Vytautas Sinica. „Tradicinių pažiūrų piliečiams tai bus kol kas nematyto priešiškumo valdžia“

Autorius: Vytautas Sinica Šaltinis: http://www.propatria.lt/2020/1... 2020-11-10 12:32:00, skaitė 777, komentavo 2

Apie būsimosios valdančiosios koalicijos perspektyvas, pasaulėžiūrą ir tai, ko iš jos gali tikėtis krikščionys jiems ypač rūpinčiais moraliniais klausimais, politologą Vytautą Sinicą kalbino katalikiškas leidinys „XXI amžius“. Interviu atiduotas spaudai dar prieš paviešinant būsimosios vyriausybės programos projektą.

- Į kurią pusę, pagal Seimo rinkimų rezultatus ir „kailio dalijimosi“ pasekmes (t. y. koalicijos sudarymą) palinko Lietuvos politikos vaizdas?

- Lietuvoje įprasta vertinti politinę kairę-dešinę tik pagal ekonomiką. Šia prasme būsimoji valdžia kreips Lietuvą stipriai į dešinę, liberalumo link. Ši valdžia mažins valstybės paslaugas ir vadins tai optimizavimu, tačiau nebūtinai mažins valstybės išlaidas, nes – kaip matyti iš koalicijos derybinių pozicijų – sieks biudžeto lėšomis remti privačias įmones (privačios mokyklos, darželiai, sveikatos apsauga). Žodžiu, mažiau perskirstymo, mažiau paslaugų, mažiau kišimosi. Bus beatodairiškai pataikaujama visiems Europos Sąjungos pageidavimams – ir privalomiems, ir (kas svarbiausia) neprivalomiems. Tą uoliai darė ir visos ankstesnės valdžios, tačiau tikėtina, kad šios valdžios vergiškumas pranoks visas kitas. Visgi Užsienio reikalų ministru konservatoriai atvirai siūlo Arnoldą Pranckevičių, kuris iki šiol buvo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas. Turbūt neįmanoma dar akivaizdžiau paskirti ES gubernatoriaus Lietuvoje. 

Kita vertus, kultūros ir moralės klausimais ši valdžia bus kairioji, visiškai ne konservatyvi. Visų koaliciją formuojančių partijų lyderiai pasisako už lyties keitimą, homoseksualų šeimas, vaikystę seksualizuojantį lytinį švietimą, Stambulo konvenciją, migracijos skatinimą, absoliučiai liberalią kalbos ir istorijos politiką – istorijos srityje bus siūloma visiems palikti vertinti istoriją ir laisvės kovas kaip kam patinka, kalbos srityje naikinti visus reguliavimus, Valstybinės lietuvių kalbos komisiją, bus pataikaujama visiems lenkų mažumos reikalavimams dėl gatvių, miestų pavadinimų ir paso įrašų lenkų kalba. Tradicinių pažiūrų piliečiams tai bus kol kas nematyto priešiškumo valdžia. 

- Kas lėmė tokios koalicijos susidarymą? Ar visuomenė tapo itin liberali? 

- Lietuvos visuomenė niekada nebuvo ir nėra liberali. Jaunimas liberalėja, tačiau taip pat lėčiau nei vaizduojama. Pavyzdžiui, pagal tarptautinius tyrimus palaikymas homoseksualų šeimų įteisinimui jaunimo tarpe vos 10 proc didesnei nei visoje visuomenėje. Per beveik dešimtmetį manančių, kad „homoseksualumas turėtų būti priimtinas visuomenei“ paaugo 7 procentais – nuo 21 iki 28 procentų. Tai tikrai daug lėtesnis liberalėjimas nei kad staigus šių rinkimų posūkis į liberalizmą. 

