Velykos – kryžiuočių pavogta šventė

Autorius: Vaidas Žemaitis Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/vely... 2020-04-12 18:40:00, skaitė 1634, komentavo 11

Velykos, tai didžiausia pavasario šventė kasmet švenčiama skirtingu metu. Velykų data nustatoma pagal mėnulio ciklą po kovo 21 dienos, ji minima pirmą sekmadienį prasidėjus mėnulio pilnačiai

Senovėje Velykas švęsdavo džiaugsmingai ir prasmingai. Užsiėmimų turėdavo ir jauni, ir seni. Kai kurios tradicijos yra išlikusios iki šiandien – lalavimas, kiaušiniavimas, dėdinėjimas, supimasis, laistymasis vandeniu, margučių ridenimas.

Tai tiesiog gamtos šventė, kai nubunda (atgimsta) gamta. Kiaušinis pagrindinis šios šventės simbolis išlikęs iki šių dienų. Jis simbolizuoja gimimą (iš jo išsirita nauja gyvybė).

Būtent žaidimai su kiaušiniais būdavo pats mylimiausias vaikų užsiėmimas. Vaikų laukdavo didžiausias džiaugsmas – žaidimas prisirinktais margučiais, kuriuos ridendavo trim būdais: loveliu, lygioje vietoje ir lazda į duobutę.

Dar šiais laikais Žemaitijoje laikomasi tradicijos laistytis vandeniu ankstų antros Velykų dienos rytą, kad geresnis derlius būtų. Labiausiai laistydavosi bernai su mergomis, kad būtų sveiki ir smagūs. Tiesiog žmonės kaip išmanydami džiaugdavosi atgimusia gamta.

Kryžiuočiai kaip ir visas šventes, Velykas pavogė ir pervadino į Šv. Velykos

Kryžiuočiai visas prasmingas šventes iš mūsų protėvių pavogė ir sureligino, dar teisingiau pavertė iliuzinėmis šventėmis ir panaikino pagrindinę prasmę, atjungė nuo Dievo – Gamtos.

Daugiau apie kryžiuočius vagis ir jų juodus darbus nerašysiu, nes galiu būti apkaltintas religinės nesantaikos kurstymu…

Velykos etimologija sietina su daugelyje slavų tautų, šiai šventei įvardyti vartojamu žodžių junginiu, kurio reikšmė yra didžioji diena/naktis:

Великдень (ukrainiečių), Великден (bulgarų), Вялікдзень (baltarusių), Wielkanoc (lenk., Velikonoce (čekų), Velikanoč (slovėnų). Latvių kalboje slaviškas skolinys „didžiosios dienos“ tapo Lieldienas (Didžioji diena).

Tad visus sveikinu su Velykomis ir dar vienu gamtos motulės pabudimu iš po žiemos miego. Džiaukitės ir švęskite, nes Jūs to sulaukėte…

Žemaičiai, nepamirškite, kad kiekvienas nužudytas pagonis, tai tiesioginis kelias į rojų…, – su tokiu šūkiu į mūsų kraštus kryžiuočiai nešė šventą raštą.

Vaidas Žemaitis