Autorius: Tomas Čyvas Šaltinis: http://valstietis.lt/naujienos... 2018-11-11 15:35:41, skaitė 464, komentavo 2
Per kelis mėnesius paimti iš šeimų daugiau nei tūkstantis vaikų. Sakysite ir vėl apie tą patį? Taip ir vėl. Apie tai, kad pakanka tam anoniminio skundo ar paauglio impulsyvaus išpuolio prieš tėvus, negavus kokio išmanaus barškučio. Viskas tik dėl to, kad „kas nors baisaus nenutiktų”. Didelių aišknimųsi nereikia – šeima išdraskoma, tėvams preziumuojama kaltė. Visai kas kita, jei vaikai galbūt skriaudžiami valdiškuose namuose. Čia taisyklės kitos – valdžia prieš save visada reikalaus nenuginčijamų įrodymų.
Nuo pat pradžių dera pasakyti, kad nesu nei už vaikų mušimą, nei prieš vaiko teisių, kaip ir bet kokių žmogaus teisių gynimą. Pats turėjau kontaktų su ta tarnyba, kai net ir pats jų ieškojau savo šeimos reikalams tvarkyti. Mano asmeniniai įspūdžiai blogi nebuvo, tad ir asmeninio keršto tekste toliau neieškokite. Kalbu tiesiog apie bendrą sisteminį cinizmą ir norma tampančia nuostata, kad valdžia viską žino, moka ir gali geriau nei pilietis ar šeima. Apie tai, kaip valdžia vis labiau įjunksta tramdyti tuos, ką laiko pavaldiniais, ir kokia ji būna solidariai negailestinga, kai gina save.
Pamenate, kaip šeimoje nužudytą garsųjį Matuką apraudojo visi ir jo tragediją ciniškai, kaip taraną savo šeimų draskymo sistemos diegimo naudoję politikieriai visiems kaišiojo į akis? Tai buvo tokia pat ciniška propaganda, kaip ir Viduržemio jūroje nuskendusio pabėgėlių vaiko lavono nuotraukos kaišiojimas, siekiant pagrįsti abejotiną visų, kas tik atrėplioja į Europą ir pasiskelbia auka priėmimą. Tokiu atveju, tragedija ir savo pačių negebėjimas valdyti situacijos, dirbti savo darbą yra naudojami būtent kaip propagandinis taranas, kaip būdas sugluminti oponentą. Tą patį Matuką savimi patenkintoji sistema turėjo visus reikalingus teisinius svertus išgelbėti ir be buldozeriu prastumtos reformos. Tiesiog patingėjo ir paskui demonstravo gailestį nei kiek nenatūralesnį, nei popierinis gvazdikas.
Na bet tarkime, kad visi vaikai augantys šeimose, kaip jiems dabar kalama patiems į kryptingai zombinamas smegenis, net patys nesupranta kokį baisų smurtą, bent jau psichologinį, patiria iš despotų tėvų, kurie drįsta manyti, jog atžalos, nors ir nėra jų nuosavybė, dar mažiau priklauso valdžiai.
Gal kažkaip kažkam pavyko pamiršti garsiai nuskambėjusias istorijas apie smurtą ir net seksualinę prievartą vaikų namuiose, kur valdžia nuo pabaisų tėvų saugo taip karštai savo mylimus vaikučius pabiručius? O gal daugybės entuziastų: šakalienių, pūrų, slušnių, grybauskaičių ir kieno ten dar palaimintoji reforma tokius recidyvus šluote nušlavė? Gal ten, kur viską prižiūri valdžios įgaliotiniai ir socialinių įgūdžių amžinai neva stokojantys biologininiai gimdytojai neprileidžiami arba lankosi mažiau, jau viskas gerai?
Galima tuo tikėti ir manyti, kad visa problema tik tokioje neva patriarchalinėje atgyvenoje, kaip šeima. Ją juk vis mažiau bevertina net būsimų prezidentų beieškantieji pažanguoliai. Bet gali taip ir nebūti. Tiesiog vieną šeimą, jei ją pasirinkai taikiniu, atakuoti paprasčiau nei sistemą su jos reglamentais, valdiškais biudžetais, biurokratiniais atsirašymo ir apsimetinėjimo įgūdžiais. Su vienas kito dengimu valdiškuose koridoriuose.
