Banditas Viktoras Uspaskichas po Seimo rinkimų žada užimti premjero postą

Autorius: LL Šaltinis: https://laisvaslaikrastis.lt/2... 2020-08-16 13:54:00, skaitė 1236, komentavo 6

LL tęsia bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ direktoriaus Pranciškaus Jurgučio parodymų prokuratūrai viešinimą.

Savo parodymuose jis smulkiai papasakojo, kaip 2005 m. tuometis Ūkio ministras Viktoras Uspaskich iš jo ir Prancūzijos kompanijos „Alsthom“ tiesiai šviesiai pareikalavo 15 mln. eurų kyšių už tai, kad Uskaskich netrukdytų „Alsthom“ dalyvauti Elektrėnų elektrinės modernizavimo projekte.

Parodymuose minimas J.V.Venskus – „Alsthom“ atstovas Lietuvoje, lietuvis pagal kilmę, tačiau Didžiosiosios Britanijos pilietis.  P. Jurgutis taip parodė:

„..Greit po šio jo ir J.V.Venskaus pokalbio, J.V.Venskus jam pasakė, kad S.Mikelis (buvęs Neringos meras – aut pastaba) yra jo žmonos pusbrolis, todėl jis paprašęs S.Mikelio nueiti pas V.Uspaskich ir išsiaiškinti, kiek reikėtų V.Uspaskich sumokėti už „Alstom“ dalyvavimą Elektrėnų elektrinės projekte, todėl galbūt net nebereiks eiti patiems, tačiau po kiek laiko informavo, kad V.Uspaskich S. Mikeliui pasakė, kad turi ateiti asmeniškai pats J.V.Venskus, bei paprašė eiti kartu. Neužilgo, 2005 metų kovo pirmoje pusėje, sutartu laiku (kiek atsimena po pietų) jis su J.V.Venskum nuvyko į Ūkio ministeriją, pakilo į ketvirtą aukštą, ten koridoriumi į kairę nuėjo į priimamojo kabinetą. Priimamajame nieko nebuvo, tad iškart užėjo į Ūkio ministro V.Uspaskich kabinetą. Kabinete V.Uspaskich buvo vienas. Pasisveikino, J.V.Venskus prisistatė kad yra „Alstom“ atstovas. Matė, kad V.Uspaskich žinojo, kokiu reikalu jie atėjo, nes šiam buvo pateikti su Elektrėnų elektrinės projektu susiję dokumentai (konkurso ir pan.). V.Uspaskich be jokių didelių įžangų pasakė, kad žino reikalo esmę, ir kad „Alstom“ turi sumokėti 15.000.000 eurų (penkiolika milijonų eurų), būtent pabrėždamas, kad būtent eurų, o ne litų.

Tuo pačiu pabrėžė, kad tie pinigai turi būti sumokėti būtent šiam asmeniškai už tai, kad nebūtų trukdoma „Alstom“ dalyvauti minėto projekto įgyvendinime. Pasakyta suma jam, P. Jurgučiui, buvo labai netikėta, net neįsivaizdavo, kad gali būti reikalaujama sumokėti tokią sumą ir dar eurais. Matė, kad pasakyta suma buvo netikėta ir J.V.Venskui. Jis nusprendė išeiti ir atsisveikinęs toliau paliko kalbėtis su V.Uspaskich tik J.V.Venskų. J.V.Venskus taip pat greitai išėjo iš V.Uspaskich kabineto, gal po 5-10 min. Pamatė, kad J.V.Venskus išėjo labai pasimetęs, suprakaitavęs, kaip sakoma „iškritęs iš veido“, tad buvo akivaizdu, kad paprašyta suma ir jam buvo labai netikėta. Jie žemyn nebesileido liftu, o ėjo laiptais. Jis klausė kaip dabar suprasti S.Mikelio pagalbą, jeigu buvo paprašyta tokios milžiniškos sumos, kaip dabar jie sugebės tokią sumą surinkti ir sumokėti, pradėjo priekaištauti, kad jie ėjo tiesiogiai, nes dabar nebeturi galimybių atsitraukti derėtis, kad galėjo veikti per kokius tarpininkus.

