Tautinę nesantaiką kiršinusias lenteles bandoma pateikti, kaip tarpukario Lietuvos simbolį

Autorius: Blogeris Zeppelinusas Šaltinis: https://plus.google.com/u/0/11... 2015-06-26 13:34:41, skaitė 3702, komentavo 1

Polonofilų demagogijos įžūlumas stebina. Ypač stebina tai, kad faktinę netiesą tautiečiams bruka ne šiaip koks internetų melagėlis, bet garsus Kauno paveldosaugininkas. Rašantis:

"Skiriu visiems prarūgusiems "patriotams" idijotams verkiantiems dėl tautos kalbos "grynumo".Dažnai mėgstate cituoti kad "... iš praeities tavo sūnūs te stiptybę semia".

Tai va - fotografijos iš tarpukario Kauno. Kažkaip niekam nekliuvo tada gatvių pavadinimai nei w,q,x,nei lenkų kalaba,neu jidiš.

Ar dar reikia komentarų...?"

Komentarų šiam svaičiojimui reikia būtinai. Kitaip broliai-lietuviai taip ir liks kvailių-neišmanėlių vietoje. 

Pirma - ši fotografija NE iš "tarpukario Kauno", o iš Panevėžio. Jei kas nežino - tai du skirtingi miestai. Joje matome "Elektros gatvės"  Panevėžyje pavadinimą trimis kalbomis.

Antra - nuotraukose matomos situacijos apibūdinimas, kaip  "tarpukario" yra esmingai klaidinantis mažiau išprususius skaitytojus, nes apima laikotarpį iki 1940 m. 

Tuo tarpu tokios lentelės kabėjo kai kurių miestų gatvėse tik iki 1922 m pabaigos, kuomet sustiprėjusi  Lietuvos valdžia nutraukė tokią vietos savivaldybių kunigaikštukų savivalę ir įvedė tvarką, kad vietovardžiai rašomi valstybine kalba.

Tos lentelės tiesiog liudija, kad pradiniame valstybės kūrimo etape, kuomet Vyriausybė dar buvo silpna, kiekvienas kaimas leido sau vykdyti savarankišką kalbos politiką. 

Trečia - tokios lentelė liudijo NE Lietuvos valstybės padidėjusią toleranciją, o savivaldybių veikėjų, pasidalinusių į etnines frakcijas, įtakingumą.  

Jos tik kiršino tautinę nesantaiką, nes mažiau įtakingų tautinių mažumų atstovai piktinosi, kad jų kalbos neatspindėtos lentelėse. Tai buvo nuolatinių pykčių ir ginčų šaltinis.

Štai didelė citata iš Panevėžio kraštotyrininko straipsnio:

"...Panevėžys turėjo cariniais laikais sukurtą gatvių pavadinimų tinklą. 1915 – 1918 metais Lietuvą okupavus kaizerinei Vokietijai dalis gatvių pavadinimų buvo pakeisti ir pavadinti vokiečių valdžiai tinkamais vardais.

1919 metų pabaigoje Panevėžyje susiformavo naujų gatvių pavadinimų sąrašas. Likę carinę Rusiją ir kaizerinę Vokietiją primenantys gatvių pavadinimai buvo pakeisti Panevėžio miesto valdžiai tinkamais gatvių pavadinimais. Kai kurių gatvių pavadinimai buvo palikti. 

Miestas buvo daugiatautis. Lietuviai sudarė šiek tiek daugiau negu 50% gyventojų. Žydai sudarė apie 35%. Trečia pagal gausumą buvo lenkų tautinė bendruomenė. Jie turėjo ir savo gimnaziją.

Miesto taryboje didžiausią įtaką turėjo lietuvių, žydų ir lenkų tautybės tarybos nariai. Tada ir gatvių pavadinimai pradėti rašyti trimis kalbomis: lietuvių, lenkų ir žydų. 

Tačiau tai nelabai patiko kitoms tautinėms bendruomenėms. Mieste dar gana įtakingos buvo rusų ir vokiečių bendruomenės. Miesto taryboje jų įtaka buvo nedidelė. Miesto taryboje buvo tik vienas rusų ir vokiečių bendruomenę atstovaujantis tarybos narys M. Rosakas. 

Ypač prieš tokį gatvių pavadinimų rašymą protestavo karaimai. Panevėžys tuo metu buvo tapęs pagrindiniu karaimų centru Lietuvoje. Jie reikalavo, kad gatvių pavadinimai būtų rašomi ir karaimų kalba. Pagal bendrą gyventojų skaičių karaimų procentas nebuvo didelis. Jie neturėjo savo atstovų ir miesto taryboje. Vyko gana audringos diskusijos. 

Miesto taryboje didelę įtaką turėjo žydų bendruomenė. Panevėžio miesto valdžia buvo kritikuojama, kad mėgdžioja Kauno miestą. Ten gatvių pavadinimai irgi buvo rašomi trimis kalbomis. 

Dar 1921 metais laikraštis ,,Lietuva“ kritikavo gatvių pavadinimų rašymą trimis kalbomis. Šis laikraštis atspindėjo Lietuvos valdžios oficialią poziciją. 

1923 metais sausio 4 dieną sekė Panevėžio miesto valdybos įsakymas pašalinti visus užrašus svetimomis kalbomis iki 1923 metų sausio 6 dienos.

Taip Panevėžyje beliko gatvių pavadinimai tik viena lietuvių kalba. Lietuvių kalba išsikovojo gana tvirtas pozicijas ir kitose gyvenimo srityse."

http://aina.lt/panevezio-gatviu-pavadinimai-trimis-kalbomis/

Kitaip sakant, lietuviams prieškario Lietuvoje dar teko pakovoti už tai, kad būtent lietuvių kalba įgytų realų valstybinės statusą.

Panašu, jog vėl grįžtame į tuos laikus.