Kovai su COVID-19 vadovauja stambiausias pasaulyje investicinis fondas BlackRock. Prof.Valentinas Katasonovas
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2020-04-22 06:15:00, skaitė 1124, komentavo 1
Pinigų ir finansų pasaulyje pastaruosius pusę amžiaus periodiškai vyko „revoliucijos“. 70-aisiais metais galutinai likviduotas aukso standartas. JAV centrinis bankas gavo galimybę spausdinti dolerių tiek, kiek panorės. Teliko tik palaikyti „žalio popieriaus“ paklausą pumpuojant finansų rinkas, diegiant naujus finansinius instrumentus (derivatyvų tipo), vykdant privatizaciją ir pašalinus visus suvaržymus kapitalo judėjimui per valstybių sienas (pirkimui bet kokių aktyvų).
Dvidešimt pirmajame amžiuje revoliucingiausia naujovė buvo centrinių bankų politika, vadinama „kiekybiniu suminkštinimu“. JAV FRS, ECB, Japonijos bankas ir kiti centriniai bankai gavo neribotas galimybes įsigyti vyriausybės skolos vertybinius popierius ir pripumpuoti pinigų sferą milijardais ir trilijonais dolerių, eurų ir jenų. Kai kurie centriniai bankai (Švedija, Danija, Japonija, Šveicarija) organizavo kitokią „revoliuciją“ - jie sumažino savo bazines palūkanų normas žemiau nulio. Japonijos ir Šveicarijos centriniai bankai vykdo savo tylią revoliuciją. Jie jau neapsiriboja vyriausybės vertybinių popierių supirkimu, bet didina aktyvus korporatyvinių vertybinių popierių sąsakita, įskaitant akcijas. Visa tai skirta gelbėti degraduojančias ekonomikas, tačiau šios priemonės panašios į narkotikus, naudojamus vis didesnėmis dozėmis. Niekas nežino, kuo tai baigsis.
Mūsų akivaizdoje auganti virusinė ekonomikos krizė verčia monetarines institucijas (iždus ir centrinius bankus) ieškoti naujų „revoliucinių“ ekonomikų gelbėjimo būdų. Pilnai atnaujinta „kiekybinio suminkštinimo“ programa. Greičiausiai bazinės palūkanų normos ir toliau mažės, o nauji centriniai bankai dirbs su minusu. Ypatingą susidomėjimą sukelia JAV pinigų valdžios institucijų novacijos.
Žiniasklaidoje pasklido naujiena, kad kovai su koronavirusu ir jo sukelta krize JAV iždas ir JAV federalinis rezervas iš viso skyrė apie 6 trilijonus dolerių, o tai sudaro apie 30% JAV BVP. Tik Vokietiją galima palyginti su Amerika pagal santykinį finansinės paramos lygį. Kitose Vakarų šalyse santykinis pagalbos lygis yra mažesnis: Italijoje - 20% BVP, Didžiojoje Britanijoje - 16%, Ispanijoje - 16%, Prancūzijoje - 14%. Tačiau nemažą dalį deklaruotos Europos šalių paramos sudaro garantijos ir kredito limitai, kurie gali būti išsemti nepilnai.
Iš 6 trilijonų JAV dolerių bendros finansinės paramos, apie 2,2 trilijono dolerių tenka Finansų ministerijai, o 3,8 trln. dolerių – FRS. Finansų ministerijos pinigai yra numatyti įstatyme, kurį Trumpas pasirašė kovo 27 d. (The Coronavirus Aid, Relief and Economic Security [CARES] - Pagalbos koronaviruso pandemijai ir jos sušvelninimo bei ekonominio saugumo įstatymas). Skaičiai nėra galutiniai. JAV finansų ministras Steven Mnuchin ir FRS pirmininkas Jerome Powell sako, kad prireikus iki metų pabaigos gali būti skiriama papildomų pinigų. Tačiau dabar noriu atkreipti dėmesį ne į kiekybinę, o į kokybinę šio klausimo pusę. Šioms astronominėms pinigų sumoms diegti siūloma sukurti specialius mechanizmus.
Atsiranda nauja dviejų JAV pinigų valdžių sąveikos schema.
Anksčiau sąveika buvo vykdoma taip: Finansų ministerija (iždas) emitavo savo skolos vertybinius popierius (obligacijas) ir pardavinėjo juos Amerikos centriniam bankui, gaudama iš jo kitus popierėlius, vadinamų doleriais. Po 2008–2009 m. krizės labai išaugo obligacijų ir dolerių mainų apimtys dėka „kiekybinio suminkštinimo“ programų (KS) įgyvendinimo.