Dar paklausė, ar J.V.Venskus apskritai gali prisiimti tokią atsakomybę, kaip tai suderins su „Alstom“ vadovybe, ar turi tokius įgaliojimus, sakė, kad galėjo iškart nesutikti, sakyti, kad jam reikia suderinti su „Alstom“ vadovybe. J.V.Venskus atsakė, kad su „Alstom“ susitvarkys ir pinigų gaus, ir kad dabar reikia svarstyti, kaip tuos pinigus sumokėti, kad reiks tą sumą pasidalinti ir savo dalį turės sumokėti ir dalyvaujantys subrangovai. Kadangi UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ turėjo būti vienais pagrindinių subrangovų tame projekte, J.V.Venskus pasakė, kad jie turės sumokėti aštuonis milijonus litų. Jam paklausus, kaip greitai reiks šią sumą mokėti, kad bus sudėtinga tokią sumą surinkti, J.V.Venskus atsakė, kad padės, duos daugiau užsakymų. Iš tiesų, nors dar nebuvo pasirašę jokių sutarčių dėl dalyvavimo tame projekte, „Alstom“ bendrovė „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ jau buvo davusi išankstinių užsakymų (išvalyti, paruošti statybų aikštelę, kitokių parengiamųjų darbų (griovimo), tad bendrovė „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ jau tam momentui buvo gavusi ženklių pajamų iš „Alstom“. Jis suprato, kad dalyvavimas kaip subrangovams tame projekte yra vienintelis šansas UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ išlikti ir nebankrutuoti. UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankrotas būtų pražūtingas ir jam asmeniškai, nes buvo savo turtu garantavęs už bankų bendrovei suteiktas paskolas, imtas veiklai vystyti. Be to, tikėjosi kad dalyvaudami tokio dydžio projekte gautų ir daug pajamų, pelno, galėtų eigoje šią kyšiui sumokėtą sumą, tad visa tai apsvarstęs sutiko su V.J.Venskumi, kad reikia V.Uspaskich reikalaujamą sumą mokėti, ir sutiko, kad UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ savo ruožtu tam skirtų 8 mln. litų. Atsakydamas už ką konkrečiai V.Uspaskich pareikalavo sumokėti nurodytą pinigų sumą – 15.000.000 eurų, nurodė, kad mano, jog tuo laiku viešasis konkursas dėl minėto projekto Elektrėnų elektrinės dūmų išvalymo nuo kietųjų dalelių ir nusierinimo jau buvo įvykęs ir „Alstom“ jau buvo pripažinta laimėtoju, tik dar nebuvo pasirašyta sutartis, o J.V.Venskus jam paaiškino, kad turi mokėti, kad šis projektas nebūtų sustabdytas, atšauktas dėl kažkokių formalių ar kitų nepagrįstų priežasčių, ko pasekoje „Alstom“ ir UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ nebetektų galimybės dalyvauti šio projekto įgyvendinime, darbuotojai netektų gero uždarbio.

Taigi, V.Uspaskich, kaip supranta, kyšio reikalavo už tai, kad jis, kaip Ūkio ministras, nesiimtų jokių veiksmų, kad minėtas viešasis konkursas šio projekto įgyvendinimui būtų stabdomas, peržiūrimas, būtų atšaukti jo rezultatai, tokiu būdu sutrukdyta sutarties tarp Elektrėnų elektrinės, kuri buvo tiesiogiai pavaldi Ūkio ministerijai, ir „Alstom“ pasirašymui, tuo pačiu ir jo įmonės UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, kaip subrangovo, galimybėms dalyvauti to projekto įgyvendinime. Mano, kad V.Uspaskich reikalautą sumą – 15.000.000 eurų yra mokėję ir kiti subrangovai, kiti šio projekto dalyviai.

