Princas ir prezidentas — kodėl JAV persekioja Putino ir Muсhamedo santykiai

Autorius: Piotras Akopovas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-08-31 12:47:00, skaitė 1229, komentavo 1

Pirmasis didelis pasaulio vadovų susitikimas po pandemijos įvyks lapkričio pabaigoje Rijade, vienas iš svečių bus Vladimiras Putinas

Pirmasis didelis pasaulio vadovų susitikimas po pandemijos įvyks lapkričio pabaigoje Rijade — žinoma, G20 aukščiausiojo lygio susitikimą teoriškai galima atidėti vėlesnei datai, tačiau, greičiausiai, valstybių vadovai, trokštantys bendrauti akis į akį, neatsisakys galimybės susitikti susitikti tokių dramatiškų ir sunkių metų pabaigoje. Aukščiausiojo lygio susitikimą ves 84 metų karalius Salmanas, tačiau tikrasis šeimininkas bus jo sūnus ir įpėdinis 34 metų Muhamedas. O vienas iš svečių bus Vladimiras Putinas, kuriam ši kelionė bus jo trečiasis vizitas į Saudo Arabiją.

Geopolitinis Saudo Arabijos ir Rusijos suartėjimas yra viena iš svarbiausių pastarųjų metų tendencijų. Ryškiausi jos įrodymai yra bendradarbiavimas naftos rinkoje: vadinamasis OPEC + susitarimas, galiojantis nuo 2016 metų pabaigos (kur pagrindiniai veikėjai yra sauditai ir rusai). Šių metų kovą šalys negalėjo susiderinti ir susitarti dėl jo pratęsimo parametrų — tačiau jau balandį, po katastrofiško naftos kainų kritimo, jie pasirašė naują susitarimą. Bet nafta yra tik dalis Rusijos ir Saudo Arabijos suartėjimo, o jos architektai yra Putinas ir Muhamedas. Penkerius metus jiems daug kas pavyko, o dabar iškyla labai įdomios detalės, kaip viskas prasidėjo.

Ne, ne Saudo Arabijos ir Rusijos santykiuose, kurie tęsiasi beveik šimtmetį, nors ir netolygiai. Pradėjus nuo kilimo 1920-aisiais ir 1930-aisiais, kai TSRS aktyviai padėjo jaunajai karalystei (įskaitant naftos atsargas), vėliau jos buvo nutrauktos beveik pusei amžiaus. Saudo Arabijos monarchija tapo artimiausia JAV sąjungininke, diplomatiniai santykiai su TSRS buvo nutraukti.

Amerikiečiai visais įmanomais būdais įtikindavo religingus sauditus, kokie baisus yra ateistai iš Sovietų Sąjungos — o pasaulietinių antimonarchistinių revoliucijų banga, apėmusi arabų pasaulį, ir perėjimas prie "arabų socializmo įtikino įtartinus saudistus klastingais rusų planais. 80-aisiais pagalba mudžahedams kovoje su sovietų kariuomene Afganistane Saudo Arabijai tapo šventu karu, o naftos kainų kritimas vėliau buvo pristatytas beveik kaip jų indėlis į Vakarų kovą su TSRS. Bet TSRS išnyko, nebeliko socialistinės grėsmės Rijadui — tačiau problemos išliko ir atsirado net naujų, daug rimtesnių. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje atkūrę ryšius su Maskva, sauditai atidžiai pažvelgė į šiaurinę jėgą, kuri 2000-aisiais pradėjo atkurti savo pozicijas Viduriniuose Rytuose.

Kol amerikiečiai niokojo Iraką ir okupavo Afganistaną, Saudo Arabija laikėsi kitokio požiūrio į Maskvą, tačiau daugiausia dėmesio skyrė Irano temai. Rijadui buvo svarbu užkirsti kelią Irano ir Rusijos suartėjimui, nes būtent Teheranas buvo suvokiamas kaip pagrindinė grėsmė ir pagrindinis priešininkas. Tuo tarpu pagrindinės Saudo Arabijos problemos kilo ne dėl iraniečių, o su amerikiečiais, tiksliau, su jų politika Viduriniuose Rytuose.

Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristinių išpuolių amerikiečiai kojomis užlipo į Vidurinius Rytus, tačiau Saudo Arabija tuo ne itin džiaugėsi. Nes nebuvo sunku numatyti atsakomąjį antiamerikietiško požiūrio augimą visame islamo pasaulyje ir ypač vahabizmo tėvynėje, tai yra pačioje Saudo Arabijoje. Amerikos marionečių reputacija Saudo Arabijos dinastijai grasino labai didelėmis problemomis: ji pretendavo į arabų ir islamo pasaulio lyderio statusą arba ją galėjo tiesiog sunaikinti dykumos audra. Ir Rijadas nepamiršo apie amerikiečių strategų nupieštus naujos Viduriniųjų Rytų teritorinės struktūros žemėlapius. Reikėjo susilpninti savo priklausomybę nuo JAV ir apskritai atitolti nuo Vakarų.