Praėjusių metų pabaigoje FRS iždo popierių portfelis sudarė 2,54 trilijono dolerių. Ši schema tebeveikia, o operacijų mastas pagal ją didės. FRS pareiškė, kad nuo kovo 23 dienos pradeda pirkti iždo obligacijas už 75 milijardus dolerių per dieną (pridėjus hipotekos obligacijas po 50 milijardų dolerių per dieną). T. y., per savaitę (penkias darbo dienas) Federalinio rezervo iždo portfelis padidėjo 375 milijardais dolerių. O juk trečiosios KS programos įkarštyje Federalinio rezervo iždo pirkimai sudarė tik 50 milijardų dolerių per mėnesį! Praėjusiais metais JAV FRS turtas buvo mažesnis nei 4 trilijonai. dolerių, o balandį jie jau peržengė 6 trln. dolerių ribą.
Dabar, be įprasto iždo ir hipotekos vertybinių popierių pirkimo, Federalinis rezervų bankas įsigis kitus vertybinius popierius paramos tvarka, bet ne tiesiogiai, o per Finansų ministeriją. Tam įdiegiama nauja schema, apimanti šiuos mechanizmus (facilities):
pirmasis mechanizmas - pirminės rinkos įmonių kreditų priemonė (Primary Market Corporate Credit Facility, PMCCF) - yra skirtas pirkti naujus įmonių vertybinius popierius, juos pateikiant į rinką;
antroji - antrinės rinkos įmonių kreditų priemonė (Secondary Market Corporate Credit Facility, SMCCF) - rinkoje jau cirkuliuojantiems vertybiniams popieriams palaikyti;
trečioji - terminuota turtu užtikrinama vertybinių popierių paskolų priemonė (Term Asset-Backed Securities Loan Facility, TALF), skirta supirkti vertybinius popierius, išleistus už banko paskolas (tokia operacija vadinama banko paskolų pakeitimu vertybiniais popieriais). O bankų paskolos, savo ruožtu, turi turėti užstatą garantijų arba užstato pavidalu. Visų pirma, mes kalbame apie paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms, užtikrintas Smulkiojo verslo administracijos (SBA) garantijomis;
ketvirtasis mechanizmas yra pinigų rinkos savitarpio fondo likvidumo priemonė (Money Market Mutual Fund Liquidity Facility, MMLF). Jis skirtas finansinei paramai savivaldybių institucijoms (Fondas savivaldybių popieriams supirkti);
penktasis mechanizmas yra komercinių popierių finansavimo priemonė (Commercial Paper Funding Facility, CPFF). Taikant šį mechanizmą bus supirkti tie popieriai, kurie neatitinka pirmųjų keturių standartų.
Svarbiausias dalykas, kurį pranešė FRS ir JAV iždas, yra tai, kad kiekviename mechanizme bus sukurta specialios paskirties kompanija (Special Purpose Vehicle, SPV). SPV steigėja bus vyriausybė, kuri iš biudžeto skirs lėšų pradiniam kapitalui formuoti. SPV gaus paskolas iš JAV FRS, kad supirkti rinkoje savo profilio vertybinius popierius. Numatoma, kad svertas bus 1:10. Tai yra, už kiekvieną SPV įstatinio kapitalo dolerį centrinis bankas išduos 10 USD paskolą. Minėtame „CARES“ įstatyme numatyta skirti 454 milijardų JAV dolerių SPV; todėl galima manyti, kad maksimali paskolų suma, kurią gali gauti naujos įmonės, viršys 4,5 trilijono USD. Maždaug tokia verte visas JAV federalinių rezervų turtas buvo įvertintas 2020 m. pradžioje.
Ekspertai jau komentuoja „revoliucinę“ pinigų valdžios naujovę. Kažkas panašaus į dalinį banko rezervavimą. Daugelis mano, kad už vieną tikrą Finansų ministerijos dolerį bus galima sukurti dešimt nelabai realių (net virtualių) dolerių. Tačiau kai kurie mano, kad originalus į SPV kapitalą investuotas finansų ministerijos doleris taip pat bus virtualus, sukurtas iš oro. Juk didėjančią JAV dolerių dalį JAV federaliniame biudžete sudaro ne mokesčiai, o FRS paskolos. Beje, iš kur vyriausybė gaus deklaruotus daugiau nei 2 trilijonus dolerių pinigų kovai su viruso sukelta ekonomine krize?