Žino, kad yra mokėjęs UAB ISS prezidentas Juozas Vaščėga, kuris jiems bendraujant yra sakęs: „Tiek jiems sumokėjau grynų pinigų, o jie dar nepatenkinti“, iš ko suprato, kad J.V.Venskus iš šių irgi buvo pareikalavęs atitinkamos dalies pinigų, tačiau konkrečios sumos ir tų pinigų mokėjimo aplinkybių jis nežino. V.Uspaskich nebuvo vienintelis valstybės tarnautojas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai pareikalavo atlygio iš ,,Alstom“ ir UAB ,,Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ minėtame projekte. Kaip jau yra sakęs, tik pradėjus su J.V.Venskumi bendrauti dėl UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ dalyvavimo Elektrėnų elektrinės projekto įgyvendinime, bendraujant su „Alstom“ specialistais pradėjus ruošti pasiūlymą „Alstom“ dėl jų darbų ir jų kainų, J.V.Venskus pasakė, kad rašytų didesnes kainas, nes iš tų pinigų reiks atsilyginti aukštiems Lietuvos valdininkams už tai, kad jie leis tam projekte dalyvauti. Tai dar buvo iki V.Uspaskich tapimo Ūkio ministru. Kad „Alstom“ ir J.V.Venskus buvo nusiteikę ir pasiruošę mokėti kyšius už tą projektą kažkokiems valstybės tarnautojams jis faktiškai suprato iškart pradėjęs su šiuo bendrauti dėl to projekto. Tačiau J.V.Venskus iki ėjimo pas V.Uspaskich nebuvo įvardijęs, kam tuos kyšius reiks mokėti, kokias sumas, niekada nebuvo sakęs konkrečių pavardžių, užimamų pareigų, nesakė, ar tai žmonės iš pačios Elektrėnų elektrinės, ar iš AB „Lietuvos energijos“, ar Ūkio ministerijos, ar iš kitur.

Tik tuomet, kai J.V.Venskus jam perdavė R. Juozaičio nurodymą eiti pas V.Uspaskich, buvo įvardintas pirmas konkretus valstybės tarnautojas, kuriam reiks sumokėti už galimybę dalyvauti tame projekte kad išvengtų neigiamos nuostatos prieš juos. Kitiems Lietuvos valstybes tarnautojams už dalyvavimą minėtame projekte kyšių nėra mokėjęs. Tačiau yra mokėjęs pačiam J.V.Venskui 4.000.000 litų (keturis milijonus litų), ši suma buvo perduota per ilgą laikotarpį įvairiomis sumomis. Kaip suprato, šis iš šių pinigų atsiskaitydavo su kitais valstybės tarnautojais, jam yra sakęs, kad reikėjo sumokėti Ūkio ministerijos sekretoriui Anicetui Ignotui, Elektrėnų elektrinės direktoriui Pranciškui Noreikai. Konkrečių pinigų perdavimo šiems asmenims aplinkybių jis nežino, tik iš J.V.Venskaus žodžių suprato, kad buvo mokama ir dėl to neabejoja. R.Juozaičiui už galimybę dalyvauti šiame projekte asmeniškai nėra mokėjęs, tačiau yra davęs kyšį už UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ laimėtą konkursą darbams Kauno hidroelektrinėje.

