius (pramoninė – jau arti 25 proc., vartojimo – gerokai didesnė nei oficialūs rodikliai), tačiau palaipsniui pratina gyventojus prie realybės.

Antra. Infliacija yra žeminama (publikuojami melagingi statistiniai duomenys)  ir bus žeminama toliau. Ir tai yra surišta su tuo, kad negalima pripažinti rimto smukimo, o jis pagal šių metų rezultatus USA sieks realius 5-6 proc. Reikalas yra tame, kad jei infliacija yra žeminama, tai, jeigu nekreipti dėmesio į detales (arba, kaip sako matematikai, „didesnio laipsnio mažumos korekcijas“), reikia iš oficialių BVP rodiklių atimti skirtumą tarp realios ir sumažintos infliacijos. Būtent iš tokio vertinimo gaunamas mano pateiktas rezultatas.

Trečia. Emisijos nesustabdys, tai neįmanoma, nes tokio masto smukimas, jei jis nebus kompensuotas, sukelia negrįžtamas destruktyvias pasekmes. Dar daugiau, kadangi bankų sistemai pasitikėjimo nėra, ji daugiau nekredituoja realaus sektoriaus reikiamu mastu, Baidenas priėmė "D. Trampo plano" elementus, o būtent, jis pradėjo kreipti emisinius pinigus į realųjį sektorių. Naujasis „struktūrinių reformų“ emisinis planas jau priimtas, taip kad emisija tęsis.

Ketvirta. Kadangi normali pinigų apyvarta ekonomikoje buvo sugriauta (netgi tiesiogiai nukreipti į realųjį sektorių pinigai iš jo yra išvedami, patenka į finansų sektorių ir atgal jau nebegrįžta), resursų plaukimas į finansinį sektorių tęsis ir toliau. Dėl šios priežasties nereikia baimintis totalaus rinkų žlugimo dėl ekonominių priežasčių, čia gali sužaisti tik neekonominiai faktoriai (totalaus karantino sugrįžimas, Kinijos užgrobimas Taivanio ir taip toliau). Kadangi, kaip lyg ir atrodo, kontrolė dėl to lyg ir yra (nors ir santykinė), artimiausiu metu rinkų žlugimo neprognozuočiau.

Penkta. Infliacinis ekonomikos smukimas (lėtas, palyginti su staigiu žlugimu, kuris galėjo būti dėl finansinių rinkų žlugimo arba staigaus pinigų valdžios palūkanų normos padidinimo) veda ne tik prie namų ūkių pajamų mažėjimo, bet ir „vidutinės“ klasės "išplovimo". Kas, savo ruožtu, lemia labai stiprius struktūrinius paklausos pokyčius, o tai reiškia, sekančiame žingsnyje, ir gamyboje. Kol kas tai nėra labai pastebima, nes sumažinta infliacija sukuria augimo iliuziją, tačiau netrukus ji taps pastebima atskirose pramonės šakose.

Šešta. Nuomonė apie „stiprią“ USA ekonomiką yra susijusi būtent su infliacijos mažinimo ( sąvoka mažinimas čia visur reikia suprasti kaip ofcialios statistikos klastojimą, melavimą) . Tai yra, tai nėra realybė, tai fantomas. Ir ji žlugs artimiausiais mėnesiais, galbūt net akcijų rinkos augimo fone. Tuo pačiu metu negalima griežtinti kreditinės politikos (ir Pauelas tai supranta), nes tai neišvengiamai sukels bankrotų bangą. Nei namų ūkiai, nei korporacijos negalės aptarnauti susikaupusių skolų augant palūkanų normoms.

Išvada. Artimiausioje ateityje USA ekonomikai, greičiausiai, žlugimas negresia, tačiau pinigų valdžiai jau nebegalės sustabdyti jau prasidėjusio struktūrinio smukimo. Struktūrinio disbalanso prisikaupimosi ir perėjimo prie naujo ekonomikos vaizdelio reikėtų laukti 2022 metų pavasario viduryje.

Michailas Chazinas