K.Škirpos 125 gimimo metinių minėjimas. Škirpa ir Vilniaus paskudnikas

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2020-02-19 17:52:00, skaitė 811, komentavo 3

Tautos Didvyrio Kazio Škirpos gimimo metinės. Jas pažymėjo būrys Lietuvos patriotų, sukviestų mokytojos Astros Astrauskaitės (žiūr.video).

K.Škirpa - mūsų Didvyris, mūsų tautos simbolis. Jo garbei buvo pavadinta alėja Vilniuje, greta Gedimino pilies bokšto, kuriame K.Škirpa iškėlė mūsų valstybės vėliavą.

Pernai Vilniaus meras - „paskudnikas“, kartu su savo pakalikais, nuplėšė atminties vainiką nuo dviejų mūsų Tautos simbolių: Kazio Škirpos, pervadindamas jo vardo gatvę, o taip pat nuo mūsų didvyrio Jono Noreikos, generolo Vėtros, išniekindamas jo atminimo lentą.

Patriotų eisena vakar priėjusi pervadintą Kazio Škirpos alėją prie Nacionalinio dailės muziejaus, kur kabojo lentelė su K.Škirpos vardu, pamatė čia išrikiuotus policininkus.

Algimantas Rusteika taip aprašo šią paranojišką situaciją:

„O policija tai, žinokit, mūru užstojusi gynė nuo riaušininkų gatvės lentelę, kurios niekas nesigviešė pulti. Valstybėje dabar svarbiausia apginti tą vieną valstybinę lentelę – tai mūsų laisvės ir demokratijos simbolis. Smagu buvo. Dabar ten Trispalvės alėja, žinokit. Tik neaišku, kokios, nes pusė pasaulio vėliavų yra trispalvės. Na, bet tai ir gerai, jei kas su vėjų kryptim atsitiktų, gal tiks ir patiks, gal nebereikės vėl keisti.“

Dabar grįžtu prie Vilniaus „paskudniko“, kuris drasko atminties vainikus nuo mūsų tautos Didvyrių ir nuo Lietuvos istorijos.

Matote, žodis „paskudnikas“ turi ryšį su tauta, kuriai dabar tarnauja Vilniaus meras.

Žodžio „paskudnikas“ reikšmė

Senoliai pasakoja, kad greta mūsų 700 metų gyvenanti tauta turėjo keistą paprotį. Man apie tai papasakojo pažįstama moteris. Ji man parašė:

„Norėčiau su Jumis pasidalinti vienu įdomiu, o gal Jums ir žinomų, tam tikros tautos kultūrinių papročių. Prisiminiau dar nuo vaikystės girdėtą žodį „paskudnikas“. Man kaimynė sakė, kad žodis „paskudnikas” reiškė bjaurybę ar ką tai panašaus ir taip buvo vadinamas po kaimus ir apylinkes r a u d o n a i s ratais (kaip skiriamas ženklas) važinėjantis paskudnikas, kurio profesija ir pareiga buvo į anapilį išleisti mirusias ir dar lytinio gyvenimo nepatyrusias jaunas ir senas moteris. Kitaip tariant, jis santykiaudavo su mirusiomis. Mano kaimynas į mano klausimą, kas yra „paskudnikas“, iškart papasakojo lygiai tą patį.“

Pasitelkęs Yandex paieškos sistemą, radau štai ką: „Paskuda (паскуда) – tai profesija... pas vieną tautą buvo negalima laidoti nekaltų moterų... Paskuda defloruodavo natūraliu būdu mirusias nekaltas moteris prieš laidojant.“

Aš manau, kad Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, kuris šmeižia Tautos Didvyrius, prievartauja Tautos istoriją, labai tinka „paskudniko“ epitetas.