Mokslininkus nustebino skiepo nuo koronoviruso sudėtis

Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: https://www.ekspertai.eu/moksl... 2021-11-26 18:32:00, skaitė 788, komentavo 1

Mokslininkus nustebino skiepo nuo koronoviruso sudėtis

Nėra paslaptis, kad pirmoji AstraZenecos (AZ) vakcinos nuo koronosviruso dozė yra siejama su vėlyva vietine ir sistemine uždegimine reakcija, sąlygota imuninio atsako, kurį sukelia vakcinos sudedamosios dalys.

Tarptautinė mokslininkų grupė, tyrusi AstraZenecos (AZ) sukeliamų trombozių mechanizmus ir vakcinos sudėtį, paskelbė savo studijos duomenis straipsnyje „Insights in ChAdOx1 nCov-19 Vaccine-Induced Immune Thrombotic Thrombocytopenia (VITT)“, arba „ChAdOx1 nCov-19 vakcinos sukelta imuninė trombozinė trombocitopenija: įžvalgos“, garbingame Amerikos Hematologijos Draugijos leidinyje „Blood“ („Kraujas“).

Priminsiu, kad AZ vakcina pagaminta remiantis sena technologija ir naudojant ląstelių kultūroje išaugintą adenovirusą-nešėją (vektorių), kuris perneša geną, atsakingą už SARS-CoV 2 spyglio baltymo gamybą.

Mokslininkus nustebino tai, kad tirdami AZ vakcinos keturių skirtingų gamybos serijų turinį jie aptiko baltymų, kurių vakcinoje jie nesitikėjo rasti. Bendras baltymų kiekis sudarė 70-80 mikrogramų/mililitre. Atlikus proteominę (plačios apimties baltymų tyrimas) analizę, jie nustatė keturių rūšių baltymus, kuriuos sudarė adenoviruso baltymai, su adenoviruso auginimu ląstelių kultūroje T-Rex HEK293 susiję baltymai, tame tarpe – žmogaus ląstelių membranų baltymai – bei SARS-CoV-2 spyglio baltymas. Apytikriai 43-60% vakcinoje esančių baltymų (15-24 mikrogramai vienoje vakcinos dozėje) sudarė T-Rex HEK293 ląstelių kultūros baltymai.

T-Rex HEK293 ląstelių kultūra yra transformuotos (pakeistos) moteriškos lyties vaisiaus inkstų ląstelės. Šių ląstelių imunogeniškumas, t.y. sugebėjimas sukelti imuninį atsaką, nėra žinomas.

Vakcinų užterštumas svetimais žmogaus organizmui baltymais nėra naujiena. Kiaulių gripo vakcinoje „Pandemrix“ buvo taip pat aptikti baltymai, susiję su vakcinos gamybos procesu. Kaip žinia, kiaulių gripo vakcina buvo uždrausta, pasipylus pranešimams apie pašalinus poveikius – narkolepsiją bei mirtis.

Tyrinėdami AZ vakciną, mokslininkai joje aptiko ir mažesnių molekulių, tokių kaip: EDTA (bendras kiekis – apie 100 mikromolių), etanolis (etilo alkoholis), sukrozė (cukrus) bei histidinas (aminorūgštis).

EDTA, arba etilendiamino-tetracetatas, gerai žinoma cheminė medžiaga, naudojama laboratorinių kraujo tyrimų mėginuveliuose. EDTA atlieka stabilizatoriaus (antikoagulianto) vaidmenį, prisijungdama kraujyje esančius kalcio jonus. Kraujas išlieka skystas, nes nekreša ir yra tinkamas tyrimams atlikti. Mokslininkai atliko bandymą su pelėmis, suleisdami EDTA tirpalą ir AZ vakciną. Abiem atvejais rezultats buvo tas pats – padidėjęs kraujagyslių pralaidumas.

Patekęs į organizmą injekcijos metu, EDTA prisijungia kalcio jonus, tuo būdu sukeldamas padidėjusį kraujagyslių pralaidumą dūrio vietoje. Pažeidus kraujagyslių barjerą, vakcinos sudėtinės dalys yra išnešiojamos po visą organizmą.

Mokslininkai įvertino padidėjusio kraujagyslių pralaidumo pasekmes, suleisdami vakciną eksperimentinei pelei. Daugiau nei 99,99% adenoviruso DNR išliko dūrio vietoje, t. y. virusas-nešėjas neišplito pelės organizme.

Tuo tarpu SARS-CoV 2 viruso genetinės sekos buvo aptiktos daugelyje pelės audinių, tokių kaip: širdis, kepenys, plaučiai, kraujas, smegenys, inkstai ir blužnis (audiniai išvardinti mažėjimo tvarka – SARS-CoV 2 labiausiai išplito širdyje, mažiausiai – inkstuose ir blužnyje). Tokiu būdu buvo įrodytas padidėjusio kraujagyslių pralaidumo vaidmuo SARS-CoV-2 genetinės medžiagos plitimui įvairiuose organuose.

Apibedrindami savo tyrimų rezultatus, mokslininkai priėjo išvados, kad įvairiais baltymais užteršta vakcina sukelia žmogaus organizme uždegimą, o pastarasis skatina imuninį atsaką, kurį dar labiau sustiprina dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo po visą organizmą išnešioti SARS-CoV-2 viruso baltymai.

Bet koks organizme esantis uždegimas aktyvuoja kraujo krešėjimo sistemą, tokiu būdu ima formuotis krešuliai (trombai). Uždegimo metu aktyvuojami trombocitai, prieš kuriuos ima gamintis antikūniai (apsauga nuo svetimos medžiagos).

Trombocitai, prisijungę antikūnius, nėra tinkami organizmui, todėl organizmas stengiasi juos pašalinti, trombocitų kiekis kraujyje mažėja. Kritiškai sumažėjus trombocitų kiekiui, prasideda gyvybei pavojingi kraujavimai.

Organizme vienu metu nutinka dvi didelės bėdos: formuojasi daugybiniai krešuliai ir atsiranda kraujavimas. Būtent dėl šių komplikacijų ir jų sukeltų mirčių AZ vakcinos atsisakė daugybė šalių.

Parengė Jurgita Janukonytė

Šaltinis: ashpublications.org, pubmed.ncbi.nlm.nih.go