Duda mums draugas, bet pinigai svarbiau — Lietuva nusisuka nuo Lenkijos?

Autorius: Andrius Petrinis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-11-19 20:28:00, skaitė 817, komentavo 1

Lietuvoje apsilankė Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. Vizito fonas buvo sudėtingas. Lenkai kartu su vengrais užblokavo ES biudžeto ir pagalbos fondo patvirtinimą, nes pinigų skyrimas siejamas su pagarba teisės viršenybės principui bloko šalyse

Tuo tarpu Lietuva labai laukia šių lėšų. Be to, dalis Lenkijos protestuoja prieš abortų draudimą, ir, kaip pažymėjo nauja Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė, Lietuva kaip partnerė ir artima draugė negali užmerkti akių prieš tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje. 

Tuo tarpu kol kas dar premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė susilaikyti nuo kritikos Varšuvos atžvilgiu: "Baigiame susipykti su latviais. Kadangi neturime jokių santykių su Rusija ir Baltarusija, tai beliko susipykti su lenkais ir būsime kaip pilėnai, supami kaimynų, su kuriais nebendraujame", — perspėjo Skvernelis.

Norint suprasti, kaip elgtis Lietuvai, į situaciją reikia pažiūrėti plačiau. Pirmiausia, būtina suvokti ES ginčo su Lenkija ir Vengrija esmę. Jeigu kas nors mano, kad Briuseliui realiai rūpi teisės viršenybės principas, jis klysta. 

Lenkai jau seniai nervina Europos lyderius tuo, kad nori vykdyti nepriklausomą vidaus ir užsienio politiką, bet finansuoti ją ne savo, o europiniais pinigais. Kadangi formaliai ES yra demokratinė sąjunga, stipriai prispausti Lenkijos Berlynas ir Paryžius negali. Todėl jie nusprendė panaudoti piniginį poveikio instrumentą. O kad viskas neatrodytų kaip paprasčiausias finansinis šantažas, buvo panaudotas minėtas teisės viršenybės principas.

Todėl, kai Duda sako, jog Briuselio iniciatyva pavojinga ne tik Lenkijai, jis visiškai teisus. Iš pradžių "Senoji Europa" nori priversti visus besąlygiškai vykdyti įsakymus ES viduje ("jeigu ne — nubausime eurais kaip Varšuvą"). Užsienio politikos srityje viskas priklausys nuo santykių su JAV raidos. 

Šiandien europiečiai jau planuoja, kaip Džo Baidenas normalizuos transatlantinį dialogą, ir viskas bus kaip anksčiau — Amerika politiškai dominuos Senajame žemyne ir garantuos jo saugumą, bet netrukdys daryti verslo (pavyzdžiui, neblokuos "Šiaurės srauto 2"). Tokiu atveju tarptautinėje arenoje į Vašingtoną orientuosis tiek Varšuva, tiek Berlynas, bet ES viduje lenkai darys tai, ką jiems lieps vokiečiai (priiminės migrantus, gins LGBT teises ir taip toliau).

Bet dideli lūkesčiai gali greitai liūdnai išblėsti, nes Baidenas greičiausiai toliau stabdys "Šiaurės srautą 2", aštrins konfliktą Ukrainoje ir kitaip kels įtampą santykiuose su Rusija, kas turės neigiamos įtakos politiniam ir ekonominiam Europos stabilumui. Todėl pastarajai vėl teks galvoti apie savarankišką užsienio politiką, kas taip pat reiškia proamerikietiškos (pirmiausia lenkiškos) opozicijos ES viduje neutralizavimą. 

Štai toks vaizdas. Šiame kontekste Lietuva turi paprastą pasirinkimą — arba vykdyti Briuselio įsakymus ir gauti už tai pinigus, arba kartu su lenkais ir vengrais kovoti už didesnį suverenitetą Europos Sąjungoje, nes jeigu dabar kris Varšuva ir Budapeštas, bus sukurtas paklusnumo precedentas (iš pradžių vidinei ES politikai, o po to gali ateiti ir tarptautinės eilė).

Ką mes matome? Gitanas Nausėda spaudos konferencijos su Duda metu bandė sakyti, kad teisės viršenybės principo susiejimas su pinigais nėra nukreiptas konkrečiai prieš Lenkiją, kad buvo sunku pasiekti kompromisą dėl ES biudžeto bei pagalbos fondo ir kad reikia kuo greičiau surasti kompromisą. Jeigu paprastai, jis kiek įmanoma mandagiai, bet vis dėlto pakankamai aiškiai pasiuntė lenkams žinią — baikite priešintis, nes mums reikalingi pinigai.

Kitaip tariant, Lietuva renkasi eurus, o ne draugus. Kaip sakoma — draugystė gerai, bet tabakas atskirai. Ar teisingas pasirinkimas? Turbūt, ne pats blogiausias mažai valstybei — jeigu lenkai nori, tegul kovoja, nes jie dideli ir ambicingi, o mums "valstybę maitinti reikia". Tik, aišku, po to bus per vėlu skųstis, kad vokiečiai ir prancūzai sukūrė savo TSRS variantą.

"Tada vienas iš dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus ir tarė: "Ką man duosite, jeigu Jį jums išduosiu?" Tie suderėjo su juo trisdešimt sidabrinių. Ir nuo to laiko jis ieškojo progos išduoti Jį"...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.