PAVARDĖS PRAKEIKSMAS: G. Landsbergis – vienas nepalankiausiai vertinamų politikų

Autorius: Minfo.lt Šaltinis: https://minfo.lt/lietuva/strai... 2020-07-16 12:46:00, skaitė 1178, komentavo 6

Koronaviruso krizė atnešė pokyčių ir į visuomenės veikėjų vertinimo reitingą – ryškiausiai išaugo gyventojų palankumas sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai bei premjerui Sauliui Skverneliui, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio bei konservatorių rinkiminio sąrašo lyderės Ingridos Šimonytės – rekordiškai smuko. Konservatorių lyderis G. Landsbergis atsidūrė nepalankiausiai vertinamų politikų trejetuke. Visgi visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad labiausiai per koronaviruso krizę smuko palankus prezidento Gitano Nausėdos reitingas. Nors šalies vadovas ir toliau išlieka antru palankiausiai vertinamu visuomenės veikėju, jo reitingas nuo vasario mėnesio nukrito 15 procentinių punktų.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio 15-25 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad šių metų vasarį G. Nausėdą palankiai vertino 83 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 11 proc. respondentų. Birželį vykdytas tyrimas parodė, kad palankus prezidento vertinimas sumažėjo 15 proc., taigi šiuo metu palankiai G. Nausėdą vertina 68 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 23 proc. respondentų.

Per šį laikotarpį pablogėjo dar 9 visuomenės veikėjų vertinimai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų sąrašo lyderės I. Šimonytės palankus vertinimas sumažėjo 10 procentinių punktų (42 proc. vertina palankiai, 46 proc. – nepalankiai), Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen – 9 procentiniais punktais (palankiai – 37 proc., nepalankiai – 31 proc.), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko G. Landsbergio – 8 procentiniais punktais (palankiai – 26 proc., nepalankiai – 64 proc.), Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio – 7 procentiniais punktais (palankiai – 26 proc., nepalankiai – 62 proc.), Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės – 7 procentiniais punktais (palankiai – 30 proc., nepalankiai – 39 proc.), žurnalisto Edmundo Jakilaičio – 6 procentiniais punktais (palankiai – 47 proc., nepalankiai – 31 proc.), prezidentės Dalios Grybauskaitės – 6 procentiniais punktais (palankiai – 58 proc., nepalankiai – 33 proc.), buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio – 5 procentiniais punktais (palankiai – 43 proc., nepalankiai – 35 proc.) ir prezidento Valdo Adamkaus – 4 procentiniais punktais (palankiai – 79 proc., nepalankiai – 10 proc.).

Labiausiai išaugo palankus A. Verygos ir S. Skvernelio vertinimas

Per koronaviruso krizę labiausiai padaugėjo palankiai vertinančių Sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą bei premjerą S. Skvernelį. Nors A. Verygos darbą nepalankiai vertina kiek daugiau nei pusė apklaustųjų (52 proc.), o  palankiai – 41 proc. respondentų, pasitikėjimas sveikatos apsaugos ministru nuo vasario mėnesio išaugo 12 proc. ir politikas palankaus vertinimo reitinge šoktelėjo iš 23 vietos į 14.

Savo ruožtu viešoje erdvėje per koronaviruso krizės laikotarpį ypač ryškiai matyto S. Skvernelio palankumo reitingas išaugo 11 proc., politikas iš 15 reitingų lentelės vietos pakilo į 5. „Baltijos tyrimų“ birželio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, Vyriausybės vadovą palankiai vertino 52 proc. respondentų , o nepalankiai – 40 proc.
Per koronaviruso krizės laikotarpį 8 proc. padidėjo palankumas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskui, 6 proc. – Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui, 4 proc.– Vilniaus merui Remigijui Šimašiui ir 3 procentiniais punktais – naujai įkurtos partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui.

Palankiausiai vertinamų asmenybių trejetukas nesikeičia

Nors palankus G. Nausėdos vertinimas smuktelėjo 15 proc., tačiau šis pokytis neturėjo įtakos palankiausiai vertinamų asmenybių trejetuko išsidėstymui. Birželio mėnesį daryta apklausa parodė, kad šalies gyventojai ir toliau palankiausiai vertina prezidentą Valdą Adamkų – jam palankumą reiškia aštuoni iš dešimties apklaustųjų. Daugiau nei pusė apklaustų gyventojų taip pat palankiai vertina prezidentą Gitaną Nausėdą bei prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Ketvirta palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų reitingo vieta atitenka užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui ( palankiai – 54 proc., nepalankiai – 30), toliau rikiuojasi S. Skvernelis, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (palankiai – 50 proc., nepalankiai – 26 proc.) bei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (palankiai – 50 proc., nepalankiai – 34 proc.).

