Naujasis valdžios „socialinis modelis“ jau stumia lietuvius į emigraciją

Autorius: Lietuviais.lt Šaltinis: http://lietuviais.lt/dienorast... 2015-08-24 22:13:13, skaitė 3300, komentavo 1

Šiais metais lietuvių tautos mažėjimas įgavo naują pagreitį. Oficialiai per pirmąjį pusmetį tautiečių tėvynėje sumažėjo 18430. Trečdalis iš jų – skirtumas tarp mirusiųjų ir gimusiųjų, o dar beveik 12 tūkstančių daugiau buvo emigravusiųjų, nei grįžusiųjų. (šaltinis)

Ir tai – tik OFICIALŪS duomenys. Akivaizdu, kad statistika LR yra begėdiškai KLASTOJAMA – taip, kad gauti rezultatai kuo geriau atitiktų vyriausybės poreikius. Užtenka prisiminti, kaip tikėtina vyrų gyvenimo trukmė netikėtai pašoko nuo 64 iki 67 metų, kai valdžia nusprendė iki 65 metų padidinti pensijinį amžių.

Akivaizdu, kad dalis Lietuvoje gimusių kūdikių turės mažai ką bendro su Lietuva, ir kad dalis jaunuolių bei rezervistų, kuriems gresia karinė prievolė, nedeklaravo savo emigracijos – kad nebūtų kaip jiems įteikti šaukimų.

Kiek gi iš tikrųjų lietuvių sumažėjo Lietuvoje – sunku nustatyti. Panašu, kad jei antroje metų pusėje niekas nepasikeis į gerąją pusę, per metus prarasime apie pusantro procento tėvynainių – procentą dėl emigracijos ir pusę dėl mažo gimstamumo.

Vėl ženkliai padidėjusi lietuvių evakuacija iš tėvynės neturėtų stebinti. Akivaizdu, kad tai – tiesioginė paskutinio meto vyriausybės politikos pasekmė.

Susidaro įspūdis, kad valdžia SPECIALIAI siekia išvyti iš tėvynės kuo daugiau lietuvių.

Jei visi būtų ekonomiškai racionalūs, Lietuvoje liktų vien valdžiavagiai

Europos Sąjunga buvo ir yra kuriama taip, kad dirbantys žmonės galėtų kuo lengviau išvykti ten, kur jiems daugiau moka už panašų darbą. Tai vadinama „laisvu darbo jėgos judėjimu“.

Jei ES idealas taptų realybe, VISI dirbantieji iš Lietuvos ir kitų panašių šalių išvyktų ten, kur geriau moka. Faktiškai liktų vien ministrai, seimūnai ir juos supantys patarėjai, verslininkai, tarpininkai bei kitokie vagys, kurie gyvena ne iš savo darbo, o iš to, kad yra vienaip ar kitaip įsitrynę ir vagia iš biudžeto ar ES fondų.

Tačiau kol kas Lietuvoje dar lieka šimtai tūkstančių žmonių, kurie vargsta tėvynėje, nors užsienyje galėtų uždirbti kelis ar net keliolika kartų daugiau. Vis daugiau jų pasirenka emigraciją, tačiau kol kas dar ne visi.

Tuos neracionaliai neemigruojančius lietuvius sulaiko neekonominiai argumentai. Dalis liekančiųjų bijo kažką keisti, jaučiasi per seni, kiti tingi, treti nemoka kalbos, dar kiti nenori palikti senų tėvų ir t.t.

LR vyriausybė atima iš dar likusių optimistų paskutinį šiaudą

Koks bebūtų akivaizdus Lietuvos valstybės supuvimas, dalis lietuvių vis dar naiviai tiki, kad galbūt kas nors pasikeis, ateis nauja karta, išnyks korupcija, gyvenimas pagerės ar pan.

Juk akivaizdu, kad dirbančiųjų Lietuvoje laukia nepritekliai, neišvengiamas skurdas, panieka ir pažeminimas senatvėje. Pensijinis amžius neišvengiamai didės, o pensijos bus dar menkesnės, nes tiesiog nebus iš ko jų mokėti.