Tad kas jį lėmė? Daugiausiai žiniasklaidos suformuotas vaizdinys, kad esama valdžia buvo draudimų valdžia. Tai ne visai teisingas vaizdinys, nes, pavyzdžiui, aplinkosaugoje buvo liberalizuojama viskas, kas įmanoma – medžioklė, žvejyba, miško kirtimų normos ir ribojimai pagal vietovę. Tačiau „draudimų valdžią“ įkūnijo alkoholio ir rūkymo draudimai, kriminalizuotas lengvųjų narkotikų turėjimas ir daugumos draudimų iniciatorius Aurelijus Veryga. Taigi visuomenėje labai daug kas jautėsi gyvenantys augančių draudimų laikais ir metėsi priešinga kryptimi – link laisvės, kurią įkūnijo Laisvės partija. Esu tikras, kad ši bendra visuomenės tendencija lėmė didelę ir netikėtą Laisvės partijos sėkmę. Tačiau didelė klaida būtų manyti, kad Lietuvoje staiga atsirado tiek daug ideologinių leftistų, idėjinių Laisvės partijos rinkėjų. Būti prieš draudimus ir balsuoti už Laisvės lozungą, tai ne tas pats, kas palaikyti narkotikų ir gėjų santuokų legalizavimą. Daugybė Laisvės rinkėjų per šią kadenciją dar labai nemaloniai nustebs supratę, už ką balsavo. 

Kitas valdžios liberalumą lėmęs veiksnys yra TS-LKD situacija. Visuomenė ir ypač senieji ištikimi šios partijos rinkėjai vis dar suvokia TS-LKD kaip konservatyvią, taigi krikščionišką ir tautišką partiją. Tačiau taip seniai nebėra. TS-LKD vadovybė visiškai liberali, o į Seimą patekę politikai labai įvairūs. Jau praėjusioje kadencijoje būtent TS-LKD frakcijoje daugiausiai žmonių iš viso, net devyni, Seimo palaikė gėjų partnerystes. Šiemet tokių bus gerokai virš dvidešimties. Taigi dalis žmonių balsavo už liberalias partijas, tačiau dalis žmonių išrinko liberalius politikus balsuodami, kaip jie įsivaizdavo, už konservatyvią partiją. Svarbiausia, jog būtent dėl šių balsų – tų pusės liberalių busimos TS-LKD frakcijos parlamentarų – oficialiems liberalams pavyks Seime „prastumti“ savo itin liberalius pasiūlymus šeimos, gyvybės, kalbos ir kitais klausimais. Vieni liberalai niekada to nepadarytų. 

- Kuo būsima valdžia esmingiausiai skirsis nuo buvusios?

- Pirmiausiai leftizmu moraliniais ir tapatybės klausimais. Paprastai sakant, bus įvedinėjama įvairių mažumų diktatūra ir privilegijos, o bet koks tradicinis mąstymas ir vertybės vejamos iš valstybės gyvenimo ir įstatymų. Ekonomikoje būsima valdžia bus taip pat liberali, tačiau ir ankstesnė buvo nebent centristinė, tikrai ne kairioji. Užsienio politika beveik nesiskirs, gal bus daugiau pataikavimo Briuseliui ir Berlynui. Iš tiesų naujovė būsimoje koalicijoje yra tai, kad Laisvės partija yra pirmoji iš tiesų ideologinė partija. Visos valdžioje (Vyriausybės formavime) iki šiol dalyvavusios partijos buvo iš esmės pragmatinės organizacijos, žiūrėjusios kaip didinti savo galią ir mielai aukojusios principus, kad tik tą galią išlaikytų. Chrestomatinis to pavyzdys yra LSDP, neva kairioji partija, kuri per tris kadencijas valdžioje taip ir nesugebėjo įvesti progresinių mokesčių, bet liberalizavo darbo kodeksą ir iš esmės nuosekliai tarnavo darbdavių, o ne dirbančiųjų interesams. Laisvės partija neabejotinai turės savo „schemų”, daugiausiai reikės sekti jos elgesį dėl įvairių plėtros ir investicinių projektų Vilniaus mieste, kurį ši partija valdo. Tačiau tai partija, varoma pirmiausiai ideologinių tikslų. Tuo ji unikali parlamente ir gerokai pavojingesnė už kitas – jos veiksmus tikrai veda nuoširdus noras perkurti valstybę ir visuomenę ir sukurti Naują Žmogų be prisirišimo prie religijos, tėvynės, tautos, šeimos, kalbos ir istorijos. Matysime, kaip jiems seksis tai daryti, bet pastangos bus akivaizdžios. 

- Ko galima iš konservatorių ir liberalų koalicijos tikėtis būtent katalikams aktualiais šeimos ir gyvybės klausimais?

