Kodėl Makronui nacionalizmas ir patriotizmas yra skirtingos sąvokos
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2018-11-20 11:46:05, skaitė 508, komentavo 1
Kalifornijos Berkeley universiteto politologijos profesorius emeritas A. James Gregor portale Breitbart paskelbė aktualų straipsnį „The False Dichotomy of Nationalism Versus Patriotism“ (Melaginga nacionalizmo ir patriotizmo dichotomija).
Gregor rašo: „Nesenai JAV prezidentas pareiškė, kad jis nacionalistas. Tai sukėlė tremorą visoje akademinėje globalistų ir kairiųjų bendruomenėje. Beveik tuojau pat Prancūzijos prezidentas pajuto būtinybę paaiškinti, kodėl jo pusbroliai Šiaurės Amerikoje turi sunerimti.
Mums pasakė, kad yra pagrindas nerimauti – kad nacionalizmas yra „priešingybė“ patriotizmui. Nors mes ne visada jaučiame patriotizmą, mums sako, kad mes niekada neturime jaustis nacionalistais. Nėra akivaizdu, kodėl taip turėtų būti, bet tai pagrindžiama Prancūzijos prezidento autoritetu. Dabar visai neaišku, kad siūlomas skirtumas yra realus, ir jeigu jis realus, tai kaip tai galėtų padėti. Dabar mes galime tik imtis argumentuotų spekuliacijų.“
Autoriaus žodžiais, daugumai terminai „nacionalizmas“ ir „patriotizmas“ gana panašūs ir daugelyje žodynų kvalifikuojami kaip sinonimai, bet Prancūzijos prezidentas mano, kad kiekvienas iš šių terminų turi visiškai kitą prasmę, kad negalima būti tuo pačiu metu ir nacionalistu, ir patriotu.
Tokį globalisto Makrono supratimą autorius aiškina Marksizmo įtaką, o „nacionalizmo“ ir patriotizmo sąvokų atskyrimą priskiria Josifui Stalinui.
Autorius primena, kad klasikinio Marksizmo kūrėjai Karlas Marksas ir Fridrichas Engelsas buvo įsitikinę, kad nacionalizmas yra greitai išnyksiantis jausmas. Visi jie buvo globalistai, jie nekalbėjo apie kalbos, kultūros, istorijos, tautinės ir teritorinės kilmės skirtumus. Jie pripažino tik klasinę priklausomybę. 1848 metais Marksas matė nacionalizmą kaip anachronizmą, kaip jausmą, kuris skatina reakciją.
Tokios pačios pozicijos laikėsi Rusijos bolševikai po 1917 metų perversmo. Komunistų partija „patriotizmą“ čia tapatino su ištikimybe partijai ir revoliucijai.
Marksas atmetė nacionalizmo panaudojimo galimybę „revoliucionierių mobilizavimui“. Antrojo pasaulinio karo metu Stalinas atgaivino ne tik nacionalizmą.
Gregor rašo: „Šaltojo karo metu Prancūzija buvo vieta vienos iš stambiausių komunistų partijų Vakaruose, pasižymėjo kaip ypač stalinietiškai orientuota iki to laiko, kol Stalinas nebuvo demaskuotas jo paties pasekėjų kaip mirtį nešęs despotas. Prancūzų entuziazmas atšalo. Bet atgarsiai liko ir Prancūzijos prezidentas, matomai, vis dar pripažįsta stalininį skirtumą tarp nacionalizmo ir patriotizmo, apie kurį jis sužinojo iš savo kairiųjų universiteto profesorių.“
Autoriaus nuomone, komunistai ir buvę komunistai ir šiandien atskiria nacionalizmą ir patriotizmą, ką daro ir Prancūzijos prezidentas.
„Prancūzijos prezidentas iš tikrųjų labai mažai gali išmokyti amerikiečius nacionalizmo arba patriotizmo. Tarp mūsų tūkstančiai jaunų žmonių, kurie buvo pasirengę patvirtinti mirtiną grėsmę kovos lauke, kad apginti vėliavą ir vertybes, kurioms ji atstovauja. Mums nereikalingi niekieno nurodymai apie tikrą nacionalizmo reikšmę ir jo herojišką pasireiškimą patriotizme,“ - rašo profesorius James Gregor.