Arvydas Daunys. Šeima prieš „Vaikų teisių“ įstatymą – arba – įstatymas prieš šeimą

Autorius: Sarmatas.lt Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/11/arvy... 2018-11-17 13:21:48, skaitė 1999, komentavo 3

Žiobienė-Šakalienė-Jakavonienė - trigalvė hidra ryjanti Lietuvos vaikus

Vaikų teisių įstatymą, kaip pažeidžiantį šeimos teisę gyventi saugiai valstybėje, kurią pati šeima kuria, išlaiko ir gina, – būtina atšaukti be jokių ilgų abejonių ar išlygų. Visą ir pilnai.

Ne daryti kažkokius kosmetinius pataisymus, kaip kad siūlo E, Žiobienė ir Ko, teikdama pasvarstymui 4 grėsmės lygių priėmimą, vietoje dabar esamų 2 lygių, ar suinteresuota pusė, ginanti blogo finansavimo poziciją, – esą, jeigu finansavimas būtų 300 mln eurų – tai viskas būtų gerai, – o visiškai atšaukti, kaip grėsmę nacionaliniam saugumui Nr1.

Jeigu valstybingumo šaltinis – šeima, nesijaučia saugi savo valstybėje, o būtent taip dabar ir yra (tą tvirtina kiekviena mama ir tėvas), – reiškia bet kokie valstybės gynybos, vaikų teisių įstatymo ar kažkokie kiti finansavimai yra beprasmiai – pinigai negins ir nekurs valstybės. Ją gina ir kuria gyvi žmonės, tikintys ta valstybe ir jos vizija-idėja. Kad šiandien neturime savo valstybės vizijos – tai atskiras klausimas, apie jį kitą kartą.

O dabar apie tai, kad šiandien tautinės valstybės idėja visiškai iškrypo, – tenka tą pripažinti, dėka užsienio institucijų bei, būkim atviri, pinigų srautų įtakos kai kuriems Lietuvos politiniams ir Nevyriausybinių organizacijų veikėjams. Juos visi žinome – TV laidose jie atsiskleidžia pilnai.

Todėl, šiuo metu įstatymų leidėjai bando daryti kosmetinius įstatymo pataisų pataisymus (pataisų pataisymus!), kurie iš esmės vis tiek nepanaikina pagrindinės šio įstatymo minties – šeima yra grėsmė vaikui. Todėl šeimą reikia sekti per gydymo, mokymo ir ikimokyklines įstaigas, ir, žinoma, – „gerų“ kaimynų pagalba.

Ir tas sekimas šeimos gyvenimą paverčia nuolatinės įtampos pragaru, nes vaiką, nežiūrint į desperatiškus valdžios atstovų bandymus tą paneigti, galima atimti praktiškai pas kiekvieną šeimą. Jei ji nėra valdžios atstovo šeima. Tai yra, jei ji neturi galios. Tą puikiai pademonstravo prieš porą dienų įvykusi vienos Seimo narės namuose vykusi smurto scena, kurios metu vyras buvo išvežtas policijos, tačiau nepilnamečiai vaikai palikti namie, nebandant išsiaiškinti ar jiems buvo kilusios kokios nors grėsmės. Bet vaikų teisių tarnyba buvo. Buvo ir nieko nedarė, nes nerado grėsmės tiesiog vietoje. Iškart nerado, nors kitiems net neieško iškart. Čia apie įstatymo taikymo subtilybes.

Įstatyme nenagrinėjama, kaip šeima reikia padėti jeigu jai trūksta lėšų išgyvenimui – įstatyme sakoma, jeigu vaikas neprižiūrėtas, nepamaitintas, blogai aprengtas – tai grėsmė vaikui (ne šeimai, kuri gal neturi tam pinigų).

Šis įstatymas – tai laiptelis į vaikų pardavimą (jeigu jie dar neparduodami, apie ką irgi sklando pikti gandai), nes tokio skaičiaus vaikų, koks yra šiandien atimamas, valstybė nepajėgi pati tinkamai prižiūrėti. Tinkamai – tai geriau, nei jie buvo prižiūrimi šeimose, iš kurių buvo atimti.

Nuolatos dėl atimtų vaikų skaičiaus skleidžiama tarnybų dezinformacija šiandien tai jau atimta esą, vos keletas šimtų vaikų – tai melas. Man asmeniškai atsakė vaikų teisių tarnybos darbuotoja į klausimus, kur atimtų vaikų skaičius vien per liepą ir rugpjūtį siekia apie 500 vaikų, o kur dar rugsėjis, spalis?:

♦ Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

Tarnybos šiandien slepia savo veiklos rezultatus nuo visuomenės, nes supranta, jog skirtingai nei prieš porą mėnesių, kai Dovilė Šakalienė savo Facebook paskyroje džiūgavo, kad iš „vaikams nesaugios aplinkos“ buvo atimta per 600 vaikų, kad šiandien tie „rezultatai “ gali atsigręžt joms priešinga puse, prarandant darbo vietas ir finansavimo šaltinį.

Galiu prognozuoti:

Jeigu šiandien visuomenė sutiks su tais kosmetiniais, o gal pradžioje net ir nekosmetiniais šio įstatymo pataisų pakeitimais – tai neužilgo, kai atlėgs triukšmas, visa tai, kas dabar bus išbraukta, patyliukais vėl bus atgaivinta (kaip ir šios patyliukais prastumtos pataisos), nes vaikų atėmimo interesas niekur nedings – jis tik taps labiau užmaskuotas pagalbos šeimai šūkiais.