Turinčius galimybę emigruoti lietuvius tėvynėje sulaiko naivus tikėjimas „O GAL!“ – ir būtent šį tikėjimą LR vyriausybė baigia galutinai sugriauti.

Betarpiškam Lietuvos naikinimui ir lietuvių tautos žeminimui akivaizdžiai skirti VISI 3 pastarojo meto didieji valdžios projektai.

Dujų terminalo avantiūra dar kartą parodė beviltišką valdžios korupcijos ir nekompetencijos lygį

Vis labiau Lietuvos ūkio karstą primenantis dujų terminalas naudingas nebent Norvegijai ir JAV. Abi šios šalys siekia kuo pelningiau eksportuoti dujas ir norėtų, kad Europos šalys jas pirktų daug brangiau tik iš iracionalaus noro įgelti Rusijai.

Lietuviams terminalo dujos per brangios – jos iš viso perkamos tik todėl, kad ant tautos eilinį kartą spjovusi vyriausybė verčia tai daryti ir mokėti duoklę partijas ar atskirus ministrus remiantiems užsieniečiams, panašiai, kaip mūsų prosenelius Smetona vertė mokėti degtukų monopoliją turėjusiems švedams.

Yra ir kita, Lietuvoje retai afišuojama dujų aferos pusė – kaip galima spręsti iš informacijos žiniaspaudoje, už nė 200 milijonų eurų nekainuojantį dujų transporto laivą per 10 metų norvegams turėsime sumokėti daugiau, nei 600 milijonų, o po to dar jį išpirkti! (Suprantamiausiai, o kartu ir linksmiausiai, mano nuomone, LR dujų terminalo afera aprašyta čia, deja, rusų kalba.)

Trumpai tariant, per artimiausius 10 metų LR vyriausybė atims iš mūsų maždaug pusę milijardo eurų ir atiduos juos norvegams. Tokie nežmoniški procentai – tai ne verslas, o tikrų tikriausia vagystė iš mūsų šalies.

Aš nežinau, kokius „atkatus“ ir kokia forma gauna Prezidentė ir ministrai – be jokios abejonės, jei Lietuva būtų Kinijos provincija, tai už tokio lygio žalą bent jau Grybauskaitė su visa Vyriausybe ir partijų vadais keliautų už grotų iki gyvos galvos, t.y. tie iš jų, kurie išvengtų aukščiausiosios bausmės.

Nors truputį mąstančiam lietuviui turėtų būti aišku, kad, likdamas Lietuvoje, jis turės apmokėti tai, ką iš jo tėvynės pavagia ne tik LR valdžia, bet ir Norvegija, JAV bei kitos mus apiplėšinėjančios šalys.

Tuo tarpu emigravęs į Norvegiją, JAV ar Angliją, lietuvis ne tik kad neturės mokėti užsienio vagims, bet ir pats gaus dalelę to, ką norvegai, jankiai ar anglai pavagia iš tokių šalių, kaip Lietuva.

Neaišku kiek konkrečiai, bet nelieka abejonės, kad Lietuvos apiplėšimas su dujų terminalo statybos ir laivo nuomos pagalba privertė pasišlykštėti vadinamąja „Lietuvos Respublika“ ir ko gero nuspręsti emigruoti daugelį tūkstančių iki tol optimizmo dar nepraradusių lietuvių.

Lietuvos militarizavimas sukėlė lietuviams nesaugumo jausmą

Dalia Grybauskaitė tapo viena pagrindinių praeitų metų perversmo Ukrainoje rėmėjų, vėliau – ko gero įžūliausiai pasaulyje įžeidinėjo ir kitaip provokavo Rusiją. Natūralių Rusijos sankcijų pasekmėje Lietuvos ūkis patyrė didžiulių nuostolių – planuotas spartus ekonomikos augimas taip ir liko svajonėmis.

Trumpai tariant, LR vyriausybės KRYPTINGA POLITIKA padarė didžiulę žalą Lietuvai. Matosi, kad panašūs dalykai vyks ir ateityje.

