Skvernelio „Vardan Lietuvos“ ar „Vardan valdžios“?

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/skve... 2021-10-22 18:35:00, skaitė 735, komentavo 19

Lietuvos politinę padangę žada nušviesti dar vienos politinės partijos žvaigždė: buvęs premjeras, Saulius Skvernelis, ką tik paskelbė kursiąs naują partiją — demokratų partiją „Vardan Lietuvos“. Belieka paklausti: kas čia per partija ir ko iš jos tikėtis?

Steigėjų kol kas yra 13. Ir visi jie — to paties pavadinimo Seimo frakcijos nariai: Vytautas Bakas, Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius, Linas Kukuraitis, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus, Tomas Tomilinas ir — jų visų priešakyje — jau minėtasis Skvernelis…

Pastarasis šią grupę apibūdina kaip besilaikančią „tautinių“ ir „centro kairiųjų“ pažiūrų: anot Skvernelio, naujoji partija sieks tradicinių valstybės vertybių (tautiškumo, šeimos ir t. t.) puoselėjimo, kartu su kiek įmanoma platesniu valstybinio sektoriaus kuriamų gėrybių paskirstymu visuomenėje.

Vardan valdžios…

Akivaizdu, kad šia prasme nieko naujo Skvernelis nesiūlo. Iš tiesų, analogiškos linijos laikosi jo paliktoji LŽVS su Ramūnu Karbauskiu priešakyje. Sąlyčio taškų taipogi netrūksta su LSDP. Tad daug kam kyla klaustukas: kam čia reikalinga nauja partija?

Anot Karbauskio, tiktai dėl vieno: ne „vardan Lietuvos“, o vardan valdžios. Ir toks aiškinimas — ne iš piršto laužtas. Ypač atsižvelgus į jau Skvernelio frakcijos sudėtį: štai, pavyzdžiui, turime konservatyvių pažiūrų Baškienę ir liberalą, LGBT apologetą Tomiliną. Ir vienas, ir antras — toje pačioje partijoje… Arba paimkime Butkevičių — buvusį LSDP premjerą, kuris iš savosios partijos galiausiai pabėgo lyg žiurkė iš skęstančio laivo…

Tai — tik atskiri pavyzdžiai. Bet jie visi rodo, kad apie kažkokias „vertybes“, „principus“ ir pan. šiuo atveju sunku kalbėti. Iš esmės, Skvernelis formuoja darinį, skirtą pratęsti jo ir jo frakcijos kolegų egzistavimą parlamentinėje politikoje. Tai — susivienijimas ne „vardan Lietuvos“, bet „vardan valdžios“: nei daugiau, nei mažiau.

Laukia rokiruotė

Ir ką tai reikš praktikoje? Visų pirma — paaštrins kovą parlamentinės opozicijos ir jos šalininkų gretose. Kadangi Skvernelis ir Ko neabejotinai kėsinasi paimti dalį tiek LŽVS, tiek LSDP elektorato. O tai, be abejo, naudinga TS-LKD, liberalams ir „laisviečiams“, su kuriais Skvernelis jau ne kartą ėjo į suokalbį.

Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai tik paskatins vienokią ar kitokią rokiruotę opozicijoje. Skvernelis ir Ko arba išloš, tuo būdu susilpnindami esamąsias partijas ir, galbūt, perimdami jų pozicijas, arba praloš, užleisdami savąsias. Kitų variantų čia nėra.

Šiuo požiūriu, vienareikšmiškai numatyti ateitį sunku: tikėtina, Skvernelio kompanija surinks 2 000 parašų naujajai partijai steigti — tai padaryti jiems neturėtų būti sunku.

Skvernelio įdirbis 2016–2020 metų laikotarpiu ir atitinkamas jo populiarumas tam tikruose visuomenės sluoksniuose jau suteikia ne prasčiausią startinę poziciją. Be to, yra visa eilė LŽVS artimų regioninių veikėjų, linkstančių prisijungti. Kaip šis būsimasis darinys pasireikš, parodys artėjantys savivaldos rinkimai.

Nieko naujo nebus

Na, o pažvelgus giliau — iš tiesų, nieko naujo Lietuvos politiniame horizonte Skvernelis nesukurs. Kadangi, kaip ir LŽVS, kaip ir LSDP, kaip ir visa parlamentinė opozicija, Skvernelio partija niekuo nesiskiria nuo „landsbergistų“ savąja rusofobija ir amerikanofilija. Žodžiu — niekuo nesiskiria pačiu svarbiausiu, pačiu esminiu klausimu

Kodėl? Kadangi per pastaruosius 30 metų nuo TSRS sunaikinimo gyvuojančios Lietuvos Respublikos pagrindinės blogybės, kaip pažymi profesorius Algirdas Degutis, kyla ne iš ko kito, kaip iš rusofobijos ir liberalizmo.

Ir būtent šiais dviem aspektais visos „tradicinės“ politinės jėgos — tiek „pozicijos“, tiek „opozicijos“, tiek „kairės“, tiek dešinės“, iš esmės sutinka. Tarp jų ir LŽVS, ir LSDP, ir TS-LKD, ir pastarųjų „vaivorykštiniai“ sąjungininkai — šiuo klausimu jie niekuo nesiskiria. Kad čia nesiskiria Skvernelis ir Ko, tai buvo matyti ir visą 2016–2020 metų laikotarpį, ir per 2020 metų Baltarusijos įvykius — tai matyti ir dabar…

Tad, kokybiniu požiūriu, iš naujosios Skvernelio partijos iš esmės nieko naujo nebus. Tiktai vienos parlamentinės grupuotės politinis manevras, gudrus žaidimas valdiškoms karjeroms tęsti. Žaidimas, į kurį pėstininkais įsitrauksianti didesnė ar mažesnė jų turimos socialinės bazės dalis. Kad čia formuojasi nauja, šviežia opozicinė jėga, galbūt, patikės ir apsigaus tam tikra „protestinio elektorato“ dalis.