Nuo 2000-ųjų vidurio Saudo Arabijos vadovai dažnai lankėsi Maskvoje, itin dažnai prinas Bandaro, buvęs ambasadorius Vašingtone ir žvalgybos vadovas. 2007 metais Rusijos prezidentas pirmą kartą lankėsi Rijade ir atrodė, kad abiejų šalių santykiai netrukus pasieks naują lygį. Tačiau Saudo Arabijos vadovybėje kova tarp dviejų strategijų tęsėsi: proamerikietiška ir antiamerikietiška. Antiamerikietiško požiūrio šalininkai pasisakė už santykių su Kinija ir Rusija stiprinimą kaip priešpriešą Amerikai.

Prasidėjęs arabų pavasaris padidino riziką karalystei: viena po kitos išsiliepsnodavo arabų pasaulio šalys. Tokių konkuruojančių priešų kaip Gaddafi likvidavimas nekompensavo Egipto, kuriame į valdžią atėjo "Musulmonų brolija"* praradimo, chaoso kaimyniniame Jemene ir karo kaimyninėje Sirijoje. Viltis, kad amerikiečiai, jei nesugebės kontroliuoti situacijos, bent jau padės, greitai išnyko. 2013 metais sauditai suprato, kad amerikiečiai melavo jiems — supratimas kilo po to, kai Obama atsisakė pradėti raketų ir bombų ataką Sirijoje, nepaisant to, kad Asadas tariamai peržengė visas raudonas linijas. Būtent Vladimiras Putinas atkalbėjo Obamą, tiksliau sakant, padėjo jam išeiti iš aklavietės, į kurią jis pats įkliuvo. Ir Saudo Arabija buvo taip įžeista Vašingtono, kad tuo pačiu metu, 2013 metų rugsėjį, jie garsiai trenkė duris, dvejiems metams atsisakydami savo vietos JT saugumo taryboje.

Jie vis dar palaikė anti-Asado opoziciją Sirijoje, tačiau užuot Asado žlugimo, jie stebėjo ISIS* iškilimą Sirijoje ir Irake.

Pats pasiskelbęs "kalifatas" neslėpė savo ketinimo galiausiai išlaisvinti Meką ir Mediną — kuo gi galėtų remtis sauditai? Amerikiečiai? Tačiau "kalifatas" buvo jų beprotiškų veiksmų Irake rezultatas — kas būtų, jei JAV nuspręstų tuo pačiu pasinaudoti chaosu ir reformuotų Saudo Arabiją?

Ir staiga karalius Abdullahas miršta Rijade — 2015 metų sausį ant sosto atsisėdo jaunesnis brolis Salmanas. Tačiau iš tikrųjų pirmuoju asmeniu tampa 29 metų princas Muhamedas bin Salmanas — jis gauna gynybos ministro ir įpėdinio pavaduotojo portfelį. Vasarą Salmanas keliauja į Rusiją, susitinka su Putinu. Vėlesniais metais jis nuolat atvyksta į Rusiją, kartais du kartus per metus, tačiau svarbiausias tapo pirmasis susitikimas. Kai kurios jo detalės neseniai pasirodė leidinyje "The Guardian", kuriame buvo pasakojama apie ieškinį, kurį federaliniame teisme Vašingtone pateikė vienas Kanados gyventojas. Kodėl būtent ten? Nes vienas tų metų Saudo Arabijos žvalgybos lyderių pateikė ieškinį princui Muhamedui. Saadas al Jabri seniai pabėgo į Kanadą, o dabar jis kaltina princą, kad jis norėjo jį ten nužudyti (praėjus porai savaičių po žurnalisto Jamalo Khashogi, kuris 2018 metų spalio mėnesį buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulato teritorijoje Stambule). Kodėl princas tariamai norėjo nužudyti Jabrį?

Už tai, kad jis perdavė jam CŽV nepasitenkinimą princo Muhammedo ketinimais pakviesti rusus į Siriją. Kaip tai yra, juk nuo pat operacijos Sirijoje 2015 metų rugsėjo mėnesio pradžios buvo pasakyta, kad "Rusijos intervencija" prieš nuteiks visą sunitų pasaulį, kuriam vadovauja Saudo Arabija. "Sauditai rėmė sukilėlius. Jie beveik nugalėjo Asadą. Tada rusai atėjo jo išgelbėti — štai, dabar bus džihadas prieš Rusiją!"