Iš kitos pusės, privalomosios karinės tarnybos grąžinimas pradėjo kelti vaikinams grėsmę būti pašauktiems į tradiciškai nekokios reputacijos LR kariuomenę. Jau tarnavusiems rezervistams iškilo pavojus būti tampomiems po įvairiausias pratybas.

Vėlgi, padidėjo tikimybė, kad padidėjusi ir sustiprinta LR kariuomenė bus siunčiama naujų JAV nusikaltimų vykdyti (panašiai, kaip į Iraką ar Afganistaną). Valdant tokios reputacijos veikėjams, kaip Grybauskaitė, Butkevičius, Linkevičius, Olekas ir pan, atsiranda pagrindo bijoti, kad mūsų šalis bus įtraukta ir į tiesioginius karo veiksmus.

Militaristinės pastarojo meto LR politikos pasekmėje jau ne tik užsieniečiai, bet ir lietuviai pradėjo bijoti investuoti Lietuvoje, o tie, kuriems gresia vienokia ar kitokia karinė prievolė, matomai jau pradėjo evakuotis iš valdžios nesaugia paverstos tėvynės.

Papildomas pagrindas emigruoti atsirado ne tik šaukiamojo amžiaus jaunuoliams ir rezervistams, bet ir paauglius berniukus auginančioms šeimoms. Netgi jei šiemet užteks savanorių, greičiausiai kitais metais valdžiai vis tiek reikės griebtis prievartos.

Tiesa, kaip jau minėjau, tokiems emigrantams neapsimoka viešai deklaruoti savo išvykimo, ir šia prasme rekrūtų sugrąžinimą galima traktuoti kaip klastingą valdžios žingsnį siekiant iškraipyti oficialiąją statistiką ir sudaryti įspūdį patikliems rinkėjams, kad lietuvių emigracija mažesnė, nei yra iš tikrųjų.

Vyriausybės „naujasis socialinis modelis“ varo į neviltį

Per 2008 m. krizę buvo kaip reikiant apkarpytos lietuvių socialinės garantijos, sumažintos pensijos, nedarbo, motinystės ir kitokios išmokos.

Dabar krizė lyg ir baigėsi, tačiau valdžia jau pradeda naujas reformas, kurių akivaizdus pagrindinis motyvas – dar didesnis dirbančiųjų teisių ir socialinių garantijų mažinimas.

Atrodo, kad ir taip jau dirbantys žmonės lieka Lietuvoje tik kažkokio stebuklo dėka. Tačiau valdžia rūpinasi tik kapitalo interesais, atvirai siekdama panaikinti paskutinius apribojimus, neleidžiančius darbdaviams elgtis su darbuotojais kaip su savo daiktais, beteisiais ir besieliais gyvuliais.

Nors „socialinis modelis“ dar nepatvirtintas, jo svarstymas jau dabar pasėjo nerimą dirbančių lietuvių širdyse. Nerimą dėl savo ir savo vaikų ateities.

Anglijoje, Airijoje ir Norvegijoje jau dabar dirbantieji turi DAUG daugiau teisių ir socialinių garantijų. Didėjant dirbančiųjų beteisiškumui, liekantieji Lietuvoje pasmerkia ne tik save elgetiškai senatvei, bet ir savo vaikus žeminančiai vergovei.

Mus valdo durniai, niekšai ir kitų valstybių agentai

Kodėl valdžia taip elgiasi? Kodėl, statydami dujų terminalą, leido norvegams tiek pavogti iš Lietuvos? Kodėl sukėlė Lietuvai akivaizdžiai pražūtingą konfliktą su Rusija ir pradėjo šitaip lietuvius papiktinusią ir sukiršinusią militarizacijos kampaniją tuo metu, kai kitos Europos šalys mažina savo išlaidas ginklavimuisi? Pagaliau, kodėl pradėjo tiesiogiai varančią lietuvius iš tėvynės darbo santykių reformą?

Tai galima paaiškinti 3 būdais: kvailumu, niekšiškumu arba tarnavimu kitoms valstybėms, ir matomai valdžioje dabar vyrauja visų šių kategorijų žmonės. Pavyzdžiui, aš susidariau įspūdį, kad Graužinienė – tipiška durniukė, Grybauskaitė – užsienio agentė, o Linkevičius – tiesiog niekšas.

