Kvankoms skirti kvantiliai ir medianos
Autorius: Kibirkštis Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.com... 2018-11-06 19:42:57, skaitė 361, komentavo 2
Pagrindinis ir dalykiškiausias valdančios klasės ekonominis ruporas „Verslo žinios“ neseniai paskelbė straipsnį, gausiai prisotintą skaičių apie didėjančius atlyginimų vidurkius, medianas ir kvantilius. Žinoma, nepamirštant ir kvartilių su procentais.
Jei savo straipsnyje dar būtų pasinaudoję ir sekstilėmis su ventiliais, tai dar labiau sustiprintų tikslumo įvaizdį ir pridėtų smagumo skaitytojui.
Straipsnyje yra lentelių ir grafikų. Rodos, imk, skaityk ir džiaukis augančiomis Lietuvos dirbančiųjų pajamomis.
Vis tik skaitant atsiranda keistas pojūtis, jog visi tie kvantiliai su kvartiliais, pagardinti mediana skirti visiškiems kvankoms „pamaitinti“.
Nepaskelbta nė trupinėlio informacijos apie darbo dienos trukmę, apie kasininkų-pardavėjų, krovikų, slaugytojų, laborantų, paštininkų atlyginimus per tą atidirbtą „<...visą kalendorinį mėnesį...>“. Kokia, atskirai paėmus, yra eilinių, puskarininkių, jaunesniųjų ar vyresniųjų karininkų mediana Lietuvos kariuomenėje, kokie kvartiliai pas „Rimi“ ir „Maximoje“ dirbančius kasininkus-pardavėjus ir krovikus… Labai įdomu žinoti, kiek darbo valandų ir viršvalandžių per savaitę ar mėnesį reikia dirbti, kad tuos kvartilius pasiekti ir kodėl kažkokios UAB Maxima grupės 38 darbuotojų atlyginimų vidurkis 10 kartų didesnis, nei UAB Maxima Lt - 15 000 darbuotojų (6 719 versus 628 eurai atitinkamai). Kaip išsidėsčiusios atlyginimų medianos pagal profesijas ir darbo valandas AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Nė menkiausios užuominos nerasite apie tai, kiek ir ko daugiau galima nupirkti už tuos 10 ar 20 procentų išaugusius vidutinius atlyginimus, kaip tie skaičiai koreliuoja su plataus ir neplataus vartojimo kainomis ir realiomis darbo valandomis. Trumpai tariant, jokios patikimos informacijos apie realų darbo užmokesčio augimą, perkamosios galios didėjimą ir darbo dienos trumpėjimą – svarbiausius gerai tvarkomos šiuolaikinės kapitalistinės valstybės ekonominius parametrus, – nė užuominos.
Beje, charakteringas pavyzdys iš kito „Verslo žinių“ straipsnio apie algų vidurkius ir medianas: „Įmonėje UAB „Robomarkets Baltics“ dirba 4 darbuotojai, jų algų vidurkis – 19 212 eurų“.
Kokius konkrečius gaminius ši maklerių įmonė gamina – nė žodžio. Kokias kompetencijas, diplomus darbuotojai turi – nė žodžio. Visumoje, pastarasis straipsnis labiau įdomus tuo, kad galima patiems patirti termino – vidutinis atlyginimas, - klaidinantį poveikį. Tereikia patiems paskaičiuoti, kiek tiksliai asmenų 2018 m. rugsėjo mėn. gavo pajamų, kurių dydis nuo 5 389 iki 19 212 eurų. Tokių iš viso Lietuvoje buvo 341 asmuo. Ir dirbo jie dvidešimtyje įmonių. Vidutinės mėnesinės 341 asmens pajamos buvo ~ 7 766 eurai. Kokie aitvarai sunešė, nė užuominos. Kodėl nepasidalinus patirtimi su likusiais beveik pusantro milijono Lietuvos dirbančiųjų ir bedarbių?
Vietoje pabaigos – kiek atnaujintas senas anekdotas:
„Kūno temperatūros vidurkis mūsų ligoninėje 36,60. Mediana – 35,80. 25 proc. kvartilis siekia 29,80, o 75 proc. kvartilis – 400 kūno temperatūros. Taigi, brangūs ligoniai, džiugi žinia yra ta, kad jūsų kūno temperatūros vidurkis visiškai atitinka mokslininkų nustatytą sveiko žmogaus kūno temperatūros normą!“
Parašė: Pranas Girkaitis