Tęsdamas savo parodymus apie V.Uspaskich pareikalautą 15 mln. eurų kyšį nurodė, kad pirmoji dalis reikalauto kyšio – 940.000 litų – pastarajam buvo perduota Dubingiuose (nuotr. viršuje). Būdamas Vilniuje dažnai susitikdavo su AB “Lietuvos energija“ generaliniu direktoriumi Rymantu Juozaičiu AB „Lietuvos energija“ patalpose Žvejų gatvėje, arba restorane „La Provence“ Vokiečių gatvėje (ten dažniausiai susitikdavo trise, t.y. dar būdavo ir J.V.Venskus). Tokie jų susitikimai vyko ir po jo ir J.V.Venskaus vizito pas Ūkio ministrą V.Uspaskich, tačiau šių susitikimų metu apie tai, kad buvo pareikalautas minėtas 15 mln. eurų kyšis, tiesiogiai su R.Juozaičiu nekalbėjo. 2005 m. gegužės mėnesį, eilinį kartą jam būnat pas R.Juozaitį „Lietuvos energija“ patalpose, šis palydėjo iš kabineto link išėjimo ir eidamas pasakė, kad V.Uspaskich jau jį spaudžia, kad būtų sumokėta dalis reikalauto kyšio, o būtent – 1.000.000 litų (vieną milijoną litų). Iš to suprato, kad R.Juozaičiui yra žinoma, kad V.Uspaskich pareikalavo iš jo ir J.V.Venskaus kyšio. R.Juozaitis pasakė, kad šią sumą reikės perduoti artimiausiu metu, o kada ir kur reikės perduoti (atvežti) tuos pinigus pasakys vėliau. Po šio pokalbio su R.Juozaičiu, jis susitiko su J.V.Venskumi, kuriam perdavė R.Juozaičio nurodymą sumokėti 1 mln. litų, pasakė, kad 1 mln. yra didelė suma, o jie dar net nėra pasirašę sutarčių dėl UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ kaip subrangovo dalyvavimo tame projekte. J.V.Venskus atsakė, kad „Alstom“ duoda darbų ir be jokių sutarčių, toliau duos jiems galimybių uždirbti tame projekte, tad nuostolių dėl mokėtinų kyšių sumų nepatirs. Maždaug vienos savaitės laikotarpiu paskambino R. Juozaitis, nuvykus pas šį pasakė, kad pinigus V. Uspaskich reikės atvežti kitą dieną, apie pietus į AB „Lietuvos energija“ poilsiavietę Dubingiuose, Molėtų rajone. Apie tai, kad kitą dieną reikės vežti pinigus į Dubingius iškart pasakė ir J.V.Venskui ir paklausė, ar šis važiuos kartu. Šis atsakė, kad norėtų važiuoti, bet tą dieną yra užsiėmęs ir važiuoti negali, tad paprašė, kad grįžęs atvyktų į viešbutį „Radisson“ prie Rotušės, kur gyveno, ir papasakotų, kaip viskas įvyko. Vėliau jis suprato, kad J.V.Venskus sąmoningai vengė kartu su juo važiuoti, pasakydamas, kad jis užsiėmęs.

Kai R. Juozaitis pasakė, kad kitą dieną reiks vežti V.Uspaskich į Dubingius pinigus, jis grįžo į namus Klaipėdos rajone, tuo metu namie seife turėjo 940 000 litų. Jis visada namuose stengdavosi laikyti nemažą pinigų sumą, kad esant reikalui galėtų atlikti vienus ar kitus mokėjimus. Šią sumą turėjo grynaisiais pinigais, po 500 litų kupiūromis. Apie namie laikomus pinigus žmonai nieko nepasakodavo, kad nesudarytų papildomų rūpesčių, nes jai būtų baisu būti vienai namuose, žinant, kad tokios pinigų sumos yra. Taip pat perspėjo savo vairuotoją Stasį Nausėdą, kad šis kitą dieną atvažiuotų apie 8 val. 30 min. ryte ir kad reiks važiuoti į Molėtus. Taip pat pasakė, kad šis pasiimtų ginklą, nes reiks vežti pinigus. Pasakė, kad veš pinigus V.Uspaskich, nesakė, kokiam tikslui tie pinigai skirti, ar kad tie pinigai yra skirti kyšiui mokėti. Iš vakaro pasiruošė pinigus, minėtą 940.000 litų sumą sudėjo į žalios spalvos, kietesnio plastiko, vidutinio dydžio maišelį. Tą patį vakarą jis dar paskambino savo žmonos broliui Eugenijui Bartkui, kuris jo įmonėje „Klaipėdos hidrotechnika“ dirbo tiekimo skyriaus viršininku, ir paprašė, kad ryte prieš darbą užvažiuotų pas jį pakalbėti. Laukdamas, kol atvažiuos E.Bartkus iš seifo pasiėmė maišelį su pinigais ir ginklą SIG Sauer. E.Bartkui atvažiavus pasakė, kad netrukus išvažiuos į Dubingius Molėtų rajone, kad veš V.Uspaskich „otkatą“, apie 900.000 litų, kad šis žinotų, kur išvažiavo ir kokiu tikslu, jeigu jam kas nors išvažiavus atsitiktų. Jis E.Bartkumi pasitikėjo, o veždamas tokią sumą pinigų bijojo, kad tie, kurie organizavo pinigų vežimą bei kurie gali žinoti, kad veža didelę sumą grynų pinigų nesugalvotų ko nors jam padaryti, ar pinigus atimti. E.Bartkui pasakė, kad jeigu kas atsitiktų, būtų žinoma, kur ir ko jis išvažiavo. Po šio jo pokalbio, E.Bartkus išvažiavo į darbą. Tarnybiniu automobiliu BMW 7 atvykus vairuotojui S.Nausėdai, paėmė maišelį su pinigais, ginklą ir išvažiavo. Jis, kaip visada, atsisėdo į galinę sėdynę, dešinėje keleivio pusėje. Pasukę link Dubingių važiuodami buvo sustoję pakeliui esančioje autobusų stotelėje, kur buvusio žmogaus paklausė, ar jie teisingai važiuoja link Dubingių, nes anksčiau ten nebuvo buvę. Poilsiavietę surado nesunkiai, ją surado dar neprivažiavę pačių Dubingių. Įvažiavus į teritoriją, iš dešinės pusės buvo sporto aikštynas (tinklinio, krepšinio aikštelės) – priešais poilsiavietės pastato kompleksas, kurio priekyje ir dešinėje pusėje automobilių stovėjimo aikštelės.