Kažkada netyčia teko stebėti televizijos laidos fragmentą. Tai buvo kažkokia lietuviškos televizijos „diskusijų“ laida su akivaizdžiu tikslu – visaip reklamuoti ir girti naująjį „socialinį modelį“.

„Diskusijos“ dalyviai sėdėjo ant sofos. Buvo Algirdas Butkevičius (nesu tikras, kuriai kategorijai reikėtų priskirti dabartinį premjerą: durniaus ar niekšo, – o gal abejoms?), kažkokia ministrė, berods darbdavių ir profsąjungų vadinamieji „atstovai“, vienas iš paskutiniu metu galutinai nukekšėjusių vadinamųjų „bankų finansų analitikų“ ir, žinoma, laidos vedėjas, kuris, rodės, tuoj sulįs Butkevičiui į skylę ir tiesiogine prasme.

Mane pribloškė tai, kaip buvo pristatytas pagrindinis „socialinio modelio“ tikslas, kuriam praktiškai pritarė visi laidos dalyviai: išugdyti darbuotojus, kurie aktyviai ieško darbo geriausiomis sąlygomis, praradę darbą, tuoj pat džiugiai ieško kito, gali keliauti dirbti į kitą miestą ir pan.

Iš vienos pusės, tai – banalus racionalios darbo jėgos apibrėžimas, ekonomistų naudojamas modeliavimui, prognozavimui ir pan. Suformuoti tokią darbo jėgą siekia ir Europos Sąjunga.

Tačiau juk būtent lankstūs, be skrupulų ieškantys geresnių darbo sąlygų žmonės ir išvažiuoja iš Lietuvos. Vyriausybės „socialiniu modeliu“ siekiama sukurti tipiškus emigrantus.

Tai juk akivaizdu, tačiau nė vienas iš „diskusijos“ dalyvių nė nebandė ginčyti lietuvių pavertimo tobula darbo jėga tikslingumo. Užtai visi darniai (berods, netgi vadinamasis „profsąjungų atstovas“) gyrė „socialinio modelio“ tikslingumą; vienintelis „analitikas“ išdrįso suabejoti Butkevičiaus paistalais, kad „socialinis modelis“ sukurs po 20 tūkstančių naujų darbo vietų kasmet – kas yra akivaizdžiai absurdiška.

Nesu tikras, kas toje laidoje vyravo: niekšai ar durniai. Butkevičius vis šiepė dantis – tarsi bandė palikti naivaus durnelio įspūdį. Nors geriau pagalvojus – tai visa kompanija elgėsi kaip tipiški valdžios niekšai, begėdiškai mulkinantys naivius žiūrovus.

Ir toliau riedame žemyn

2008 m. krizė pakeitė Europą. Beveik visos šalys puolė spręsti problemas, kovoti su korupcija, nors kažką daryti ateities labui. Atsitiesė ir sparčiai juda pirmyn net kažkada, rodės, visiškai beviltiška Latvija.

Tuo tarpu Lietuvoje niekas nepasikeitė. Ir toliau vykdomos didžiulio masto korupcinės aferos; užsienio kompanijos vėl vagia iš Lietuvos milijardais.

Užsienio politika ir toliau tikslingai blogina Lietuvos ekonominę ir politinę situaciją; mūsų šalis lieka bevaliu žaisliuku JAV ir kitų NATO šalių rankose.

Lietuviai tai mato, ir su kiekvienais metais mūsų nusivylusi ir pasibaisėjusi savo valstybe tauta toliau menksta.

Tačiau valdžiai – nė motais. Veidmainiškai deklaruodami pasiryžimą kovoti su emigracija, valdžiavagiai toliau vykdo AKIVAIZDŽIAI emigraciją skatinančią politiką – dar labiau diskriminuodami neturtinguosius lietuvius (pavyzdžiui, šaukiant į kariuomenę), versdami juos pigiais beteisiais darbiniais gyvuliais, kuriems emigracija – vienintelis būdas siekti oraus gyvenimo.