Rusai nepradeda ir laimi

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-12-05 11:52:00, skaitė 880, komentavo 23

1. Kažkas pradėjo eiti ne taip

Europiečių užsispyrimas neturi ribų. Ko nori šie keisti žmonės? Naujausia istorija, ko gero, nežino tiek į krūvą susikaupusių idiotizmų, kurių kiekvienas atskirai gali iškelti klausimą dėl skubaus įsikišimo, kaip minimum medikamentinio.

Šiaip jei paėmus iš esmės, tai šiuolaikinė Europa sparčiai rieda į bedugnę, ir tarp kitko ypač iškrypusia forma, ką galima suvokti kaip vienu metu naudojamas, dažnai viena kitą paneigiančias, savižudybės metodikas su aiškiomis pretenzijomis į kolektyvinę Darvino premiją.

Paaiškinimas: Darvino premija - tai kasmetinė virtuali premija, įteikiama asmenims, kurie mirė pačiu bukiausiu būdu arba prarado reprodukcinę savybę, tai yra „premija už žmonių veislės gerinimą, nukirtimo būdu šalinant nepilnaverčius genotipus“.

Tuo pačiu metu visiškai aišku, kad visi šie pretendentai į premiją yra vienareikšmiškai už viską, kas gera, ir prieš viską, kas bloga, ir tam įrodymų tiesiog krūvos: teisingai sudėlioti žodžiai ir akcentai, o po kurių seka veiksmai, kuriuose nėra nė menkiausios spragos, kad prikibti, apkaltinti ir patraukti atsakomybėn. Tas nesuveiks, net jei rasti akivaizdžių neatitikimų ir nesąmonių. Jie visiškai nesupras, apie ką jūs čia, kodėl jūs čia ir kas apskritai jūs tokie esate, kad galėtumėte pareikalauti atsakomybės iš geriausių kada nors gyvenusių žmonių.

2. Socialinė savižudybė

Klausimų nekyla ir žmogiškai galima suprasti norą padėti nelaimingiems migrantams, jeigu jiems gresia kankinanti mirtis gimtinėje. Padėti vienam, dešimčiai, šimtui, tūkstančiui pagaliau. Bet milijonams! Esant tokioms sąlygoms, kada jau seniai savam europietiškame name yra prisiplakę dešimtys milijonų, gyvenančių čia jau kartomis, bet taip ir nepriėmusių vietinių tradicijų. Ir visas šitas sprogstamasis mišinys pučiasi su grėsmingu pagreičiu, surydamas kultūros likučius, kuri tuo pačiu metu dar yra naikina kaltės ir kompleksu, besiliejančiu ant organiško nepriimtinumo mielių dėl europietiškų eksperimentų visokių mažumų teisių pidorasingo, kurios, tiesą sakant, yra tik iškrypėliai ir nieko daugiau.

Ir visa tai viešo daugiakultūriškumo politikos "pravalo" pripažinimo fone, kuris jau maždaug prieš -iolika metų (o tiksliau, 2010 m.) nuskambėjo iš Angelos Merkel – tarp kitko, ES lokomotyvo vadovės – lūpų.  Tai ne, iškart po to, lyg pagal komandą (įdomu kieno?), reikėjo sukelti arabiškus "pavasarius" (skerdynes), kad sukelti migrantų krizę, dar kartą pratęstuoti "pravalą" dėl jo "pravalo" ir triumfuojant mėgautis jo vaisiais. Mėgaujasi vis dar iki šiol,  slopindami bet kokius bandymus priešintis dujomis, vandens patrankomis ir net įstatymais, ir tik kartais išvysdami nušvytimą, kada juos pasiekia apreiškimo blyksnis.

Atrodo komiškai ir štai kodėl.

Psichologijoje yra tokia metodas: norint geriau suprasti save, reikia pažvelgti į save iš šalies. Šią metodiką naudoja įvairūs treningai, kada tu ką nors sakai ir darai, o tada aplinkiniai tau duoda taip vadinamąjį grįžtamąjį ryšį, beje labai nesikuklindami renkant išsireiškimus. Gana veiksminga, beje, kad suprasti savo klaidas ir net jų motyvus.

Tai va, kažkas panašaus ant dienų nutiko europietiškose erdvėse, kada Prancūzijos prezidentas, tiesiog paminėdamas migrantus, Borysą Džonsoną staiga pavadino klounu, o visą Angliją – cirku. Tačiau yra niuansas: Makronas tik atspindėjo, netikėtai pamatęs save patį Džonsone, nes šiandieninis europietiškas šūdelitis klounadoje yra broliai-dvyniai (arba seserys), o cirkas - visa glaudžiai suvienyta (su retomis išimtimis) Europa. Taip kad, Makronas pamatė ir pasibaisėjo, tačiau tuo pačiu nesusilaikė ir paprasčiausiai davė pats sau atgalinį ryšį..

