Pagrindinis žmonių partijos tikslas

Autorius: Gabrielius Landsbergis Šaltinis: http://www.ekspertai.eu/pagrin... 2018-10-22 13:26:44, skaitė 781, komentavo 5

Pagrindinis žmonių partijos tikslas

Konservatorių lyderis G. Landsbergis konservatorių dizainerių sukurtame piešinėlyje su žmonėmis

TS-LKD pradėjus diskutuoti apie naują – žmonių partijos – kryptį, šios idėjos atgarsiai apskriejo didžiąją dalį žiniasklaidos priemonių. Šia tema pasisakė tiek mūsų partijos rėmėjai, tiek oponentai, tiek politologai. Sulaukėme ir teigiamų komentarų, ir klausimų, kieno gi partija, jei ne žmonių, buvome iki šiol. Aktyvios diskusijos viešojoje erdvėje jau įrodė, kad atėjo laikas apie šią kryptį ne tik kalbėti, bet ja nuosekliai judėti. Todėl jaučiu poreikį ir atsakomybę išsamiau paaiškinti, ką turime omenyje, pradėdami kalbėti apie TS-LKD, kaip žmonių partijos, ateitį.

Norint lengviau bei giliau suprasti, kas yra žmonių partija, reiktų pirma įvertinti, kaip atrodo šiandieninis politinis šalies laukas, kokios partijos jame dalyvauja bei kokie virsmai partijų tapatybėse yra galimi. Manau, kad tikslingiausia būtų pradėti nuo to, kokia partija niekada neturėtų tapti Tėvynės Sąjunga. Tad pirma aptarsiu konceptą, kurį vadinu valdžios partija.

Valdžios partija

Valdžios partijos pirminis ir pamatinis tikslas yra įgytą valdžią panaudoti ne valstybės ir jos žmonių gerovės gerinimui, o pačios valdžios išlaikymui bei sau palankių sprendimų priėmimui. Ši partija kyla ne iš visuomenės narių poreikio būti atstovaujamais, o iš interesų grupių poreikio turėti valdymo galią bei priimti sau palankius sprendimus. Savo tikslui pasiekti valdžios partijos gali pasitelkti itin platų priemonių spektrą. Dėl to šių partijų rinkimų kampanijos yra labai patrauklios, žadančios viską: ir mokesčių mažinimą, ir išmokų didinimą, ir kovą su įsisenėjusiu valdančiuoju elitu. Valdžios partijai nereikalinga ideologija, o po rinkimų jos nevaržo programiniai pažadai, nes šių laikytis ir elgtis pagal rinkiminės kampanijos metu deklaruotus įsitikinimus ji niekada neplanavo.

Valdžios partija neabejotinai galima vadinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Agrokoncerno remiami veikėjai, rinkimų kampanijos metu apsimetę skriaudžiamo regiono žmogaus atstovais, Seime buldozeriniu traktoriumi važinėja tiek per savo neva atstovaujamos žmonių grupės interesus, tiek per demokratijos principus. Nesibaigiančios tyrimų komisijos Seime kuriamos tam, kad būtų diskredituojami politiniai oponentai, ypač pavojingiausi artėjančių Prezidento rinkimų kontekste. Savi žmonės aukštuose demokratines procedūras kontroliuojančiuose postuose skiriami tam, kad rinkimai vyktų teisingoje valdžiai dvasioje. Bandomos užkimšti burnos žurnalistams pasitarnautų tam, kad nepatogi tiesa apie valdančiuosius nepasiektų dienos šviesos. Vizitai į Konstitucinį Teismą reikalingi tam, kad neliktų nežinančių, kad viską stebi ir prižiūri budri valdžios partijos akis.

Valdžios partijos autokratiškos savo prigimtimi. Jos veši ten, kur nutildoma nepritarianti nuomonė, o tiesa būna tokia, kokią pateikia valdžia. Šia prasme, Tėvynės Sąjunga niekada nebuvo valdžios partija. Esame gimę iš Sąjūdžio, kurio pamatinis interesas buvo laisva, nepriklausoma, demokratinė bei vakarietiška Lietuva. Patys pirmieji Lietuvoje nuo seno diegėme demokratines tradicijas partijos viduje, aštriai diskutuodavome tiek su oponentais, tiek vieni su kitais, todėl kartais net atrodydavome nevieningi. Tačiau niekada neatsisakėme nuomonių įvairovės ir esu įsitikinęs, jog dėl to tapome tik tvirtesni.

