Su kovo 11-ąja, LITCHUEINIJA!

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/su-k... 2020-03-11 09:24:00, skaitė 1126, komentavo 18

Seimo rūmuose nuo seno,
Senis Landsbergis gyveno.
Ir turėjo jis anūką –
Skeltanagį Gabrieliuką.
Paikas buvo tas anūkas –
Riestanosis Gabrieliukas:
išsižiojęs ir pavėpęs,
bet... siaubingai girtis knieti:

– Moku kalti… Moku malti…
Užsakyti… Užkamšyti…
Suvaidinti… Apraminti…
Išpiarinti… Nušvilpti…
Visą šalį, jei norėčiau,
apkerėti aš galėčiau!

Kartą per rinkimų pūgą,
Senis vedasi anūką.
O anūkas Gabrieliukas –
rateliu su chebra sukas.
Žiūri – važy sėdi ponas,
Nuo LSDP raudonas,
Ir į kailinius storiausius,
Storas ponas įsirausęs.

Šast anūkas Gabrieliukas
ir po pono kailiais brukas:
Ponas šąla, ponas bąla,
ponas dantimis kalena…

– Na, matai,- anūkas girias:
– Ar, seneli, aš ne vyras!

– Na jau, na! – diedukas sako:
– Dar tau girtis neužteko?
Šalį apkerėt tau knieti,
o sušaldyk tu valstietį.
Pažiūrėk – tenai už valkos
Panaisiuos jis kerta malkas.

– Cha! – nusijuokė anūkas:
– Aš nebūčiau Gabrieliukas,
Jei valstietį palei traką
nesuriesčiau aš į ragą.
Ką valstietis! eLėRTė,
kaip paliepsiu - taip kalbės!

Pasigyrė, na ir dumia,
pas valstietį į pakrūmę.
O valstietis – malkas kerta,
kirvis skamba, darbas verda:
Užsimoja ir kad tvoja,
tai net skiedros išlekioja.
Meta pirštines į šalį:
– Ū… ta ta! Karšta dienelė! –
Vienas sau Valstietis šneka,
o jo rankoj kirvis žvąga.

Gabrieliukas galvą kraipo.
Pasižiūri, pasivaipo…
Ir galvoja: – „Tuoj tu bėgsi,
kaip korka iš bonkos lėksi,
Va ir bus tada, žmogeli,
„ū… ta ta! Karšta dienelė…”

Ir sutelkęs delfį visą,
jis pradėjo kelti šišą:
Griebia ausį, griebia nosį,
o valstietis nusikosi.
Darbas juda, kirvis spengia,
anūkėlis nebežvengia…
Kas kirviu, o kas derybom,
kvepia LKD skyrybom.
Šaltas sniegas žaižaruoja,
karštas prakaitas garuoja.
Pagaliau valstietis sako:
– Na ir karšta čia prie trako,
Kur tas mėmė pasidėjo?
Duotų gūsį šalto vėjo.

Gabrieliukas net pašoko,
vos iš apmaudo nesprogo,
Pasičiupo tėvė trys,
na, dabar tai pavarys…

O Valstietis be skrebučių
krauna malkas ant rogučių.
Baigęs darbą, ant kelmuko
atsisėda, bet nerūko…
Pailsėjo, pasėdėjo
ir per girią nugirgždėjo.

Štai ir senis atlingavo:
– Kur Valstietis?
– Nuvažiavo!..
– Na, matai dabar, vaikeli?
Ką Ramūnas vienas gali.
Šaldei šaldei jį prie šilo
– ne sušalo, o sušilo…

Nors valstiečiai apšerkšnijo,
darbas pliotkų nesibijo!
Lūpas papūtė anūkas,
šniurkščia nosim Gabrieliukas…
Ir nusivedė per pūgą,
landsberginis landsbergiuką.

(Istorija neturi nieko bendro su realybe. Bet kokį sutapimą laikyti atsitiktiniu)

P.S. Vyrai ir moterys, nešaldykit, nesiskaldykit, – apsivienykit ir … Vardan Tos LIETUVOS!!!