Tranzito į Kaliningradą blokada suvienys Jevrosojūzą ir Rusiją prieš Lietuvą

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2020-02-24 11:02:00, skaitė 957, komentavo 18

Lietuva imasi kraštutinių priemonių, kad priverstų Briuselį atsisakyti subsidijų respublikai nurėžimo naujajame septynerių metų ES biudžete. Oficialus Vilnius grasina sutrikdyti Rusijos piliečių tranzitą į Kaliningrado sritį. Toks grasinimas labiau panašus į isteriją, o ne statymų didinimą derybose: Lietuvos valdžia apimta psichozės dėl artėjančio finansavimo praradimo nesuvokia, kad tranzito į Kaliningradą sutrikdymas suvienys Jevrosojūzą ir Rusiją prieš Lietuvą.

Dėl artėjančio 27 proc. lėšų nurėžimo respublikai iš ES fondų, Lietuvos vadovai tampa vis nervingesni ir neadekvatūs. Sprendžiant iš paskutinio Jevrosojūzo viršūnių susitikimo, šalys - Europos integracijos donorės buvo tvirtai pasiryžę apkarpyti racioną dotuojamai Rytų Europai. Pastaroji tuo garsiai piktinasi, o Lietuva garsiausiai iš visų.

Respublikos p-rezidentas Gitanas Nausėda Briuselyje pademonstravo tikrą logikos triumfą, pareikšdamas, kad Lietuva taip pat yra Jevrosojūzo donorė ... ir todėl pastarasis turėtų ir toliau mokėti jai  subsidijas.

„Kai kurios šalys - ES biudžeto donorės nėra pasirengusios ambicingiems skaičiams. Tačiau Lietuva taip pat yra ir ES biudžeto donorė. Tik mes Europai duodame ne pinigus, o darbo jėgą. Pastaraisiais metais Lietuva prarado 10% savo darbo jėgos - žmonių, kurie persikėlė į JK, Vokietiją ir prisidėjo prie tų šalių ekonomikos augimo. Mes manome, kad už tai nusipelnėme kompensacijos“, - paaiškino savo mintį Nausėda.

Šis teiginys yra savotiškai nuostabus, vertas atskiro straipsnio.

Lietuva pradeda "reikalauti teisių" (kaip kad pederastinės mažumos),  pateikdama save kaip europinės integracijos auką, tikėdamasi išmušti pinigų iš ES - kaip kad ji 30 metų bandė išmušti pinigų iš Rusijos už „tarybinę okupaciją“.

Šis padėties pasikeitimas nuo „sėkmės istorijos“ ir „Baltijos tigro“ iki eilinės (šį kartą europietiškos) "okupacijos" "nekaltos aukos" galėjo tapti pagrindinė naujiena, jei Vilniaus isterija dėl finansavimo nurėžimo nesitęstu ir nebūtu pagimdžiusi dar labiau skandalingesnio pareiškimo.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasakė, kad jei bus sumažintos ES subsidijos Lietuva negalės garantuoti nepertraukiamo Rusijos piliečių tranzito į Kaliningrado sritį.

„Lietuva sąžiningai įgyvendina šį ES ir Rusijos susitarimą, tačiau ES ilgalaikės finansinės perspektyvos dalies sumažinimas tikrai apsunkins tranzito schemos įgyvendinimą, o jei kalbant paprasčiau - Rusijos piliečių galimybes keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos“, - sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

Kalbama apie  2003 m. balandžio 14 d. ES Sovieto reglamentą apie supaprastintą Lietuvos kirtimo tvarką Rusijos piliečiams, keliaujantiems geležinkeliu į Kaliningrado sritį. Vykdydamas ES ir Rusijos susitarimą, Vilnius įsipareigojo išduoti rusams Šengeno tranzitinės vizos analogus, galiojančius tas kelias valandas, kurios reikalingas keliaujant per Lietuvą į Rusiją ar iš jos.

Su tokia sąlyga, Lietuva buvo įstatyta į Jevrosojūzą, ir dabar Lietuvos vadovybė "de facto" šantažuoja europiečius: jei dėl ES subsidijų nurėžimo pritrūksta pinigų, tada Vilnius savo lėšomis nepalaikys supaprastintos geležinkelių transporto judėjimo tvarkos ir užblokuos Kaliningrado sritį.

