Visi priešai. O kas mūsų draugai?

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/visi... 2021-04-08 19:54:00, skaitė 2809, komentavo 31

Visi priešai. O kas mūsų draugai?

Lietuvoje viskas yra aišku – dėl visko kalti rusai. Lenkais pasitikėti negalima, nes jie nuolat „kėsinasi“ į Vilnių. Baltarusiai – kvaili, nes gyvena “diktatoriškoje” valstybėje. Ukrainiečiai tinkami būti tik sunkvežimių vairuotojais, o ukrainietės tik… na, patys suprantate – tik stovėti šalia stoties (apie ką minėjo ir visų taip gerbiamas Tapinas). O latviai tai išvis yra “zirga galvos”.

Bet vienus draugus mes tikrai turime. Nors jie to ir nežino. Bet jie juk kažkada pažadėjo mums draugystę ir tai patvirtinta metalinėje lentoje ant Rotušės pastato Vilniuje. Jie toli, bet lietuviai juos gerbia.

Ar jau supratote, kuris tai draugas? Teisingai – JAV. Puikioji, didžioji mūsų draugė. Jai lankstomės net iki žemės, stengiamės jos neįžeisti ir vykdome visus jos nurodymus. Paklausite – kodėl mes turime lankstytis draugams? Hm, nežinau… Gal dėl to, kad mūsų proproseneliai lankstydavosi savo draugams – bajorams ir grafams, kai tie puošniomis karietomis pralėkdavo pro pusalkanių, nesipraususių baudžiauninkų, knisančių tų pačių dvarininkų žemę? Ech, tas išlikęs įprotis lankstytis draugams…

Yra ir viena konkreti to lankstymosi priežastis, apart draugiškumo. Mes lankstomės JAV, nes tai – pinigai. Kas valdo finansus? ES galiūnės Vokietija ar Prancūzija? Ar jos gali valdyti tikrus finansus, kai jų valstybėse yra užsienio valstybės (JAV) bazės? Vokietijoje net ir JAV branduoliniai ginklai išdėstyti.

Tad vienintelis tikrasis pasaulio finansistas (bent jau taip manome) – JAV. Esame pinigų vergai. Tai materialistinė, pati bjauriausia, žmogaus prigimtis – lankstymasis pinigui.

Užsispyrusiai nematoma, kad labiausiai įsiskolinusi valstybė pasaulyje yra būtent JAV. Kad ten 5% žmonių valdo 95% visų piliečių turto. Kad yra ištisi kvartalai ir net miestai, kur gyvena vargšai be darbo, be pajamų. Kad ten vos ne kas mėnesį kažkas kažką iššaudo mokyklose arba prekybos centruose. Kad yra didžiulė rasinė įtampa.

Didžiuliai finansai JAV yra išmetami prezidento rinkimams. Ne paslaptis, kad prezidento rinkimuose investuojami milžiniški pinigai. Korporacijos palaiko arba demokratus arba respublikonus, duoda jiems šimtus milijonų.  Vien tik paskutiniams JAV prezidento rinkimams kiekvienas kandidatas išleido nei daug nei mažai – kiekvienas virš milijardo dolerių. Kai tuo tarpu rinkimų laimėtojas Džo Baidenas savo kampanijai paaukojo nei daug nei mažai – tik apie 18000 JAV dolerių. Matyt, paskutines savo santaupas atidavė senolis.

Bet korporacijos nedalina tik šiaip sau tokius milžiniškus pinigus. Vėliau pareikalaujama grąžinti investuotus pinigus per valstybinius užsakymus. Ne veltui 20% JAV ekonomikos sudaro karinė pramonė. Karo priemonių, ginklų, logistikos paslaugų pardavimas NATO ir kitoms valstybėms atneša JAV ekonomikai milžiniškus pinigus. O kur dar žvalgyba? Gal ne veltui Baideną parėmė IT kompanijos?

Tad korporacija, finansavusi laimėjusį JAV prezidentą, gauna karinius užsakymus ir milijardus dolerių pelno. O kai kurie korporacijų vadovai tampa prezidentų patarėjais. Ką jie gali patarti tokio vertingo, apart to, kad pirktų įrengimus, produktus ar paslaugus iš jų vadovaujamų įmonių?

Tai yra aukščiausio lygio korupcija, įteisinta vienoje valstybėje. O kad korupcija JAV prezidentams nesvetima – prisiminkime Baideno sūnaus skandalą Ukrainoje. Ar sūnus buvo nubaustas už korupcinius veiksmus? Ne, Baidenas jį išsuko aukščiausiame lygyje.

Obuolys nuo obels toli nerieda. Žvilgtelkime į tą patį Džo Baideno sūnų Hanterį Baideną. Žinoma, įsivaizdavote, kad Hanteris – tai genialaus tėvo protingas sūnus. Juk ne veltui jis tapo Buristos aukščiausio lygio vadovu? Juk ne veltui jam Kinijos verslininkai mokėjo milijonus už patarimus.

Neseniai išėjo Džo Baideno sūnaus Hanterio knyga “Gražūs dalykai” (orig. “Beautiful Things”). Jame šis genialaus tėvo genialus sūnus prisipažįsta, kad yra visiškas alkoholikas ir narkomanas. Kad gerdavo degtinę tiesiai iš butelio pakeliui iš parduotuvės, nes kitaip negalėjo. Kad keliais ieškodavo ant kilimo bent kokių kokaino likučių. Genialusis sūnus išleisdavo visą savo atlyginimą – 600000 dolerių metams narkotikams ir alkoholiui (daugiau skaitykite ir mėgaukitės galingiausio pasaulio žmogaus atžalos nuotykiais čia– rusų kalba arba anglų kalba čia).

O gal dar paskaitykime apie patarimus Kinijos bankininkams čia.

Tad apie kokį moralinį tų žmonių lygį mes išvis galime svarstyti? Tik galime palyginti su Lietuvos politikais, kurių atžalos ne ką mažiau sėkmingai sugeba tapti aukščiausio lygio vadovais visokiose valstybinėse įstaigose ir ministerijose. Nors apie jų alkoholinius ir narkotinius nuotykius tų įstaigų darbuotojai galėtų daug papasakoti. Tik visi išsigandę tyli.

Gerą draugą Lietuva sau susirado. Tikrą moralinį autoritetą ir pavyzdį. Belieka tik “sustiprinti” tą draugystę ir pasirašyti Stambulo konvenciją. Ir tada bus viskas „čiki piki“, t.y., atsiprašau – viskas bus OK.

Aurelijus