Kam naudingas pasaulinis karantinas? Izraelis Šamiras

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2020-04-25 19:46:00, skaitė 2049, komentavo 2

Kam naudingas pasaulinis karantinas? Izraelis Šamiras

Į žurnalisto klausimus atsakė žinomas rašytojas Izraelis Šamiras, karantiną leidžiantis Švedijoje.

Izraeli, kiek aš žinau, jūs manote, kad pasaulio isterija apie koronavirusą yra perdėta. Pasakykite, kodėl?

Taip, jūs pats sakėte „pasaulio isterija“. Taigi taip yra. Niekada pasaulyje dar nebuvo taip, kad milijardai žmonių staiga atsidurtų namų arešte. Tai perdėta reakcija. Aš visada remiuosi tuo, kad žmonija jau yra buvusi skirtingose ​​situacijose. Žinoma, buvo epidemijų, bet niekada žmonėms nesakė: „Užsirakink ir sėdėk namie“ (ir nežinia, kaip ilgai). Juk šiandien Harvarde jie jau sako, kad tai užtruks dvejus metus.

Harvardas, žinoma, išsilaikys. Jie beprotiškai turtingi. Jie tokie turtingi, kad tai ne tiek universitetas, kiek biržos fondas, prie kuriuo yra universitetas. Jie, tikriausiai, netgi gali užsidirbti. Bet visi kiti, manau, gali sau pritaikyti Lukašenkos žodžius: „Mes galime eiti į karantiną, bet kas mus maitins“.

Manau, kad tai yra visiškai beprotiška, nereikalinga situacija, ir geriau, kad jos nebūtų. Aš tikrai dabar esu Švedijoje, kur, ačiū Dievui, nėra karantino. Čia galite nueiti į restoraną, bažnyčią, parduotuvę, pasivaikščioti. Viskas yra gana laisva: mokyklos ir darželiai atidaryti, vaikai mokosi. Tai viskas įmanoma. Susidaro įspūdis, kad kitose Europos šalyse karantino priepuolis baigiasi: jau šiandien Danijoje jie sakė, kad ketina pradėti darbus. Parduotuvės atidarytos Italijoje. Pasaulis išeina iš šio blogo prietaro.

Kas tada yra pagrindiniai naudos gavėjai? Galų gale, ar tai kam nors naudinga?

Yra daugybė galimų atsakymų į šį klausimą ir aš nesiimu pasakyti, kuris iš jų teisingas. Bendras sisteminis atsakymas leidžia manyti, kad pasaulio kapitalistinė sistema pateko į aklavietę. Šiuo atveju išeitis yra pasaulinis karas. Dabar pagalvojo ir nusprendė: vietoje pasaulinio karo mes suorganizuosime tokį visuotinį karantiną ir išgelbėsime daug žmonių gyvybių, ne taip sugadinsime infrastruktūrą, o rezultatas bus toks pat sunkus, kaip ir po pasaulinio karo.

Tai sisteminis vertinimas. Yra ir kitas. Dabar JAV visų bendrovių akcijos nukrito dešimtis kartų, o jų pagrindinis emisijos centras atspausdino trilijonus (ne milijonus, ne milijardus - trilijonus) dolerių, kurie atiteko pagrindiniams bankams. Dabar šie bankai gali supirkti visą pasaulį iki tol, kol priima dolerius. Jie taip pat yra naudos gavėjai.

Mes taip pat galime įvardyti naudos gavėjais tas sistemas, kurios mėgsta mums įrengti visuotinę kontrolę, tas, kurios nori mus valdyti. Yra dar žmonių, kuriems Vakaruose priklauso didžioji dalis liberaliosios žiniasklaidos. Šie žmonės yra be galo įtakingi: jiems priklauso „New York Times“, „The Guardian“, „Le Monde“ ir apskritai visi kiti liberalūs dideli laikraščiai. O visi jie paskutinį mėnesį ar du užsiima nesibaigiančiu to paties viruso populiarinimu. Na, reikia galvoti, kad jiems taip pat patinka tai, kas išeis.

Koks bus pasaulis po šios pandemijos?

Sunku atsakyti į šį klausimą. Net neįsivaizduojame, ko iš tikrųjų nori šie pasaulio valdovai, kurie mus uždarė namuose ir įvedė elektroninius leidimus. Tai, kad mes išeisime su totalinės kontrolės sistema, atrodo, jau yra matoma.

Pavyzdžiui, Izraelyje apsijungė du pagrindiniai žvalgybos padaliniai: „Mossad“ ir „Shen-bet“ (išorinis ir vidinis), ir kartu jie įjungė nuolatinės bendrosios išmaniųjų telefonų kontrolės sistemą ir mato, kas su kuo susitinka, kas su kuo kalbasi. Bet visa tai, žinoma, skirta geram tikslui - kovai su baisiu gripu. Tačiau panašu, kad ši kontrolės sistema išliks. Taigi Maskvoje dabar pristatyti elektroniniai leidimai. Taip pat neaišku, ar bus tai sugrąžinta atgal. Kai valstybė gauna tokias neįtikėtinas kontrolės priemones, ar ji jas atiduos, tai visiškai nėra akivaizdu.

Be to, pasaulyje vyks dar didesnis finansų, vartojimo ir išlaidų žlugimas. Mes tapsime skurdesni.