Už poilsiavietės pastato buvo nusileidimas prie ežero. Atvažiavus aikštelėje, kur buvo dešinėje pusėje, ten jau stovėjo juodos spalvos automobilis, jeigu gerai atsimena BMW. kaip vėliau sužinojo, tai buvo būtent V.Uspaskich automobilis. Šalia kitų automobilių nebuvo, ar buvo kur toliau nematė. R. Juozaičio automobilio aikštelėje nebuvo, gal laikė kur poilsiavietės garaže, o gal buvo atvažiavęs su V.Uspaskich. Jų automobilis BMW 7 sustojo priekinėje aikštelėje, kairiame aikštelės krašte žiūrint link pagrindinio įėjimo, jis išlipo, o vairuotojas su pinigais liko automobilyje ir užsirakino. Jis nuėjo į poilsiavietės pastatą, ir per pagrindinį įėjimą nuėjo link registratūros. Jam įėjus pirmo aukšto vestibiulyje jo jau laukė V.Uspaskich ir R_Juozaitis. Tik jam atėjus R.Juozaitis pasakė: „Einam“ ir jie išėjo per tą patį išėjimą, pro kurį įėjo, į lauką ir pasukę dešiniau (į tą pačią pusę kur stovėjo jo automobilis) įėjo pro dar vieną įėjimą vėl į poilsiavietės pastatą, baseino, dušų zoną. Įėjus V.Uspaskich sunerimęs paklausė R. Juozaičio, kieno stovi tas automobilis BMW 7 su diplomatiniais numeriais. RJuozaitis jį nuramino, kad tai P. Jurgučio automobilis. Automobilis BMW 7, kuriuo atvažiavo, turėjo diplomatinius numerius, nes, jis buvo Latvijos garbės konsulas Klaipėdos krašte. Tada jis pasakė, kad atvežė 940.000 litų, kas sukėlė V.Uspaskich smarkų pasipiktinimą dėl to, kad atvežė ne vieną milijoną, kaip buvo reikalaujama. V.Uspaskich pakeltu tonu pasakė: „Juk tarėmės, kad milijoną“. Jis atsiprašė, pasakė, kad šiam momentui negalėjo daugiau surinkti, kad atiduos vėliau. Tuo metu V.Uspaskich daugiau pretenzijų nebereiškė. Tada visi trys nuėjo prie jo automobilio, jis priėjo prie galinių durelių iš vairuotojo pusės, jas atidaręs paėmė nuo galinės sėdynės žalią maišelį su pinigais ir iškart perdavė V.Uspaskich, matant R. Juozaičiui, kuris stovėjo šalia. Paėmęs maišelį, V.Uspaskich jį pravėręs pasižiūrėjo, ar tikrai ten pinigai, ir nuėjęs link to automobilio, kuris stovėjo aikštelėje dešinėje pastato pusėje, padavė maišelį su pinigais asmeniui sėdinčiam vairuotojo vietoje ir automobilis tuo pačiu momentu išvažiavo. V.Uspaskich priėjęs prie jų pasakė, kad išsiuntė vairuotoją su pinigais į Vilnių. Visą tą laiką jo vairuotojas S.Nausėda sėdėjo jų automobilyje vairuotojo vietoje, ar žiūrėjo, kas vyksta šalia automobilio, negali tiksliai