Valdžios partijai alternatyva yra Tėvynės partija, kurią sudaro dvi šakos: valstybingumo ir žmonių. Tai nėra kažkuo kardinaliai skirtingos kryptys. Atvirkščiai – šiai partijai rūpi ir valstybės institucijos, ir jos žmonės, tačiau kintant aplinkai, kurioje ši partija veikia, kinta ir kryptys, kurioms ji skiria daugiau dėmesio.

Nuo valstybingumo partijos prie žmonių partijos

Tėvynės partija, kurioje dominuoja valstybingumo puoselėjimas, yra ta partija, kuri turi aiškią viziją savo valstybei bei nuosekliai jos siekia. Šios partijos ideologijoje centrinį vaidmenį užima valstybė, institucijos bei atsakymai į klausimus, kokios jos turi būti. Orientuota į Rytus ar į Vakarus? Siekianti gilesnės integracijos į tarptautines organizacijas ar bandanti gyventi išlaikant atstumą nuo visų pusių? Turinti stiprius gynybinius pajėgumus ar atsisakanti didelės kariuomenės? Atsakymai į visus šiuos klausimus sudaro pagrindinį valstybingumą puoselėjančios partijos programinį stuburą.

Esu įsitikinęs, jog tokia partija iki šiol buvo Tėvynės Sąjunga. Partija, kurios pirminis ir pamatinis tikslas visada buvo atstovauti valstybės interesus, siekti, jog Lietuva būtų kuo labiau europietiška, vakarietiška ir stipri valstybė. To reikalavo itin sudėtingas pastarąjį ketvirtį amžiaus trukęs laikmetis. Mūsų valstybė buvo itin trapi, ne viena ekonominė krizė reikalavo nepopuliarių sprendimų ir politinės jėgos, kuri būtų pasirengusi atlaikyti dideles audras ir visada savo populiarumo kaina išlikti valstybės pusėje. Buvome tokia jėga, esame tokia jėga ir nuo valstybės poreikių niekada nenusisuksime.

Tačiau laikai pasikeitė, turi keistis ir Tėvynės Sąjunga. Jei kalbėdami apie valstybę panaudotumėme laivo analogiją, galėtumėme sakyti, jog pastaruosius dešimtmečius turėjome remontuoti jau plaukiantį laivą. Užtaisyti ne vieną skylę laivo bortuose, išsemti vandens prisėmusį triumą ir kantriai irkluoti toliau. Tačiau nepaisant visų kliūčių mums visiems pavyko atplaukti iki Europos Sąjungos ir NATO, tapti EBPO nariais, įvesti eurą ir bent statistiškai gyventi geriau nei gyvenome kada nors iki šiol. Matome, kad institucijos, palaikančios esmines valstybės funkcijas sustiprėjo. Tačiau negalime neigti, jog labai susikaupusi laivo įgula, Lietuvos žmonės, irkluoti pavargo. Ypač išsekinti buvo tie, kurie dirbo ne sėkmingiausiuose didžiuosiuose miestuose ir geriausiai apmokamuose jų siūlomuose darbuose. Todėl šiandien sakome, kad Lietuvos laivas jau plaukia, bet šaliai reikia politinės jėgos, kuri gebėtų pasirūpinti ir įgulos gerove. Tam reikalinga Tėvynės partija, gebanti pasirūpinti ne tik valstybės institucijomis, bet ir joje gyvenančiais žmonėmis. Žmonių partija.

