Andrulėnas Zenonas. Darželiuose mokama už maistą, kurio vaikai negauna

Autorius: Andrulėnas Zenonas Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/andr... 2021-10-18 10:33:00, skaitė 359, komentavo 2

Beveik prieš du metus kreipiausi į Vyriausybės atstovų įstaigą, kad patikrintų Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumą dėl apmokėjimo tvarkos už vaikų maitinimą darželiuose, kai tėvai moka už pirmas dvi nelankomas dienas.

Vilniaus m. savivaldybė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo apskundusi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, jog Vilniaus m. savivaldybės tarybos priimta mokėjimo tvarka už vaikų maitinimą darželiuose prieštarauja LR Konstitucijai bei Viešojo administravimo įstatymui.

Jau beveik du metai Vilniaus m. darželiuose galioja tvarka, kad jeigu vaikas mažiau nei 3 dienas nelanko ugdymo įstaigos, mokestis už maitinimą vis tiek skaičiuojamas.

Kreipiausi į Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovą Vilniaus ir Alytaus apskrityse, kad pareikalautų, jog Vilniaus m. savivaldybės taryba atšauktų galiojančią tvarką.

Mokestis už maitinimą yra skiriamas vaikų maitinimui (maisto produktams įsigyti). Taigi, akivaizdu, jog maitinimo mokestis yra siejamas su aiškiomis, realiai patirtomis išlaidomis – maisto produktų įsigijimu. Todėl jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos, maistas jam negaminamas, ugdymo įstaiga jokių faktinių išlaidų (tiesioginių nuostolių) nepatiria. O tai reiškia, kad pagal savivaldybės tarybos nustatytą reguliavimą įstaiga nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginę turtinę naudą.

Vaikų maitinimas laikytinas atlygintina paslauga, todėl reguliuojant šiuos santykius turi būti atsižvelgiama ir į civilinės teisės principus. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme numatyto pagrindo.

Vyriausybės atstovų įstaiga savo teikimu Vilniaus m. savivaldybei pareikalavo, kad tokia nustatyta tvarka būtų atšaukta. Priešingu atveju bus kreipiamasi į teismą.

Vilniaus m. savivaldybės taryba neatšaukė savo sprendimo, motyvuodama, jog vaikų maitinimui produktai užsakomi iš anksto ir dėl tėvų nepakankamo informavimo apie trumpalaikę vaiko ligą, įstaiga patiria finansinius nuostolius, todėl paliekama nuostata skaičiuoti mokestį už maitinimą, kai vaikas serga mažiau nei tris dienas.

Tačiau jokie papildomi duomenys, pagrindžiantys įstaigų patiriamus finansinius nuostolius nepateikiami, nepaaiškinta, kodėl reikia mokėti būtent už dvi dienas (nenurodyta prieš kiek laiko yra užsakomi produktai, pradedamas gaminti maistas konkrečiai dienai ir pan.).

Kritiškai vertinamas ir argumentas, kad tėvai nepakankamai informuoja įstaigą apie trumpalaikę vaiko ligą, nes nėra jokių nuostatų, kurios numatytų, kad iš anksto informavus įstaigą apie vaiko neatvykimą, mokestis už vaiko maitinimą neskaičiuojamas, t. y. net nesudaryta galimybė nemokėti mokesčio, jei įstaiga iš anksto gauną informaciją apie vaiko neatvykimą.

Be to, pareiga mokėti mokestį už vaiko maitinimą siejama tik su pačios ligos trukme, o ne su informacijos apie vaiko neatvykimą į įstaigą pateikimo momentu (pvz., apie numatytas planines medicinines procedūras tėvai gali informuoti įstaigą iš anksto), nors iš pateiktų savivaldybės paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad būtent išankstinės informacijos apie vaiko atvykimą į įstaigą pateikimas galėtų būti laikoma aplinkybe, lemiančia pareigą (ne)mokėti mokestį už vaiko maitinimą.

Vyriausybės atstovų įstaiga kreipėsi pareiškimu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame nurodė, kad toks nustatytas reglamentavimas pažeidžia gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia bei konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principus.