Štai vien šią vasarai skandalai sukrėtė net tris vaikų darželius nedideliame Kaišiadorių rajone. Tik štai uolumo valdiško ir parodomojo rūpesčio galimai skriaudžiamais vaikais čia nepasitaikė daug. Mažai, palyginus su atvejais, kai jis rodomas sulaukus anoniminio kaimyno ar šiaip kokio chroniško skundikėlio skambučio, nukreipto prieš gal ir neidealią, bet nebūtinai pavojingą šeimą.
Viena skandalinga istorija buvo paviešinta rajono žiniasklaidoje. Kaišiadorių raj. Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ direktorė Eglė Raudeliūnienė Riaubiškytė savo socialinio tinklo Facebook paskyroje viešai demonstravo tai, kad darbo metu nuo kolegų gavo dovanų vyno. O juk žinoma, kaip griežtai dabartinė valdžia skelbiasi kovojanti prieš alkoholį ir kaip kategoriškai į jo vartojimą ar net turėjimą vaikų aplinkoje kalba vaiko teisių aršūs gynėjai, kuomet kalbama apie šeimą. Gi rajono valdžia, šiuo atveju, ypatingo griežtumo nedemonstruoja, kaip negirdėti ir vaiko teisių žandarmerijos salvių.
Kiek griežčiau sureaguota į tėvų ir darbuotojų skundus dėl padėties Kaišiadorių vaikų darželyje. Su jo vadove Orinta Cibulskyte, taip pat dėl tėvų ir darbuotojų skundų, buvo tiesiog nutraukta darbo sutartis.
O labiausiai įtampa yra išaugusi dėl padėties Rumšiškių lopšelyje-darželyje. Štai Birželio pabaigoje į Kaišiadorių rajono savivaldybės merą Vytenį Tomkų raštu kreipėsi 29 tėvai. Rašte, kurį redakcija turi, prašoma organizuoti direktorei tarnybinį patikrinimą. Kaltinimai pateikiami pagal 4 grupes: a) dėl darbuotojų diskriminavimo, psichologinio spaudimo, pinigų iš jų reikalavimo ir t.t. b) dėl nuolat pasikartojančių vaiko teisių pažeidimų; c) dėl tėvų teisių pažeidinėjimo – netinkamo bendravimo, skundų ignoravimo ir t.t; d) viešųjų pirkimų procedūrų – informacijos slėpimo, galimo neskaidrumo, savavališko korupcijos prevencijos programo teikimo ir t.t.
Darželiui vadovaujanti L. Radzevičienė pirmiausiai telefonu teigė laikanti visus šiuos skundus netiesa ir net sakė, kad darželis yra šantažuojamas. Rajono meras Vytenis Tomkus drįsta žiniasklaidai tvirtinti apie situaciją „mažai ką žinąs“, nors informaciją tikrino jo asmeninis bendražygis, patarėjas Tomas Vaicekauskas, vadovavęs paties mero sudarytai komisijai.
Neskaitant minėto 29 prašymo atlikti patikrinimą, 2018 metais yra parašyti 7 anoniminiai tėvų skundai, 4 buvusių darbuotojų skundai, 8 liudijimai su tėvų pavardėmis, parašais. Kiek skundų buvo pateikta anksčiau – nežinoma. Skunduose kalbama apie vaikų purtymą, pravardžiavimą, bauginimą policija, net užsimenama apie sumušimus, iš baimės ne laiku ir nevietoje apsituštinusius vaikus. Buvusių darbuotojų skunduose kalbama apie reikalavimus darželio vadovybei grąžinti tam tikrą procentą nuo skiriamų proginių premijų sumų ir nenormalią atmosferą kolektyve.
