Vytauto Landsbergio įprezidentinimo šalininkas siekia išjudinti Seimą dėl komendanto valandos

Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: https://www.ekspertai.eu/vytau... 2020-12-31 17:15:00, skaitė 1145, komentavo 4

V. Bakas. Nuotr. facebook.com

Lietuva su pavydu žiūri į Latviją – ten komendanto valanda, kovojant su pasauline koronaviruso pandemija, tapo jau realybe.

„Artėjant Naujiesiems, kaimyninėje Latvijoje nepaprastosios padėties režimas pratęstas iki vasario 7 d., o savaitgaliais įvedama komendanto valanda. Anot Latvijos premjero Krišjanio Karinšo, pastarąją savaitę kiekvieną dieną šalyje nuo koronaviruso miršta vidutiniškai po 17 žmonių ir tai reikia sustabdyti“, - rašoma nepriklausomo Žmonių partijos portalo publikacijoje „Šventes Lietuva pasitiks naujais pareigūnų postais ir užtvarais: gal Seimui laikas imtis iniciatyvos?“.

Savo nuomonę išsakė ir Vytauto Landsbergio įprezidentinimo šalininkas, parlamentaras, buvęs žaliasis valstietis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Vyras pastebėjo, kad pasekti kaimynų latvių pavyzdžiu ir įvesti komendanto valandą Lietuvoje būtų galima ir be Seimo pritarimo nepaprastajai padėčiai, tačiau toks kelias, pasak jo, nėra tinkamas.

„Kai Vyriausybė įveda karantino priemones, pavyzdžiui, komendanto valandą, uždrausdama judėjimą, tai vyksta greitai, be jokių diskusijų ir gana nedemokratiškai. De facto nepaprastosios padėties elementas tokiu atveju įvedamas, bet tai daroma ne per parlamentą ir tai, žinoma, vėliau reikia taisyti, tartis, svarstyti komitetuose.

Per Kalėdas žmonės ištisą parą negalėjo pasiekti artimųjų kitame mieste. Tai yra maksimaliai apribota žmonių judėjimo laisvė. Pakankamai drakoniškos priemonės buvo įvestos be Seimo. Tas pats yra su ūkinės veiklos ribojimu: didieji prekybos centrai dirba, o smulkusis verslas užsidarė ir valdančioji dauguma atsisako svarstyti net simbolines rezoliucijas. Lietuva pasirinko tokį modelį, kad nuo pat pandemijos pradžios pavasarį Seimas nusišalino. Žmonių rinkti parlamentarai paėmė ir nusišalino, perduodami valdymą į Vyriausybės rankas“, - išaiškino V. Bakas.

Parlamentaro teigimu, klaidinga būtų manyti, kad Seimas, įvesdamas nepaprastąją padėtį, automatiškai aktyvuotų ir visus žmogaus teisių ribojimus – žodžio laisvės, judėjimo laisvės, ūkinės veiklos laisvės ribojimus. Seimo nutarime, kaip paaiškino V. Bakas, dėl nepaprastosios padėties įvedimo būtų svarstoma dėl kiekvieno nepaprastosios padėties elemento, dėl kiekvienos priemonės.

„Seimo nutarime būtų priimami sprendimai dėl kiekvieno ribojimo. Pavyzdžiui, gali būti įvedami ribojimai dėl judėjimo laisvės, ūkinės veiklos laisvės, bet neribojama žodžio laisvė. Tai būtų svarstymo padarinys, sprendimų priėmimo padarinys. Dabar Vyriausybė, prisidengiant tam tikrais patobulintais įstatymais, susirenka ir per kelias valandas nusprendžia maksimaliai apriboti ūkinės veiklos laisvę, judėjimo laisvę.

Tai, ką dabar daro Vyriausybė, turėtų daryti parlamentas, pasirenkant, kokių ribojimų reikia, kokių nereikia, kurie yra veiksmingi, o kurie – ne. Nepaprastoji padėtis nereiškia, kad viskas apribojama iš karto. Seimas pasirenka, kokias konkrečias teises ir kokia dalimi reikėtų riboti“, - svarstė Seimo narys.