Visuomenė taip pat labiau pasitiki nei nepasitiki Edmundu Jakilaičiu, Visvaldu Matijošaičiu (palankiai – 47 proc., nepalankiai – 35 proc.), Andriumi Tapinu, Vilija Blinkevičiūte (palankiai – 45 proc., nepalankiai – 36 proc.), Roku Masiuliu, Viktorija Čmilyte-Nielsen bei Sauliumi Čaplinsku (palankiai – 34 proc., nepalankiai – 26 proc.).

Nepalankiausiai vasaros pradžioje šalies gyventojai įvertino konservatorių lyderį G. Landsbergį. TS-LKD pirmininką nepalankiai įvertino du iš trijų  apklaustųjų. Visuomenė taip pat nepalankiai vertina Vytautą Landsbergį, Valdemarą Tomaševskį (palankiai – 16 proc. , nepalankiai – 61 proc.), Gediminą Kirkilą (palankiai – 26 proc., nepalankiai – 61 proc.), Ramūną Karbauskį, Naglį Puteikį (palankiai – 24 proc., nepalankiai – 55 proc.), Aurelijų Verygą, Viktorą Uspaskichą ir Algirdą Butkevičių (palankiai – 32 proc., nepalankiai – 51 proc.). Šiuos visuomenės veikėjus nepalankiai įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų.

Kitų politikų ir visuomenės lyderių vertinimų pokyčiai per šį laikotarpį (nuo 2020 metų vasario mėnesio) nepakito ar pokyčiai buvo minimalūs.

Politologas: prezidentui pakenkė prielankumas „valstiečiams“

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigia, kad pasitikėjimo prezidentu sumažėjimą labiausiai nulėmė tai, kad G. Nausėda koronaviruso krizės metu neatrado aiškios savo funkcijos, mažai buvo matomas viešoje erdvėje.
„Pirma priežastis yra susijusi būtent su prezidento veikla pandemijos metu – veikloss buvo mažai, dėl to jis buvo kritikuojamas. Ši kritika ir parodė, kad prezidentas nerado savo vietos, nerado savo veiklos, savo projekto, kurį būtų įgyvendinęs ir parodęs savo pridėtinę vertę visuomenei, rinkėjams“, – Eltai teigė A. Lašas

„Prezidentas tarsi stovėjo nuošalyje ir bandė suprasti, kas vyksta. Kita vertus, aišku, dar jam palankumo nepridėjo ir istorija su Jaroslavu Narkevičiumi“, – pridūrė politologas.

Antroji prezidento palankaus vertinimo sumažėjimo priežastis, pasak A. Lašo, yra koronaviruso krizės laikotarpiu išryškėjęs šalies vadovo prielankumas „valstiečiams“. KTU dekanas įsitikinęs, kad šiek tiek pastebimas G. Nausėdos simpatizavimas valdantiesiems padėjo susiformuoti aiškesnę visuomenės nuomonę apie jo politinę bei vertybinę orientaciją.

„Prezidentavimo karjeros pačioje pradžioje, pirmais mėnesiais, dar nebuvo aišku, kuriai stovyklai šalies vadovas vis dėlto simpatizuos, dar nebuvo matoma daug jo sprendimų, o dabar, per koronaviruso krizės laikotarpį, pradėjo formuotis jo aiškesnė politinė ir vertybinė orientacija. Tai taip pat leido rinkėjams aiškiai pamatyti, kurioje stovykloje labiau yra prezidentas ir pagal tai suformuoti savo sentimentus jo atžvilgiu: vieni jam kaip ir pritarė, taip ir pritaria, o kiti, supratę, kad vis dėlto prezidentas yra ne jų politinėje stovykloje, pradėjo į jį žiūrėti skeptiškiau“, – teigė KTU dekanas.

A . Lašo nuomone, prezidento simpatizavimas „valstiečiams“ labiausiai atsiskleidė sutariant dėl gerovės valstybės principų ir juos įgyvendinant.

„Prezidentas parodė susikalbėjimą su „valstiečiais“, kurie taip pat kalbėjo apie gerovės valstybę, apie tam tikrus mokesčių sistemos pokyčius. Tiek prezidentas, tiek valdantieji derino pozicijas, dirbo bendrai. Pats prezidentas kalbėjo, kad jis nori susikalbėti, bendradarbiauti“, – sakė A. Lašas.

„Šalies vadovas turėjo nacionalinio lygio palankumą, jo palankumas buvo tokio lygio, kad jį rėmė dauguma rinkėjų. Tai rodo, kad pradinis palankumas jam nebuvo siejamas su jokia partija ir buvo viršpartinis. O S. Skvernelio ir A. Verygos reitingas visada buvo siejamas su partine veikla, su valdančiaisiais. Jų reitingai išaugo, bet jie toli gražu netapo viršpartiniais, jie laimėjo labiau neutraliai žiūrinčių į valdančiuosius rinkėjų simpatijas, tačiau bendrame fone jų reitingai tikrai neišaugo iki tokio lygio, kada jau rinkėjai, balsuojantys už opoziciją arba simpatizuojantys opozicijai, pereitų į jų stovyklą“, – taip pat akcentavo jis.