- Kaip minėjau, būsimoji valdžia bus itin liberali, netgi leftistinė šeimos, gyvybės ir kitais moraliniais klausimais. Ką reiškia leftistinė? Iš pažiūros liberalios idėjos tampa leftizmu, kai troškimų tenkinimo laisvę mėgina paversti privaloma valstybės įstatymais ir kitokius požiūrius draudžia. Iš Laisvės partijos tikrai galime tikėtis siūlymų drausti „neapykantos kalbą“, kaip jie vadina bet kokius pasisakymus prieš vienalytes šeimas, lyties keitimą ir prieš kitokį prigimtinės tvarkos griovimą. Įvairiose šalyse nuo Švedijos ir Jungtinės Karalystės iki Ispanijos ar JAV jau egzistuoja tokie įstatymai, o žmonės baudžiami, pavyzdžiui, už viešus pasisakymus, kad homoseksualūs santykiai yra nuodėmė, kas jie ir yra. Liberalai tikrai sieks tą patį sukurti Lietuvoje. Svarbiausias klausimas, ar konservatoriai pataikaus liberalams būsimoje koalicijoje ir balsuos už leftistinius pasiūlymus. Dalis konservatorių tam priešinsis, bet partijos vadovybė pati yra visiškai liberali, todėl tikėtina, kad daug tokių absoliučiai antikrikščioniškų sprendimų bus priimta. Didžiausia niekšybė iš TS-LKD pusės būtų balsavimas laisvai, kai liberalai teikia valstybę ir šeimą griaunančius projektus, o konservatoriai balsuoja „kiekvienas pagal sąžinę“. Taip užteks balsų visiems blogiausiems dalykams priimti, o kalti bus būtent tie, kas nepasipriešino turėdami tam pakankamą galią. Bendrai žvelgiant galime tikėtis prostitucijos legalizavimo, abortų, dirbtinio apvaisinimo didesnio liberalizavimo. 

- Kiek realus tokių sprendimų įgyvendinimas? Ką gali priimti jau ši koalicija, o ko dar ne?

- Beveik neabejoju, kad ši koalicija liberalizuos dirbtinio apvaisinimo įstatymą, abortų tvarką, panaikins Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostatą, saugančią jaunimą nuo informacijos, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata” (tai tiksli įstatymo formuluotė). Tikriausiai bus radikaliai pakeista lytinio švietimo programa, mokoma mylėtis kada kaip ir su kuo norisi, tik nepamiršti kontracepcijos. Didžiulė tikimybė, kad bus įteisinti vietovardžiai ir asmenvardžiai lenkų kalba vietoje valstybinės, naikinama kalbos komisija, įteisinta prostitucija. Jeigu TS-LKD išsaugojo bent menkiausius vertybinio konservatyvumo likučius ar bent norės vaizduoti išsaugoję prieš savo rinkėjus, vienalytės partnerystės įteisinti tikriausiai nepavyks. Keista, kad kol kas niekas iš liberalų nekalba apie eutanazijos įteisinimą, nes posovietinėje Lietuvos visuomenėje tam yra nemažas palaikymas ir liberalai norėdami galėtų tą padaryti beveik be rinkiminių nuostolių. 

- Kodėl mes, katalikai, turėtume tam nepritarti?

- Išvardyti liberalų projektai, kurie visi bus (jei bus) įgyvendinti su konservatorių pagalba, yra visapusiškai prieš Katalikų Bažnyčios mokymą ir apskritai prieš prigimtinį įstatymą. Visa Laisvės partijos programa, kuriai bus gausiai pataikaujama koalicijos sutartyje, yra bandymai skirtingais aspektais griauti žmogaus prigimtimi ir sveiku protu paremtą socialinę tvarką, tradicinį lietuvių tautos suvokimą apie šeimą, morale, tautinį tapatumą ir panašius dalykus. Tiesą sakant, nepaisant įvairių dviprasmiškų, bet neoficialių ir neįpareigojančių popiežiaus pasisakymų, Bažnyčia nuosekliai ir kategoriškai įpareigoja katalikus priešintis daugybei liberalų siūlomų sprendimų. Taigi nepritarti yra kataliko pareiga. Bet kartu tai ir tiesiog laisvę ir demokratiją mylinčio piliečio pareiga, nes daugeliui šių sprendimų nėra daugumos visuomenės palaikymo. Kaip dažniausiai būna, būsimoji valdžia turėjo mažiau nei 20 procentų rinkėjų palaikymą. Tačiau ji valdys mus visus ir visi gyvensime pagal jos leidžiamus įstatymus. Turime pilietinę pareigą priešintis sprendimams, kuriems visuomenės dauguma nepritaria. Pagaliau turime tam ir patriotinę pareigą, nes sprendimai, silpninantys suverenumą, tautinį tapatumą, istorinę sąmonę ar šeimas ir ugdantys jaunimo nuostatas, kurios lemia mažėjantį gimstamumą yra tiesiog kelias į tautos išnykimą ilgalaikėje perspektyvoje. Jeigu paveldėjome šią valstybę iš ją kūrusių ir gynusių ankstesnių kartų, turime pareigą ją išsaugoti, o ne ištirpdyti. 

