Autorius: Alkas.lt Šaltinis: http://alkas.lt/2020/07/13/tei... 2020-07-13 20:22:00, skaitė 1219, komentavo 1
Žigimantas Pavilionis | Alkas.lt nuotr.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) priėmė sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Seimo nario Žygimanto Pavilionio skundą prieš Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją. Ž. Pavilionis prašė teismo panaikinti pernai metų rugsėjo 11 d. EPK išvadą, kad jis sąmoningai šmeižė ir menkino Senovės baltų religinę bendriją „Romuva“, ir įpareigojimą viešai paneigti šį šmeižtą.
Išnagrinėję Ž. Pavilionio skundą VAAT nusprendė, kad Seimo narys viešai „pateikė tikrovės neatitinkančias žinias, neįvertinęs atsakomybės ir galimų tokios informacijos paskleidimo pasekmių bendrijai „Romuva“.
„Neabejotina, kad pareiškėjas tokią informaciją 2019 m. birželio 27 d. Seimo plenariniame posėdyje paskleidė sąmoningai, siekdamas padaryti žalą bendrijos „Romuva“ reputacijai ir pakirsti pasitikėjimą šia religine bendrija visuomenės akyse“, – rašoma teismo nutarime.
Atsižvelgęs į šioje byloje nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų visumą, teismas nutarė, kad: „Seimo narys Žygimantas Pavilionis Lietuvos Respublikos Seime 2019 m. birželio 27 d. svarstant Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektą Nr. XIIIP-2016(2) viešai pasisakydamas, jog bendrijos „Romuva“ veikla tiesiogiai susijusi su Kremliaus politika paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendriją „Romuva“, tuo pažeisdamas Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, todėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. išvados Nr. 101-I-13 „Dėl Seimo nario Žygimanto Pavilionio pasisakymų“ 1 punktas, kuriame konstatuota, jog Seimo narys Žygimantas Pavilionis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo“.
Tačiau teismas patenkino Ž. Pavilionio skundą tą dalimi, kuria jis SEPK buvo įpareigotas paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius apie „Romuvą“. Mat SEPK darbo tvarkos taisyklėse nėra numatyta, kad ji galinti priimti sprendimą „įpareigoti Seimo narį paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“. Pagal minėtų taisyklių 32.4 punktą komisija Seimo nariui galėjo tik „rekomenduoti viešai atsiprašyti“… Panaikinęs šį įpareigojimą teismas nusprendė iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Ž. Pavilionio naudai priteisti pusę bylinėjimosi išlaidų – 821, 50 Eur.
„Romuvos“ religinės bendrijos vadovė Krivė Inija Trinkūnienė, vertindama VAAT sprendimą, sako: „Teismas ne tik patvirtino, kad Seimo narys Ž. Pavilionis sąmoningai šmeižė „Romuvą“ Seimo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas mūsų religinės bendrijos valstybės pripažinimo klausimas, bet, kad tai darė sąmoningai, siekdamas „padaryti žalą bendrijos „Romuva“ reputacijai ir pakirsti pasitikėjimą“ mūsų religine bendrija visuomenės akyse. Ir jam tai pavyko, nes Seimas nedidele persvara balsų nesuteikė „Romuvai“ valstybės pripažinimo. Tai, kad teismas panaikino Seimo komisijos įpareigojimą Ž. Pavilioniui paneigti viešus šmeižtus apie „Romuvą“, vertinu kaip procedūrinį formalumą. Teismui pripažinus, jog Seimo narys apšmeižęs mūsų religinę bendriją pasielgė neetiškai, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą, būtų garbinga vadovaujantis nebe dokumentais, o sąžine – išdrįsti atsiprašyti“.
Pasak I. Trinkūnienės, melagingi Ž. Pavilionio pasisakymai ir viešas Katalikų bažnyčios hierarchų spaudimas Seimo nariams neabejotinai turėjo įtakos Seimo narių apsisprendimui balsuojant dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo. „Manau, kad po šio teismo sprendimo Seimas turi pakankamą pagrindą „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstyti dar kartą. Tikiuosi, kad naujos kadencijos Seime prie šio klausimo bus sugrįžta“, – sakė „Romuvos“ religinės bendrijos vadovė.
Primename, kad SEPK pernai rugsėjo 11 d. už nekorektiškus pasisakymus prieš Romuvos religinę bendriją Ž. Pavilionį pripažino pažeidus „Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus“ ir įpareigojo Seimo artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje „paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.
Ž. Pavilionis 2019 m. birželio 27-osios posėdyje, kuriame sprendėsi Romuvos valstybinio pripažinimo klausimas, be kita ko, teigė (ištrauka iš stenogramos):
…Neužmirškime, kad Rusijos KGB nuosekliai nuo sovietinių laikų darė viską, kad pagonybė Lietuvoje sustiprėtų. Paskaitykite A. Dugino raštus. Jis aiškiai įvardina, kad krikščionybė yra vienas iš tų akmenų, kuriuos reikėtų Lietuvoje sunaikinti, tai buvo ir partizaninio judėjimo atrama. Todėl aš manau, kad norėdami ar nenorėdami, sąmoningai ar nesąmoningai šiuo metu tie, kurie teikia šį projektą, tiesiog vykdo Kremliaus instrukciją. Vykdote tai, apie ką A. Duginas rašė savo knygose labai stambiu šriftu. Taip pat pagalvokite apie mūsų santykius su Lenkija. Netrukus visi važiuosime Liublino uniją minėti. Pagalvokite apie tai, kaip būtumėte pažiūrėję popiežiui į akis, nes bandėte šį įstatymą prieš metus priimti, bet, matyt, susigėdote. Pagalvokite apie tuos geopolitinius aspektus, kurie tikrai bus panaudoti. Mes būsime išjuokti visame krikščioniškame pasaulyje, nes mes, aišku, būsime unikalūs tuo. Taip pat pagalvokite apie būsimą Konstitucinio Teismo bylą, kuriai, aš manau, tikrai surinksime parašus, nes tas nuostatas, kurias minėjo Mykolas, jūs akivaizdžiai pažeidžiate.
Negavusi valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinė bendrija Romuva pernai kreipėsi ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti Romuvai valstybės pripažinimą, pažeidė net kelis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius: dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.