Praėjusiais (2019) fiskaliniais metais federalinis biudžetas buvo deficitinis, turint apie 1 trilijono deficitą. Einamaisiais fiskaliniais metais, net jei krizės nebūtų buvę, deficitas vis tiek būtų buvęs mažiausiai 1 trilijonas. Trampo administracija mokesčių nekėlė. Anksčiau ji juos mažino, kad skatintų ekonomikos augimą, o krizės metu siekė dar labiau juos sumažinti. Tai reiškia, kad vyriausybės dosnus gestas, viršijantis 2 trilijonus dolerių, reiškia, kad biudžeto deficitas padidėja ta pačia suma. Tai reiškia, kad FRS papildomai įsigis daugiau nei 2 trilijonus iždo obligacijų.
Pasirodo, iš oro buvo sukurta dviejų trilijonų biudžetinė pagalba.
Atsiranda uždara grandinė, kurioje beveik išimtinai cirkuliuos virtualūs pinigai. Finansų analitikas Steve Saville komentuoja naująją schemą: „Beprotiškiausia čia tai, kad doleriai, vyriausybės įliejami į FRS SPV, anksčiau buvo sukurti iš nieko, kai Federalinis rezervų bankas monetizavo iždo vertybinius popierius. Tai reiškia, kad FRS sukuria pinigus iš oro, tada šie pinigai eina į vyriausybę, vyriausybė juos išleidžia į naujas SPV, o FRS šio „kapitalo“ įliejimo pagrindu sukuria žymiai daugiau pinigų iš nieko.“
Pastebėtina, kad iki šiol Federalinis rezervų bankas nedirbo su korporatyvine skola. Dabar jis tai padarys. Apskaičiuota, kad bendra JAV įmonių skola yra 9,5 trln. dolerių. Didelė jos dalis turi žemus investicinius reitingus, o dalis kvalifikuojama kaip šlamštas ir šiukšlės. Suplanuodami SPV viešųjų pirkimų veiklos apimtį, jie neišvengiamai turės kaupti šiukšlių dokumentus savo balanse. Amerikos ekspertai įsitikinę, kad artimiausiu metu SPV pirks ne tik įmonių skolos vertybinius popierius (įskaitant šiukšles), bet ir Amerikos bendrovių akcijas (kaip tai jau daro Japonijos ir Šveicarijos centriniai bankai).
Atrodytų, kad įgyvendindami tokią politiką, SPV bus pasmerkti bankrutuoti, tačiau vyriausybė to neleis, mesdama jiems gelbėjimosi ratą naujų dešimčių ir šimtų milijardų dolerių pavidalu, kuriuos Finansų ministerija pasiskolins pas FRS.
Atsiranda finansinis ir piniginis „amžinas variklis“. Tiesa, judėjimas šio stebuklingo aparato pagalba bus iliuzinis. Anksčiau ar vėliau iš iliuzijų pasaulio teks išeiti į realų pasaulį, tačiau iki to laiko realusis pasaulis (realioji ekonomika) gali būti visiškai sunaikintas.
Kalbant apie naująją schemą, niekas nepastebi, kad ji liudija apie stiprią dviejų JAV pinigų institucijų - Federalinio rezervo ir Iždo (Finansų ministerijos) konvergenciją. Tas pats Steve'as Savill'as pažymi: "Amerikos vyriausybė ir Federalinis rezervų bankas žengia priekyje, o bet koks tariamas šių dviejų struktūrų atskyrimas išplaunamas arba išnyksta". Ir tada priduria: "... niekas neapsimeta, neva FRS nepriklauso nuo vyriausybės." Kai kas šią naujovę jau pavadino Federalinio rezervo „nacionalizavimu“. Tačiau yra ir kitas požiūris: naujoji schema labiau primena JAV iždo „privatizavimą“ pinigų savininkų interesams. Man atrodo, kad antrasis yra teisingesnis.
Juk naujojoje schemoje, be dviejų įvardytų dalyvių, yra ir trečiasis. Tai yra „BlackRock“ - didžiausias finansinis holdingas, investicinis fondas, kurio patikėjimo valdyme yra 27 trilijonai dolerių ir dalyvauja su nuosavu kapitalu kapitaluose bankų ir korporacijų. Ji turi akcijų daugumoje Volstryto bankų.
Negalima atmesti, kad naujoje konstrukcijoje „BlackRock“ netaps pagrindiniu iš trijų. Jam buvo patikėtas nuolatinis specialios paskirties įmonių turto valdymas, o koronaviruso pandemija leido jam užimti šią garbingą vietą po saule. „BlackRock“ dabar vadovaus kovai su „COVID-19“.