„Nelaikykime Lietuvos nepatikimu partneriu, mes iš tikrųjų esame atsakinga ES narė ir neabejotinai atsakingai vykdysime savo įsipareigojimus, tačiau kartu pateikiame savo reikalavimus, susijusius su tam tikrų funkcijų finansavimu. Lietuva nėra tokia turtinga šalis, kad savo lėšomis finansuotų bendruosius ES poreikius “, - p-rezidentas Nausėda patvirtina užsienio reikalų ministro žodžius apie tranzitą į  Kaliningradą.

Lietuvos (šūd)elitas veikia jau užribyje. Vadinti skaidrias Linkevičiaus ir Nausėdos užuominas statymu kėlimu derybose su Vakarų Europa dėl subsidijų išsaugojimo - tai begėdiškai jiems pataikauti. Tai nėra statymų didinimas, tai banali isterija.

Jei Lietuvos politikai išties elgtusi racionaliai, jie susimąstytų apie Europos šantažo pasekmes nutraukus Kaliningrado tranzitą ir tylėtu įsikniaubę į skudurėlį.

Nes pasekmės yra įspūdingos.

Akivaizdu, kad dėl Kaliningrado blokados pirmiausia reikalą reikės turėti ne su Briuseliu, o su Maskva. Galima tik spėlioti, kaip griežtai Kremlius sureaguos į bandymą pasikėsinti į Rusijos nacionalinį saugumą. Taigi, ar NATO sąjungininkai stos ginti Lietuvą prieš branduolinę supervalstybę, jei Lietuva pati pažeisdama ES ir Rusijos susitarimus išprovokuos tarptautinę krizę Europoje, norėdama gauti pinigų, - taip pat yra labai įdomus klausimas.

Finale gali gautis dar įdomiau.

ES ir Rusija susivienys prieš Lietuvą, kuri savo elgesiu sukuria per dideles problemas tiek Vakarams, tiek Rytams.

Tarp kitko, jau yra precedentas tokiai sąjungai prieš visiškai "išnaglėjusi" potarybinį limitrofą.  Moldova, 2019 m. vasara: Rusija, JAV ir ES susitaria dėl oligarcho Vlado Plachotniuko, kuris tiek apšakalėjo jog "užsirovė" virš bet kokių ribų, režimo demontavimo. Praėjus mažiau nei savaitei po to, kai Maskva, Briuselis ir Vašingtonas sukirto rankomis, Moldovoje pasikeitė koalicija ir vyriausybė, o „šalies šeimininkas“ Plachotniukas pabėgo nežinoma kryptimi ir vis dar yra tarptautiniame ieškomų asmenų sąraše.

Išvada pamąstymui Lietuvos politikams: Vladas Plachotniukas buvo absoliučiai proeuropietiškas, proamerikietiškas ir antirusiškas veikėjas. Jo nusikalstamas režimas užtikrintai vedė Moldovą nuo Maskvos - link NATO, ES ir sąjungos su Rumunija. JAV ir Europai daugelį metų Plachotniukas buvo tas pats „savas, mūsų kalės vaikas“.

Tačiau laikui bėgant šis „kalės vaikas“ Vakarų patronams pradėjo kelti tokį galvos skausmą, kad jau nebuvo jokios galimybės jį pakęsti. Tiesą sakant, šalį - "pirmūnę" iš "Rytų partnerystės" programos valdė narkobaronas, sukūręs hašišo tiekimą į Europą, o tai jau visos Europos saugumo problema. Nuo Atlanto iki Uralo.

Taigi,  Vilnius gali nesiguosti tuo, kad Lietuva - yra ES ir NATO narė, o sąjungininkai į tai atsižvelgs Kaliningrado tranzito šantažo atveju.

Tarptautinė krizė dėl Kaliningrado - tai smūgis Europos saugumui ir galvos skausmas vakaroidiniams Linkevičiaus bei Nausėdos kuratoriams, todėl jie net nedvejos, kad pasielgtu su jais taip pat kaip ir su Plachotniuku.

Galų gale, juk Lietuva yra toks pats potarybinis limitrofas kaip ir Moldova. Elementas „sanitarinio kordono“, nukreipto prieš Rusiją, kuris sėdi nuskurdęs ant vakarietiškų subsidijų, spjaudosi neapykanta Rytų atžvilgiu ir mano, kad už šią neapykantą jam reikia skirti dar daugiau subsidijų.

Tik vieną kartą galima perlenkti lazdą ir su dotacijų kaulijimu, ir su neapykantą. Tada jau „pareis“ tiek ir iš Vakarų, tiek ir iš Rytų.