LRT uždavė 10 klausimų advokatui dr. Antanui Bartusevičiui ir mano bičiulis atsakė šiai neoliberaliai fake news

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2020-08-02 11:35:00, skaitė 1681, komentavo 1

Asociatyvus paveikslėlis - LRT presstitutės, meluojančios mums už mūsų pačių pinigus

Laba diena,

Artėjant Seimo rinkimams portalas LRT.lt rengia publikacijų ciklą, kuriuo siekiama rinkėjams padėti geriau susipažinti su partijų, dalyvaujančių Seimo rinkimuose, nuostatomis. Visoms partijoms (ir koaliciniams sąrašams) pateikiami tie patys klausimai, suteikiamas vienodas laikas į juos atsakyti. Prašome į juos atsakyti „taip“ arba „ne“ ir pagrįsti, kodėl Jūsų atsakymas yra toks. Prašome Jūsų, kad į atsiųstus klausimus iki rugpjūčio 17-osios atsakytų arba partijos pirmininkas, arba sąrašo lyderis. Pabrėžiame, kad jei iki nurodytos dienos Jūsų atsakymų nesulauksime, negalėsime jų įtraukti į ruošiamas publikacijas.

Klausimus pateikiame prie laiško prisegtame faile.

Labai lauksime Jūsų atsakymų!

Pagarbiai
Modesta Gaučaitė
Portalo LRT.lt politikos žurnalistė

S. Konarskio g. 49,
LT-03123 Vilnius
Mob. +370 628 06305
lrt@lrt.lt www.lrt.lt

LRT.lt klausimai partijoms ar koaliciniams sąrašams:

Ar pritariate, kad Lietuvoje būtų įvesti progresiniai mokesčiai?

Taip. Būtinai ir kuo greičiau, tuo geriau. Šiuo metu Lietuvoje pajamų skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų (turint omenyje Gini coeficient (Džini koeficientas – nelygybės matas, gyventojų pajamų paskirstymo statistinis rodiklis, vartojamas pajamų skirtumams apibūdinti), pagal Jungtinių Tautų organizacijos ir JAV Centrinės žvalgybos valdybos Žinyną apie pasaulio valstybes – nepateisinamai didelis. Džini koeficientas – tai skaičius tarp 0 (nulio) ir 1 (vieneto), kur nuliui atitinka pilna (absoliuti) lygybė (kada visi namų ūkiai gauna vienodas pajamas), o vienetui – (absoliuti nelygybė, kada vienas namų ūkis uždirba visas šalies pajamas), o visi likusieji – nulines pajamas. Štai skaičiai be komentarų. E.g.: Lietuva – 37,9; Latvija – 34, 5; Estija – 34,8; Belgija – 25,9; Prancūzija – 29,2; Vokietija – 27,0; Suomija – 21,5; Baltarusija – 26,5, etc.

Ar reikėtų visas sveikatos priežiūros paslaugas telkti regionų centruose, uždarant mažas rajonines ligonines?

Ne. Geresnis variantas būtų – visas sveikatos priežiūros paslaugas telkti visuose lygiuose (seniūnijos, rajono centrai, regiono centrai), kadangi dabartinė sveikatos apsaugos organizacijos sistema primena regioninių gyventojų genocidą, nes šiuo metu periferijos gyventojas negali gauti visų sveikatos priežiūros paslaugų nei pagal gyvenamąją vietą, nei rajono centruose dėl didelių eilių, kurias sudaro periferijos (kaimų, seniūnijų, rajonų) gyventojai. Pasekmė – reikšmingas Lietuvos gyventojų mirtingumo padidėjimas ir augimas.

Ar reikėtų peržiūrėti mokyklų tinklą, uždarant mažai mokinių turinčias rajonines ar kaimiškose vietose esančias mokyklas?

Ne. Nes toks procesas neviešai skausmingai liečia kaimo vietovėse esančias mokyklas – jau vien todėl )ir ne vien tik todėl) reikšmingai sumažėjo mokinių skaičius mokyklose, kadangi toli gražu ne visi gali atvykti (pasiekti) mokyklas, kurios nuo gyvenamosios vietos už 3, 5 ar 7 kilometrų.

Ar pritariate tos pačios lyties asmenų partnerystei?

Ne. Nes LGBT veikia labai kryptingai ir organizuotai turėdama latentinius žmonių populiacijos mažinimo (naikinimo) tikslus ir perverzinį modus vivendi.

Ar Lietuva turėtų pripažinti Taivaną nepriklausoma valstybe?

Ne. Lietuva neturėtų skubėti pripažinti Taivaną nepriklausoma valstybe. Nuo 1971 m., kai Kinijos Liaudies Respublika buvo paskelbta vienintele Kinijos atstove JTO – mažėja valstybių, palaikančių su Taivanu diplomatinius santykius, vis daugiau šalių užmezga ryšius su ekonomiškai ir politiškai stiprėjančia Kinijos Liaudies Respublika. Kadangi tiek Taivano, tiek Kinijos vyriausybės laikosi „Vienos Kinijos politikos“, kitos pasaulio valstybės turi pasirinkti, kurią pusę pripažins kaip „tikrąją“ Kiniją. Dėl šios priežasties, Taivano politinis statusas tarptautiniu mastu yra vertinamas nevienareikšmiškai. Tokiais atvejais Lietuva turi elgtis labai diplomatiškai. E. g., paaiškinti galima ir tuo, kad tai būtų kišimasis į kitos valstybės vidaus reikalus, o tai nėra Lietuvai naudinga geriausia praktika.

Ar Lietuva turėtų megzti glaudesnius santykius su Baltarusija?

Taip. Tai įvairiomis prasmėmis artima valstybė, mūsų kaimynė, su kuria reikia palaikyti gerus ekonominius, politinius, socialinius ir kultūrinius santykius. Lietuva turi būti diplomatiška.

Ar reikėtų panaikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę?

Ne. Tai būtų pernelyg pavojinga dabartinėje „laukinio kapitalizmo“ principų sklidinoje Lietuvoje, kurioje specialiosios tarnybos veikia „politinių užsakymų stalo“ principais. E.g.: STT, VSD, etc.

Ar pritartumėte, kad vaikai būtų skiepijami privalomai?

Ne. Vaikus turėtų būti galima skiepyti tik tais atvejais, kai prieš skiepijant bus pilnai atlikti medicininiai vaikų tyrimai, tėvai ar globėjai supažindinti su vakcinos išbandymų protokolu, pasirašyta sutartis tarp ligoninės (gydymo įstaigos, poliklinikos) ir tėvų ar globėjų dėl pilno žalos kompensavimo pacientui nenumatytų pasekmių atveju.

Ar Lietuva turėtų turėti valstybinį banką, vaistines?

Taip. Privalėtų turėti. Nes valstybė neturinti valstybinio banko – tai ne suvereni valstybė. Tai tik jos imitacija arba kolonija, teritorija, kurią kitos valstybės toliaregiškai naudoja siekdamos tam tikrų savo interesų ir tikslų (politinių, karinių, ekonominių, socialinių, migracinių,demografinių, etc.).

Ar pritariate, kad esant ekstremaliai situacijai Lietuvoje būtų reguliuojamos kainos?

Esant ekstremaliai situacijai, visos valstybės, kurioms iš tikrųjų rūpi gyventojų gerovė, reguliuoja kainas. Ekstremalių situacijų atvejais nereguliuoja kainų tik tos valstybės, kurių valdžioje yra išskirtinės oligarchinės turčių grupuotės. LRT specialioji tyrimų tarnyba galėtų bent keletą jų įvardinti.