Viešojo administravimo įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.

Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis ir fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais.

Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems priskirtus įgaliojimus, turi siekti maksimaliai tai teisiškai pagrįsti, užtikrinti, kad sprendimas, priimamas realizuojant diskrecijos teisę, būtų logiškas, proporcingas, skaidrus, objektyvus.

Todėl priimami sprendimai turi būti pagrindžiami ne tik minėtais bendraisiais teisės principais, bet ir objektyviais faktais. Viešojo administravimo subjektų priimami sprendimai turi būti priimami objektyviai įvertinant sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, o nustatomos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Pareiškime Teismui buvo prašoma:

Ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-12-04 sprendimu Nr. 1-305 patvirtintas Aprašas (2020-07-08 sprendimo Nr. 1-595 redakcija) ta apimtimi, kuria nustato pareigą mokėti mokestį už vaiko maitinimą už nelankytą ir nepateisintą dieną, tačiau nenustato, kas yra nelankyta ir nepateisinta diena, atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą teisėkūros aiškumo principą;

ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-12-04 sprendimu Nr. 1-305 patvirtinto Aprašo (2020-07-08 sprendimo Nr. 1-595 redakcija) 5 punkto nuostata „nelankytą ir nepateisintą“, 11.2.2 papunkčio nuostata „jei mažiau nei tris dienas vaikas nelankė ugdymo įstaigos, mokestis už maitinimą skaičiuojamas“ bei 11.2.11 papunkčio nuostata „jeigu vaikas nelanko įstaigos tris ir daugiau dienų“ atitinka teisėtumo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, proporcingumo ir gero viešojo administravimo principus, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės principą; o Aprašo 11.2.2 papunkčio nuostata „jei mažiau nei tris dienas vaikas nelankė ugdymo įstaigos, mokestis už maitinimą skaičiuojamas“ dar ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą;

nustačius, jog minėtos Aprašo 5 punkto, 11.2.2 bei 11.2.11 papunkčių nuostatos neatitinka nurodytų teisės aktų nuostatų, pripažinti jas prieštaraujančiomis nurodytiems teisės aktams.

Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o Teismo sprendimas paskelbtas 2020 m. gruodžio 12 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas Vyriausybės atstovų įstaigos pareiškimą tenkino iš dalies, tačiau esmines ginčijamo sprendimo nuostatas pripažino prieštaraujančiomis įstatymams.

Teismas nusprendė:

Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-305 patvirtinto Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo 11.2.2 papunkčio nuostata „jei mažiau nei tris dienas vaikas nelankė ugdymo įstaigos, mokestis už maitinimą skaičiuojamas“ ir 11.2.11 papunkčio nuostata „jeigu vaikas nelanko įstaigos tris ir daugiau dienų“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygybės principui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytiems objektyvumo ir proporcingumo principams.

Šį Teismo sprendimą Vilniaus m. savivaldybė apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nes jos manymu, Teismas nenurodė pakankamų argumentų bei motyvų, sudarančių pagrindą tenkinti pareiškėjo (Vyriausybė atstovų įstaigos) pareiškimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdis įvyko 2021-09-15, o Teismo nutartis paskelbta 2021-09-29, pagal kurią nutarta:

„Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinės dalies pirmą dalį ir ją išdėstant taip:

„Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu                   Nr. 1-305 „Dėl Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo“ patvirtinto Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo (Tarybos 2020 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 1-595 redakcija) 11.2.2 papunkčio nuostata „jei mažiau nei tris dienas vaikas nelankė ugdymo įstaigos, mokestis už maitinimą skaičiuojamas“ ir 11.2.11 papunkčio nuostata „jeigu vaikas nelanko įstaigos tris ir daugiau dienų“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio (2020 m. gegužės 28 d. Nr. XIII-2987, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) 9 ir 10 punktams, taip pat prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 2 ir 3 punktams.““

Nutartis neskundžiama.

http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=560da7eb-1411-4414-a292-51c0a645725f

AR BUS GRĄŽINTI SUMOKĖTI PINIGAI UŽ VAIKŲ MAITINIMĄ?