Kas gali būti patogiau, nei prisidengus „Pagalba šeimai“ šūkiu atimti jos vaiką?

Jūs už smurtą šeimoje? Jūs už tai, kad vaikai būtų mušami? Jūs mušate savo vaiką ar smurtaujate prieš jį psichologiškai ar dar kaip nors?

Šie klausimai daugelį priverčia pasimesti, bet atsakymas į tai tik vienas.

Jūs neprivalote pasiduoti provokacijoms ar leistis įtraukiami į diskusiją, kurioje jūsų oponentai-demagogai geriau pasikaustę.

Jūs nesate už smurtą prieš vaiką, jūs savo vaiko nemušate, tačiau nežiūrint į tai, smurtas šiame įstatyme išvartomas į visas įmanomas fizinio-psichologinio-ar neveikimo poveikio veikas ar net neveikas, ir tokiu atveju gaunasi, kad smurtu galima pavadinti viską su kuo susiję mūsų tarpusavio santykiai šeimoje. Absoliučiai viską. Nes negali išauklėti-išauginti vaiko nedarydamas jam jokio poveikio ar nesudrausmindamas, kai jis negerai elgiasi. Mūsų tarpusavio santykiai nuolatinis tarpusavio poveikis vieni kitiems. Ir kai tas poveikis, su mažomis išimtimis, paverčiamas smurtu prieš vaiką – tai yra aiškus įstatymu įteisintas smurtas prieš šeimą. Prieš jos egzistenciją

O tai yra visiškas netoleruotinas absurdas.

Šioje vietoje norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kas iš tiesų yra smurtas pagal sąvoką – tai prievartinis asmens laisvės (laisvo pasirinkimo) suvaržymas, panaudojant fizinę ar psichologinę prievartą.

Tačiau kalbant apie vaiką, ši sąvoka tinka ne visose situacijose, kadangi vaikas, kaip nebrandi asmenybė, ne visada gali suvokti, kad, pavyzdžiui, saldainių negalima valgyti be saiko kaip ir turėti visų žaislų, kurie rodomi per televizorių. Kad miegoti reikia eiti laiku, o ne tada, kai eina tėvai. Kad reikia prieš einant su draugais į kiną padaryti mokyklines užduotis ir t.t. ir pan. Tada reikalinga tėvų valia, kurios jokių būdu negalima vadinti smurtu.

Kalbant apie smurtą prieš vaiką – nė viena normali šeima tikro smurto prieš savo vaiką netaiko ir nenaudoja. Aš nekalbu apie asocialias, kurių nariai prisigėrę lupa savo vaikus išliedami įtūžį. Normaliose šeimose to nėra. Tačiau baimę šiandien išgyvena būtent jos, nes asocialios net nežino apie tokius įstatymus, kol į jų duris nepasibeldžia atitinkamos tarnybos.

Todėl smurtas turi būti vertinamas labai konkrečiai – tik kaip tyčinio fizinio poveikio ir tyčinės nepriežiūros veika, siekiant pakenkti vaikui ar priversti jį nusileisti siekiant savų, su auklėjimu ar pareigoms šeimai nesusijusių tikslų, siekiant pažeminti ar išlieti įtūžį ar blogą nuotaiką, ar tiesiogiai nusispjaunant į jo poreikius (kas deja irgi pasitaiko), – visa kita turi būti vertinama tik atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir tik teismo, o ne kažkokių prieš nieką neatsakingų tarnybų. Bet tai ką čia išvardinau tinka ir kalbant apie suaugusius, ne tik apie vaikus. Tai kodėl vaikai išskirti į atskirą kategoriją? Tam, kad galima būtų nubausti šeimą, o ne padėti vaikui atrasti saugumą. Vaikui prieraišumas prie jam brangių asmenų – centrinė jo gyvenimo ašis. Tie, kas ją nutraukia – tikrai nėra vaiko draugai.

Kadangi smurtas jau yra įvertintas mūsų įstatymuose – tereikia, kaip jau esu anksčiau minėjęs – vaiko teises prilyginti žmogaus teisėms, kas iš tiesų ir yra, ir šitą „Matuko reformą“ pasiųsti į užtarnautą poilsį, kaip visiškai diskreditavusią pačią save bei jos vykdytojus kartu su įgyvendintojais ir tarnybomis, o jai skirtas lėšas nukreipti tiesioginei pagalbai šeimoms.

Be jokių šiandien rankas prie tų lėšų besišildančių tarpininkų.

Kitu atveju, ši „Vaiko teisių reforma“ sunaikins (jau visu tempu naikina) visas šeimos teises gyventi saugiai pagal iš senovės paveldėtas Tautos tradicijas, o su tuo sunaikins ir valstybę, kaip vientisą-vieningą darinį.

Aš labai noriu tikėti (nors nelabai tikiu), kad įstatymų leidėjai atsipeikės ir patys supras, jog palikus galioti šį įstatymą, valstybė, kaip nacionalinis darinys ateities nebeturės, ir atšauks jį patys be spaudimo iš visuomenės, bet jei neatšauks – manau – mes dar turime valstybėje valstybiškai, o ne už Norvegijos pinigus mąstančių politikų, kuriuos visuomenė parems visa savo galia. Ir ne tik „Patinka“ facebooke.

Pabaigai – ar kas matėte bent kokią prezidentės reakciją į tai, kas vyksta? Aš ne. Tai labai daug ką pasako.

Sekite autorių Facebook