Viskas vyksta pagal provincijos žanro taisykles – viską neigia darželio vadovė, jos dabartinės pavaldinės, kiek pavyko apklausinėti, palaiko jos poziciją. Meras, iškilus konservatorius, o vadinasi šeimos vertybių galimas puoselėtojas V. Tomkus švilpauja į dangų ir nenori skandalo artėjant rinkimams. Gi didelė dalis tėvų prikanda liežuvį, nes neturi pasirinkimo. Ne visi juk gali vežti vaikus kur nors kitur.
Ką gi patikrinimai? Kur vaikų teisių žandarmerija? Ji buvo. Ir teisių apsaugos tarnyba, ir policija, ir komisijos iš merijos. Išvados tokios, kad skunduose esą vadovaujamasi daugiau emocijomis nei faktais. Neginčijamų įrodymų nerasta, tai gal nieko ir nebuvo. Gal. Gal ir taip. Gal dešimtys tėvų šiaip sau susimokė, yra kieno nors papirkti ar priklauso kokiai L. Radzevičienę ir rajono valdžią nusiteikusiai sektai? Gal tai šalyje diegiamos vienas kito skundimo manijos rezultatas? Visko gali būti – tokie atvejai tikrai sunkiai patikrinami, kai sistema solidariai gina mundurą. Bet štai kas glumina – jei valdžios kontroliuojamose meilės vaikams įstaigose reikalaujama nenuginčijamų vaikų skriaudimo įrodymų, tyrimai atliekami formaliai ir be skubos, bet baigioasi greit, tai atskirai šeimai išdraskyti pakanka vieno beveidžio skundiko. Jei vaiko mėlynę prievaizdams pareikalauja auklėtoja ar socialinė pedagogė – vaiką paims tuoj pat. Ir tyrimo metu TĖVAI turi šliaužioti keliais ir ne vienerius metus įrodinėti, kad nemušė ar kitailp nenjusidėjo. Maža to, jie dar spaudžiami nors ką nors pripažinti, nes taip esą „bendradarbiaujančiais“ bus laikomi.
Tyrimas, išplėšus vaikus iš šeimos, gali tęstis daugiau nei metus, nors joks sveikos nuovokos žmogus nesupras ką tiek laiko ten tirti? Jei tavo vaiką primušė darželyyje – įrodyk tuoj pat arba nutilk amžiams, o jei kokia prietranka iš kito aukšto parašys, kad dažnai užpernai girdėdavo kažką įtartino, o ir vakar pasigirdo, jei prie pletkų ant suoliuko tam pritars kokios dvi pilietiškos „babcios“ ar kvanktelėjusi supermamytė, kuriai tavo vaiko apranga pasirodė per prasta? Tada laikykis ir įrodinėk pats, kad joms pasivaideno.
O štai jei vaikas iš darželio ar mokyklos su mėlyne pareis – skundą reiks pagrįsti tokiais neabejotinais įrodymais, kad net tyrėjų ifr prokurorų armijai tektų juos pripažinti.
Antai dar pernai, maždaug tuo pat metu rengiau siužetą apie vienos šeimos dramą Kretingoje. Prieš metus iš šeimos rūpestingi šakalienių ir žiobienių buldogai išplėšė du vaikus. Mat vyresnėlis, nesutaręs su patėviu, pasiskundė esąs mušamas. Kitas – jaunėlis – nesiskundė, bet be aiškinimosi paėmė ir jį. Ir ką jūs manote? Praėjus geram mėnesiui po paėmimo, mes su operatoriumi buvome pirmieji, kurie pasiklausinėjo apie tą šeimą kaimynų ir pažįstamų. Niekam iš vaiko teisių žandarmerijos, policijos, prokuratūros tam dar nebuvo atsiradę laiko ir noro. Svarbu vaikai sukišti į vaikų namus, kur vieną jų kiti vaikai dar ir niuksais pavaišino. Ir nieko. Bylos „tyrimas“ nėra baigtas ir šiandien. Jaunėlį iš valdiškos meilės namų šiaip taip atsiteisė močiutė. Vyresnėlis, norintis namo, tebėra valdiškoje globoje. Šeima ne savivaldybės ir kitos valdžios dengiamas darželis. Ypač, jei nelabai turtinga – tegul įrodo savo nekaltumą arba nusižeminusiai maldauja malonės.