Šiandien - Stalino Konstitucijai 85 metai ! Pati progresyviausia ! 1936 m. gruodžio 5 d. buvo priimta Stalino Konstitucija

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-12-05 23:12:00, skaitė 611, komentavo 34

Prieš 85 metus, 1936 metų gruodžio 5 dieną, ypatingame VIII TSRS Tarybų suvažiavime buvo patvirtinta įžymioji Stalino Konstituciją – pati demokratiškiausią (geriausia to žodžio prasme) konstituciją pasaulyje. Tai tikrai buvo liaudies, palanki darbo žmonėms Konstitucija.

Visų pirma - ši Konstituciją formavo patys žmonės: jos projektas buvo svarstomas 450 tūkst. Tarybų susirinkimų ir 160 tūkst. Tarybų plenumų ir jų vykdomųjų komitetų posėdžiuose, deputatų grupių ir jų sekcijų posėdžiuose. Šiuose susirinkimuose ir posėdžiuose dalyvavo daugiau nei 50 milijonų žmonių (55 % suaugusių šalies gyventojų). Svarstymų eigoje buvo pateikta apie du milijonus projekto pataisų, papildymų ir pasiūlymų. O draugas J. V. Stalinas asmeniškai vadovavo visai redakcinei komisijai ir bendrųjų klausimų pakomitečiui.

Antra - ji tikrai atspindėjo paprastų žmonių interesus, suteikdami jiems:

✓ teisę į 8 valandų darbo dieną – pirmą kartą pasaulio istorijoje;

✓ teisę į kasmetines apmokamas atostogas – pirmą kartą pasaulio istorijoje;

✓ teisė į nemokamą bendrąjį ir profesinį išsilavinimą – pirmą kartą pasaulio istorijoje;

✓ teisė nemokamai naudotis vaikų darželiais, lopšeliais, pionierių stovyklomis – pirmą kartą pasaulio istorijoje;

✓ teisė į nemokamą medicininę priežiūrą ir nemokamą sanatorinį-kurortinį gydymą – pirmą kartą pasaulio istorijoje;

✓ teisė į nemokamą būstą – pirmą kartą pasaulio istorijoje;

✓ teisę ne tik į darbą ir atlygį už darbą, bet ir turėti (valdyti) darbo rezultatus – pirmą kartą pasaulio istorijoje;

✓ teisę į valstybės apsaugą nuo viršininkų ir pareigūnų savivalės ir daug ko kito.

Be to, Stalino Konstitucija šias teises suteikė ne tik tarybinei liaudžiai, bet ir daugeliui kitų pasaulio tautų. Apskritai Raudonasis Spalis turi pasaulinę reikšmę ne tik Rusijai, bet ir visam pasauliui: tik socialistinė valstybė galėjo išlaisvinti pasaulį nuo vokiško nacizmo ir amerikoniško imperializmo grėsmių – tik socialistinė valstybė galėjo laimėti Antrąjį pasaulinį karą, ir iškart po jo - likviduoti JAV branduolinį monopolį.

Jei ne tarybinė Rusija, daugelio šalių ir tautų būtų ištikęs Hirosimos ir Nagasakio, geriausiu atveju – Libijos ir Irako likimas. Taigi, po to kada TSRS buvo pastatytas socializmas, visoje Europoje valdžia buvo priversta padaryti dideles socialines nuolaidas ir garantijas gyventojams, suvokdama, kad priešingu atveju pasjuos taip pat įvyks Socialistinės revoliucijos.

Taip pat negalima nepasakyti, kad Stalino Konstitucija - tai unikalus pasaulio konstitucinės teisės atvejis, kada nebuvo padaryta skirtumo tarp sąvokų „žmogus“ ir „pilietis“, atitinkamai kylančių iš Romos teisės "patricijus" (šeimininkas, ponas) ir "plebėjus" (tai yra, vergas). Prie ko šiandien mes vėl sugrįžome.

Ir dar vienas svarbus ir įdomus momentas: Stalino Konstitucija leido „smulkų privatų pavienių valstiečių ir amatininkų ūkius, ūkininkavimą, paremtą asmeniniu darbu ir be svetimo darbo eksploatacijos, išnaudojimo“, tai yra leido verslą (kooperatyvai, artelės, patentai - IDV).

Stalino laikais privačia gamyba buvo užimta apie 8 milijonus žmonių, veikė daugybė pramoninių kooperatyvų, gamybos ir gavybos artelių. Stalinas suprato, kad yra būtinas griežtas valstybinis reguliavimas sunkiojoje, gynybos pramonėje ir kitose strateginėse srityse , o, pavyzdžiui, slidžių, vežimų, diržų, meduolių, perukų gamyba gali būti palikta privatiems savininkams. Esant tokiomis sąlygomis nebuvo ir negalėjo būti deficito iš principo. Jei kam pritrūksta meduolių, iškart prisijungia amatininkai, po to - artelės, ir štai tau, šalie, gausa!

Deficitą, apie kurį taip mėgsta kalbėti liberastai, suorganizavo didžiausias šių liberastų stabas – Chruščiovas, 1961 metais apribojęs visą privačią gamybą; nors bet kuriuo atveju kiekybinis deficitas yra geriau nei kokybinis – kaip kad yra šiandien (valgom ir dėvim chemiją, vietoj vaistų - simptomų slopintuvai ir t.t. ir pan.). Didžiulė valstybinė mašina negalėjo taip lanksčiai ir operatyviai reaguoti į gyventojų poreikį tam tikroms prekėms, kaip stalininiai privatininkai – tam reikėjo keisti penkmečių planus ir užsiimti kitokiais biurokratiniais pasitampymais. Bet tai jau tema kitam pokalbiui, ir čia reikia eilinį pažymėti, kad prie Stalino viskas buvo daroma maksimaliai protingai.