Politologas atkreipia dėmesį, kad, nepaisant pakilusio palankaus A. Verygos, S. Skvernelio bei R. Karbauskio vertinimo, šių politikų neigiamas vertinimas išlieka gana didelis. A. Lašas taip pat abejoja, kad šie politikai išlaikytų tokius pačius reitingus ir prasidėjus antrajai koronaviruso bangai.

„Jeigu mes kalbame apie galimai prasidėsiančią antrą pandemijos bangą, tai, aš manau, kad visuomenė tokiu atveju galbūt kitaip pasižiūrėtų į tą pačią situaciją, į kurią žiūrėjo pirmą kartą. Nes pirmą kartą ši pandemija buvo kažkas naujo, nenuspėjamo ir ji buvo sukontroliuota, o (antrosios bangos – ELTA) atveju ši pandemija būtų jau truputėlį kitaip vertinama ir žmonės jau nebeduotų tokio didelio kredito“, – sakė KTU dekanas.

Politologo teigimu, net jei antroji koronaviruso banga neprasidėtų ir valdantieji Seimo rinkimų sulauktų be didelių iššūkių, gyventojų entuziazmas dėl suvaldytos koronaviruso krizės sumažėtų ir dėl to pradėtų byrėti rinkėjų palankumas.

„Paprastai tokiais atvejais būna, kad entuziazmas pradeda kristi. Jeigu mes matome, kad dabar buvo pats entuziazmo pikas vienų ar kitų politikų atžvilgiu, tai ilgainiui, kai kažko labai daug nevyksta, entuziazmo mažėja ir palankumas pradeda trupėti. Nebūtų tai dramatiškas kritimas, bet aš manau, kad šiek tiek tie reitingai patrupėtų“, – akcentavo jis.

A . Lašas mano, kad „valstiečiams“ palaikyti savo išaugusius reitingus galėtų efektyvūs sprendimai įgyvendinant Ateities ekonomikos DNR planą ir suvaldant koronaviruso keliamus ekonominius iššūkius.

Konservatorių lyderiams susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą nebus lengva

Reaguodamas į nukritusį G. Landsbergio palankumo reitingą A. Lašas akcentuoja, kad konservatorių lyderiui koronaviruso krizės metu labiausiai pakenkė matomumo trūkumas bei neturėjimas galimybės dalyvauti priimant esminius sprendimus.

„Pandemijos metu konservatoriai, kaip ir visa opozicija, stovėjo labiau nuošalyje. Jiems buvo sunku kažką kritikuoti, sunku kažką parodyti pirštu, jie tiesiog vienu kitu momentu išsakė (savo poziciją – ELTA), bet realiai tų veiklų ir negalėjo įgyvendinti, nes buvo opozicijoje“, – sakė A. Lašas.

Politologas taip pat akcentuoja, kad tiek smuktelėjęs G. Landsbergio, tiek konservatorių sąrašo lyderės I. Šimonytės reitingas neabejotinai daro įtaką ir bendriems partijos reitingams. A. Lašo teigimu, konservatoriai šioje situacijoje turi strateguoti, kaip vėl sustiprinti rinkėjų pasitikėjimą partijos lyderiais, nes, anot politologo, kitaip smuktelėję reitingai jiems padarys neigiamą įtaką ir Seimo rinkimuose.

„Čia nėra kažkokių labai lengvų sprendimų, nes esant opozicijoje iš esmės tu gali tik išnaudoti galimybes, kurias suteikia pozicija, valdantieji, o tokių galimybių dabar ne tiek ir daug matyti“, – sakė A. Lašas.

KTU dekanas įsitikinęs, kad palaikymo reitingui didžiausią įtaką daro bendras visuomenės veikėjų matomumo lygis, asmenybių veikla koronaviruso krizės laikotarpiu bei jų ryšys su konkrečiomis politinėmis partijomis.

„Aišku, šiuo atveju turbūt ryškiausias momentas buvo pandemijos aspektas, bet, aš manau, kad ir kiti minėti aspektai taip pat suveikė. Juk valdančiųjų reitingai, tiek partiniai, tiek ir individualių politikų, iš esmės kilo, o opozicijos krito, nes ji buvo ir mažiau matoma, ir neturėjo tų konkrečių veiklų, kurias jie galėjo įgyvendinti kaip opozicija“, – savo įžvalgomis dalinosi KTU dekanas.