pasakyti. Išvažiavus V.Uspaskicho automobiliui, jie visi trys (jis, R. Juozaitis, V. Uspaskich) grįžo į poilsiavietės pastatą, kur antrame aukšte buvo padengtas stalas, vėliau paplaukiojo vandens motociklu, maudėsi baseine. Buvo gražus, šiltas, saulėtas oras, tai buvo, jei gerai prisimena, paskutinė 2005 metų gegužės mėnesio savaitė. Pasimaudę baseine, persirengė ir apsirengė viršutinius rūbus. Rengdamasis pastebėjo, kad jo rūbai yra sudėti ne taip, kaip paliko, toks įspūdis, kad kažkas juos galėjo apžiūrinėti. Manytų, kad juos tikrino, norėdami įsitikinti, ar jis nėra atsinešęs kokios nors garsą, vaizdą fiksuojančios įrangos. R. Juozaitis tuo laiku pasiūlė jam su šeima atvykti į šią poilsiavietę artimiausiu metu pailsėti. Ir jis jo tuo pasiūlymu maždaug po dviejų savaičių pasinaudojo, t.y. jis su žmona, sūnumis ir dukra buvo atvykęs ir vieną savaitgalį 2005 m. birželio mėnesį poilsiavo toje Dubingių poilsiavietėje. Po maudynių baseine apsirengė ir greit išvažiavo į Vilnių, o V.Uspaskich ir R.Juozaitis liko poilsiavietėje. Per tą laiką, kol jis buvo poilsiavietėje, V.Uspaskich automobilis dar nebuvo grįžęs, kaip V.Uspaskich ir R.Juozaitis išvažiavo iš poilsiavietės, jis nežino. Išvažiavo iš poilsiavietės apie 16-17 val., jį vairuotojas nuvežė į Vilnių, prie viešbučio „Radison“, prie Rotušės, nes kaip sakė, J.V.Venskus jo buvo paprašęs, kad jis grįždamas užvažiuotų ir papasakotų jam apie savo vizitą į Dubingius. Atvažiavęs į viešbutį, registracijoje pasakė, kad jis pas J.V.Venskų, tada viešbučio darbuotojai šį pakvietė. Kartu nuėjo į viešbučio barą, užkandę išėjo į lauką pasivaikščioti gretimomis gatvėmis. Jis papasakojo, kaip viskas vyko Dubingiuose, pasakė, kad nuvežė ne 1 mln., o tik 940.000 litų. J.V.Venskus dėl to sunerimo, ar nesukels tai kokios neigiamos V.Uspaskich reakcijos ir nebus dėl to kokių bėdų, bet jam paaiškinus, kad daugiau neturėjo, nepyko, dėl to nepriekaištavo.

Atsiskaitęs J.V.Venskui apie pinigų perdavimą V.Uspaskich, jis išvažiavo su vairuotoju namo į Klaipėdą, ir vėliau su J.Venskumi apie šį įvykį nebekalbėjo. Toliau bendravo tiek su J.V.Venskumi, tiek su R.Juozaičiu, santykiai darėsi vis geresni, draugiškesni. Savo ruožtu tarp ,,Alstom“ ir UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ buvo derinamos jų, kaip subrangovų, dalyvavimo Elektrėnų projekte sąlygos, atliekami išankstiniai „Alstom“ prašomi darbai.