3. Energetinė avantiura

Kadaise, seniai-seniai, būtent Europa pagimdė ekologinį judėjimą kaip spaudimo instrumentą kitoms šalims turint tikslą neleisti joms vystyti savo industrinių ambicijų. Prie to pačio, apšilus ir prasimankštinus su "Monrealio protokolu" ir kitokiais klimatiniais susitarimams, iš pradžių nekenksmingas judėjimas greitai pavirto į ekologinį monstrą, kuriam visur buvo mandagiai spirtas pendelis ir jis kaip bumerangas grįžo atgal  į savo alma mater, kur įsisiautėjo visa savo nepaprasta galia. Jis grįžo ir praktiškai privertė dešimtis šalių patikėti atsinaujinančia žaliaja avantiūra, galinčia sužlugdyti ne tik kiekvieną atskirai, bet ir visus kartu bei vienukart. 

Pasakyta - padaryta: užsibaigia ilgalaikių stabilių kontraktų era, primesta dešimtmečių sotaus gyvenimo ir vyksta strateginis perėjimas prie rinkos dujų kainų formavimo. Stebuklinga rinka padaro visus lygiais ir priverčia klastingus rusus parduoti savo totalitarines dujas už vienodą kainą visiems. Ir prie to pačio jau ne vienerius metus kankina juos su Nord Stream-2, kad jie žinotų, kas namuose viršininkas.

Kas yra šaunuolis? Civilizuota Europa šaunuolis!

Na ir visiems žinomas rezultatas: rinka viską išsprendė visiškai pagal teorija, kur svarbiausia - pasiūlos ir paklausos balansas,  kainą suvienodino, o dabar europiečiams rekomenduojama periodiškai žiūrėti socialinius vaizdo klipus, kuriuose siūlomi paprasti ir pigūs būdai kaip pergyventi staiga atėjusią žiemą be šilumos ir elektros, esant ant šeštos technologinės eros slenksčio, beje, kurios teoriniame aprašyme yra universalios robotizuotos globalios ir ivairiausios nano technologijos, tačiau apie šilumą ir elektrą net neužsimenama, nes tai nuobodu ir neįdomu, nes tai jau užpraeitas šimtmetis. O dabar jau XXI amžius, kai viską lemia gyvybę teikiantys informaciniai srautai, kurie ateina iš niekur ir nueina į niekur, kur svarbiausia - anksčiau už visus pabalnoti spalvingąjį virtualą, pergalingai nugalintį juodai-baltą realą.

Tačiau „Gazprom“ dabar, pagaliau, realizavo ilgametes europietiškas mantras apie savo monopolį ir ramiai prekiauja preferencijomis, sutartines kainas nustatydamas kelis kartus žemesnes nei rinkoje tiems, kurie bent jau žodžiais deklaruoja ištikimybę Rusijai.

Iš principo viskas būtų lyg ir nieko, na pažaidė, suprato ir atsisakė, ar mažai kada žmonės klysta, svarbiausia laiku suvokti, sustoti ir pažvelgti į save iš šalies, pavyzdžiui, savo kaimynų akimis. Pavyzdžiui  Rusijos. Bet ne, jie ir toliau eskaluoja, grasina sankcijomis už dideles kainas, kurias patys sau ir nusipiešė. Tačiau tuo pačiu metu paaiškėja, kad į europiečius apskritai neįmanoma žiūrėti rusų akimis, nes jie žiūri tik pro taikiklį ir apskritai jie turi itin agresyvių ketinimų, kariauja hibridinį karą, nori visus geriausius planetos žmones pasodinti ant savo dujų adatos, iš pajamų už kurias perka tuos pačius taikiklius, ir įdėmiai žiūri į visus savo kaimynus, į kuriuos negalima žiūrėti, nes per taikiklį...

4. Tarp kitko apie taikiklius. Trumpai.

Taikikliai čia, žinoma, yra metafora, bet visai ne metafora yra užsispyręs bandymas paversti savo teritoriją eilinio pasaulinio karo arena.

Su kuo susiruošė kariauti ir kodėl pasaulinis karas?

Kariauti, žinoma, su Rusija, nuo kurios vienintelės priklauso šiluma ir elektra Europoje, o pasaulinis - nes sprendimų priėmimo centrai yra toli už vandenynų, kitame žemyne, kur ir bus smogtas strateginis smūgis tuo atveju, jei jie nepersigalvos.

Apskritai jau tikrai atėjo laikas Darvino premiją išplėsti iki kolektyvinės, svarbiausia, kad tik būtų kam ją įteikti, kas kasdien kelia vis daugiau abejonių. Tačiau nepamirškite: prizas juk yra virtualus, be to, 6 technologinė era ir visa kita, kur paralelinis gyvenimas jau ne už kalnų, o gyvybę teikiantys informacijos srautai ateina iš niekur ir nueina į niekur, o svarbiausia  - suspėti pasibalnoti ir laimėti. Bent jau virtuale, kuriame Rusija, net jei ir neatvyks į eilinį karą, vis tiek pralaimės, nes apie tai jau parašyta būsimuose vadovėliuose.

Lieka vienas klausimas: šūdelitas šūdelitu, o kur žiūri europietiški čiabuviai ir aborigenai? Maištauja jie , beje, kovidinio genocido pretekstu, ir dar visoje Europoje ir net už jos vandenyno sienų. Maištauja beprasmiškai, bet ne negailestingai, nes traukinys jau nuvažiavo, o prieš "lomą nėr prijomo". Virtualas laimi prieš realą, kaip iš apreiškė 6-osios technologinės eros klasikai.

Алесандр Дубровский