Galų gale, jei pasakyti dar paprasčiau, tai pasakysime taip: valdžioje esantiems žmonėms atrodo, kad gyvename per gerai, ne pagal rangą. Bet jei mes gyventume skurdžiau, būtų geriau. Mes būtume klusnesni, vykdytume komandas. Todėl būtų gerai, kad mus nuskurdintų. Taigi vienas iš tikslų yra padaryti mus skurdesnius. O kai žmonės taps skurdesni, daugelis veiklų, kuriomis mes užsiėmėme per pastaruosius, tarkime, metus, taps tiesiog nereikalingomis. Manikiūrininkų, žurnalistų poreikio nebus ... Viskas grįš į 1947 metų lygį, kai žurnalistų buvo nedaug, o manikiūrininkų buvo visai reta.

Ar tai naudinga vyriausybėms? Juk tai visų pirma reiškia mažesnes mokesčių įplaukas.

Iš tiesų, atrodytų ... Bet to buvo jau seniai siekiama. Nenuostabu, kad Niujorke sutikta švedų mergaitė Greta Tumberg sulaukė tokio entuziazmo. O juk ji paragino būtent to, kad tapkime skurdesni, liaukimės skraidyti, važinėti mašinomis, gyvenkime paprasčiau: mažiau mėsos, daugiau žolės, dilgėlių.

Šis kuklaus skurdo reikalavimas, kažkodėl nukrito į dirvą. Taip pat yra ir kitų parametrų. Yra mirties baimė, kuri buvo taip išpūsta. Mūsų tėvų laikais žmonės taip nebijojo dėl mirties. Visi miršta, ir gerai. Nėra dėl ko nerimauti. Mirsime – palaidos, atraudos. Pateksime į dangų ar ten, kur skirta. Tačiau dabar, tokioje epochoje, kai religija atstumta, kai ji jau marginalizuota, atsirado visiškai kitoks pojūtis: jei nebegyvenate dabar, tai negyvensi daugiau niekada, tuomet reikia stengtis tempti gyvenimą, nėra nieko svarbiau už tai gyvenime.

Tai, be abejo, ydingas požiūris: yra dalykų, svarbesnių už gyvenimą. Mes tai žinome nuo vaikystės. Aš neimsiu vardinti, kas būtent, bet kiekvienas iš mūsų žino, kad yra dalykų, svarbesnių už gyvenimą. O padarai, kuriems gyvenimas yra svarbiausias, tikriausiai net nėra žinduoliai. Tai kažkas dar paprasčiau.

Kaip tam galima priešintis? Ar gali paprastas žmogus priešintis šiai situacijai?

Aš manau, kad taip. Be abejo, aš tikiu, kad žmonės gali priešintis ir reaguoti į visą šią sistemą: ne, mes nesutinkame dėl totalaus sekimo, nei dėl elektroninių leidimų, nei dėl draudimo melstis bažnyčioje. Žinoma, žmonėms reikia atsispirti šiam spaudimui.

Ir, be abejo, turime priešintis tai keistai agitacijos ir propagandos mašinai, kuri mums kalama į galvą, kad „o, oi, oi, mes visi dabar mirsime“. Visa tai nėra taip baisu. Žmonija patyrė baisias epidemijas. Ir nieko, susitvarkė be tokių didelių kančių. Pastaruosius dvidešimt metų, bent jau Europoje, yra daugybė žmonių, gyvenančių tik todėl, kad yra galinga medicina, kad galima gyventi praktiškai be pastangų, kad medicina juos kažkaip gydo ir taiso, kai apskritai ir gydyti neverta. Tokio žmogiško balasto susikaupė gana daug.

Žinoma, labai liūdna, bet mes matome tokius žmones kaip Anglijos karalienė, kuriai devyniasdešimt penkeri – šešeri metai. Ji, be abejo, smagi senutė. Bet kas gero? Jos sūnus, kuris normalioje padėtyje dvidešimt metų galėjo būti karalius, liko kunigaikščiu. Nėra kartų kaitos. Mano nuomone, šie dalykai yra labai nepageidaujami.

Taip. Kažkas gali sau leisti keturias širdies transplantacijas …

Tai, be abejo, gėdingas puslapis. Aš uždrausčiau organų persodinimą. Manau, kad tai yra visiškai nereikalingas dalykas. Žmogus turėtų būti kažkaip labiau pasirengęs mirti, kai ateina momentas mirti, ir nekramsnoti kūnus kitų žmonių, kad išgyventi. Visa tai, mano nuomone, iš tikrųjų yra tam tikra kanibalizmo forma. Reikia kažkaip paprasčiau reaguoti. Taip, mes gyvename. Taip, mirsime. Bet surengti iš to kažką keičiančio pasaulį, tikriausiai, nebūtina. Na, o svarbiausia šioje situacijoje nepasiduokite šiai baimės propagandai.

Kita vertus, šis virusas yra užkrečiamas. Jis yra. Galite mirti nuo jo. Na, o jei nemirsite, tai sunkiai persirgti. Todėl aš nesakau, kad žmogui reikia stengtis būtinai užsikrėsti - aš ir tokius dalykus girdžiu. Švedijoje dažnai sako: greičiau pagaunate šį virusą - greičiau gaunate antikūnus, greičiau turėsi imunitetą. Kaip tik vakar „New York Times“ parašė straipsnį apie žmones, kurie sirgo koronavirusu. Jie sako: „Dabar mes nieko nebijome. Galime apkabinti, pabučiuoti, paliesti bet kurį daiktą. Mes jau esame laisvi. “

Taip pat labai simptomiškai atrodo, kad „New York Times“, kuris yra pagrindinis kovos su virusu pamokslininkas, skelbia tokį straipsnį. Straipsnis juk suprantamas.

Izraelio Šamiro video:

https://www.youtube.com/watch?v=rIl3bTvTyts