- Lenkijoje vyksta agresyvūs protestai dėl abortų ribojimo, puldinėjamos bažnyčios. Ar galima palyginti Lenkijos dešiniųjų valdžios ir mūsų dešiniųjų laikysenas? 

- Palyginti iš tiesų galima. Lenkijos ir Lietuvos valdančiųjų dešinumas skiriasi kaip diena nuo nakties. Lenkijos valdantieji yra konservatyvūs, gina tautinį tapatumą ir krikščioniškas moralės normas, kurios yra ir lenkiškojo tapatumo pamatas. Kartais jie daro klaidas, kartais perlenkia ir nusipelno kritikos, bet iš esmės tai nuosekli valdžia, kuri ne tik prisistato konservatoriais, bet tokie ir yra. 

Dabartiniai protestai Lenkijoje šiurpina ir savo agresyvumu, ir siunčiama žinia. Kaip žinia, protestuojama prieš Konstitucinio Tribunolo sprendimą, jog abortai dėl galimų vaiko apsigimimų prieštarauja Konstitucijai. Absoliuti dauguma Lenkijoje atliekamų abortų yra būtent dėl šios priežasties, palyginti labai mažai dėl pavojaus motinos sveikatai ar dėl išprievartavimo. Dauguma taip nutraukiamų gyvybių – Dauno sindromu sergantys vaikai. Tobulėjant prenatalinei diagnostikai Lenkijoje, kaip ir visur pasaulyje, nuolat daugėjo anksti užfiksuojamų Dauno sindromo atvejų ir dėl to daromų abortų. Kai kurios šalys, kaip Islandija, didžiuojasi tokiu būdu beveik visiškai išnaikinusios Dauno sindromą savo visuomenėse. Nežinau, kaip tokia eugenika galima didžiuotis. 

Dabar matome dėl to puldinėjamas ir niokojamas bažnyčias, pertraukiamas pamaldas, nukenčia visiškai niekaip su protestuotojams nepatikusiu sprendimu nesusiję žmonės ir Dievo garbinimas. Absoliučiai kvaila dėl priimto sprendimo kaltinti Bažnyčią. Neva ji palaikė tokį sprendimą. Tačiau Bažnyčios mokymas ir įpareigoja dvasininkus palaikyti abortų draudimą, nes Bažnyčia moko, kad nuo pat gyvybės pradėjimo, ta gyvybė yra žmogus, o abortas visais atvejais – nužudymas. Būtų labai keista, jeigu Bažnyčia priešintųsi tokiam draudimui arba tylėtų jį priimant. 

Tiesą sakant, kvaila dėl to kaltinti net esamą valdžią, nes tai Konstitucinio Tribunolo, mūsų Konstitucinio Teismo atitikmens, sprendimas. Taip, valdantieji gerokai pakeitė jo sudėtį, ankstesnis liberalų susodintas Tribunolas nebūtų priėmęs tokio sprendimo. Ir visgi tai nėra valdančiųjų sprendimas, nei Parlamentas, nei Vyriausybė jo nepriėmė. Palyginimas su būsima valdžia Lietuvoje būtų paprastas: nors Lietuvoje abortų tvarka ir taip liberali (leidžiami abortai be jokių medicininių indikacijų, o tiesiog dėl nėščiosios noro), būsimoji koalicija tikrai stengsis dar labiau ją liberalizuoti, laisvinti tuos minimalius apribojimus, kurie egzistuoja dabar. Bent gyvybės klausimais tai bus mirties politikos Vyriausybė.