Net tada tai kėlė juoką, bet pasirodo, kad tikrovė gali būti dar įdomesnė. Princas Muhamedas neprieštaravo rusų buvimui Sirijoje — ir dar prieš jiems pasirodant ten — ir Saudo Arabija nusisuko į Rusiją, nekreipdama dėmesio į amerikiečių prieštaravimus:

"Saudo Arabijos karūnos princas Muhamadas bin Salmanas 2015 metų vasarą pakeitė šalies užsienio politiką ir davė "žalią šviesą" Rusijos karinėms operacijoms Sirijoje", — sakoma buvusio žvalgybos pareigūno Saado al Jabri, kuris pabėgo į Kanadą, ieškinyje. Federaliniame teisme pateiktame dokumente. Vašingtone Jabri teigia, kad pozityvus požiūris į Maskvos veiksmus Sirijoje kėlė nerimą Džonui Brennan’ui, tuometiniam CŽV direktoriui.

Remiantis ieškiniu, 2015 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais Brennan’as, kalbėdamas su Jabri, nurodė, kad "Salmanas palaiko Rusijos invaziją į Siriją tuo metu, kai Rusija dar nebuvo karo dalis Sirijos teritorijoj".

Buvęs Saudo Arabijos žvalgybos pareigūnas tvirtina, kad kai jis perdavė informaciją apie CŽV vadovo susirūpinimą karūnos princui, Salmanas "įsiuto". Anot Jabri, susitikimai su Brennan’u siejami su jo atleidimu ir darbo praradimu karalystės žvalgybos tarnyboje, o vėliau — su išvykimu iš šalies į Kanadą".

Be to, Muhamado bendravardis pastūmėjo jį į kurso pokyčius — de facto Jungtinių Arabų Emyratų valdovas šeichas Muhammedas ibn Zayed (kuris nuo 2012 metų reguliariai lankėsi pas Putiną):

"Vakarų šalių diplomatai teigia, kad netrukus po to, kai princas Muhamedas tapo gynybos ministru, po karaliaus Abdullah mirties 2015 metų sausio mėnesį, didelę įtaką jam padarė Abu Dabio karūnos princas šeichas Muhamedas bin Zayedas. <...> Šaltinis , susipažinęs su 2015 metų įvykiais, pranešė, kad princas Muhamedas ir šeichas Muhamedas susitiko vasario mėnesį "Idex" ginklų mugėje Abu Dabyje. "Tai buvo Muhamedo bin Salmano užmojų, vizijų ir įsitikinimų kertinis momentas", — teigė šaltinis.

Šeichas Muhamedas teigė, kad "Musulmonų brolijos"* revoliucijos Sirijoje grėsmė Persijos įlankos monarchijų požiūriu buvo blogesnė nei Asado išlikimas. Šeichas Muhamedas pasakojo princui apie didžiulę "Musulmonų brolijos"* revoliucijos Sirijoje grėsmę ir kad JAV jiems padeda ...

Šeichas sakė, kad reikia pradėti kurti naujus aljansus ir kreiptis į Kiniją bei Rusiją. Pažymima, kad šeichas Muhamedas bin Zaydas tariamai turėjo gerus santykius su prezidentu Vladimiru Putinu".

Po to, kai 2015 metų birželio 18 dieną Saudo Arabijos princas pasikalbėjo su Putinu, apie tai sužinojo Valstijos, o CŽV vadovas Brennan’as išreiškė savo nepasitenkinimą al Jabri. Kai Jabri apie tai papasakojo Muhamedui, princas pasipiktino Amerikos spaudimu ir galbūt įtarė al Jabri dėl dvigubo žaidimo. Jabri prarado žvalgybos postą ir vėliau pabėgo į Kanadą.

Žinoma, reikia atsargiai tikėti pabėgusiam specialiųjų tarnybų vadovu, tačiau šiuo atveju istorija su princo Muhamedo posūkiu į Rusiją panaši į tiesą. Jos detalių atskleidimas ("žalia šviesa" rusams patekti į Siriją) Saudo Arabijos princui yra labai nuostolinga, tačiau jei amerikiečiai nusprendė tokiu būdu jį spausti, jie pasieks visiškai priešingą rezultatą.

Šį pavasarį anglosaksų žiniasklaida jau paskelbė "nutekėjimą" apie tai, kaip Putinas ir Muhamedas tariamai susiginčijo telefoninio pokalbio metu dėl naujo OPEC + susitarimo, tariamai princas beveik šaukė ant Rusijos prezidento. Be to, toje istorijoje taip pat buvo įmaišytas Vašingtonas: Trampo žentas tariamai žinojo apie Saudo Arabijos princo ketinimus — apie griežtą pokalbį su Maskva, tačiau jo nesustabdė.

Šiuo provokuojančiu "nutekėjimu" buvo siekiama įvesti nesantaiką tarp Maskvos ir Rijado, tačiau nepasisekė, nes netrukus Putinas ir Muhomedas susitarė dėl naujo naftos susitarimo. Nacionaliniai Rusijos ir Saudo Arabijos interesai stumia šalis viena kitos link ir jau nebeįmanoma ištaisyti nepasitikėjimo amerikiečiais. Lapkritį Rijade Putinas ir Muhamedas dar kartą pasijuoks iš bandymų juos supriešinti.

* Rusijoje uždraustos teroristinės organizacijos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.