Žmonių partija

Pasigirsta balsų, jog konservatoriams neįprasta būti visų Lietuvos žmonių partija. Sutinku, lietuviškoji mūsų partijos istorija susiklostė taip, jog sunkiausiais valstybei momentais būtent mums teko priiminėti sudėtingus, nepopuliarius sprendimus tam, kad išgelbėtumėme mūsų valstybės laivą nuo paskendimo. Didžiuojamės savo istorija ir vertybiniu stuburu, kurio tvirtumą išmėgino ne viena ekonominė krizė ar politinė audra. Tačiau turime sutikti ir su tuo, kad principingas savo nuomonės gynimas kartais virsdavo konfliktiškumu ir negebėjimu įsiklausyti į žmonių nuomones. Kategoriškumu, kuris ne visados buvo teisingas. Negirdėdami ir nesiklausydami atstūmėme per daug žmonių. Laikas tą pakeisti. Juo labiau, kad lygiai taip, kaip mūsų vertybėse yra įskiepytas patriotizmas, lygiai taip pat esame tie, kurie gerbia ir puoselėja žmogų, šeimą ir bendruomenę. Todėl esame tie, kurie ieško ir gali rasti geriausių sąlygų šioms vertybėms atsiskleisti.

Šiandien matome, jog įstrigome tarsi kokiame užburtame rate, kai nesugebame išnaudoti savo šalies žmonių potencialo ir judame tylaus išsivaikščiojimo kryptimi. Tai ardo mūsų valstybės žmogiškąjį pamatą. Jaučiame, kad mūsų bendruomenėse įsigali nusivylimas, net ir neabejingieji, bendruomenių lyderiai, nuleidžia rankas, nebesitikėdami, kad dar įmanoma ką nors pakeisti. Matome, kad sėkmingieji jau gyvena vakarietiškos valstybės ritmu, o paprasto žmogaus lūkesčiai lieka neišgirsti. Todėl šiandien sakome, jog turime sukurti europietiškos gerovės standartą visiems Lietuvos žmonėms. Tai yra pagrindinis žmonių partijos tikslas.

Žmonių partija klausosi ir girdi, o supratusi didžiausius šalies žmonių skaudulius imasi kurti išsamią problemų sprendimo strategiją. Matome, jog galimybės gauti kokybišką išsilavinimą šiandien priklauso nuo to, kokioje šalies vietoje esi gimęs ir į kokią mokyklą turėsi galimybę eiti. Vaikai šiandien dalyvauja loterijoje, kurioje gali laimėti bilietą ir į geriausius pasaulio universitetus, ir perspektyvą tik nekvalifikuotam darbui tėvynėje ar emigracijoje. Taip neturėtų būti. Kiekvienam vaikui valstybė turėtų užtikrinti tokį išsilavinimo standartą, kuris leistų geriausiai atsiskleisti žmogaus asmenybei. Tokią pačią problemą matome ir sveikatos sistemoje. Čia geriausias paslaugas gauna privačią mediciną galintys sau leisti, o likusieji turi stovėti nepakeliamose eilėse, kai tuo tarpu medikai, nesulaukdami padoresnio atlygio, kraunasi lagaminus emigracijai. To nepakeisi mažindamas valstybės biudžetą ir palikdamas kelis papildomus eurus žmogaus kišenėje.

Buvimas žmonių partija nereiškia atsitraukimo nuo pamatinių principų

Nuo pat tada, kai pradėjome kalbėti apie žmonių partijos kryptį, girdžiu klausimą: ar Tėvynės Sąjungai Tėvynė jau neberūpės? Ar atsisakysime tvirtos pozicijos geopolitikos iššūkių akivaizdoje? Ar nesieksime didesnio gynybos finansavimo? Atsakau paprastai: mūsų pamatai nepajudinami. Mūsų požiūris į Rusijos grėsmę ir europietišką Lietuvos kryptį nesikeis. Gynybos finansavimo rodiklius – 2,5% nuo BVP – pasieksime dar greičiau nei žada ši Vyriausybė. Stipri valstybė mums rūpės visada. Rūpės mums ir kariuomenės pajėgumai, ir galimybės gintis, ir vykdyti partneriams duotus įsipareigojimus. Rūpės stiprios valstybinės institucijos, tačiau tikime, kad jos yra pakankamai tvirtos, kad galėtumėme leisti joms veikti be akylo jų stebėjimo. Tikime, kad šalies institucijų raida yra tinkamame kelyje, o šiandien didesniu iššūkiu tampa įtikinti šalies žmones, kad valstybės laivas iš tiesų plaukia tinkamu kursu. Todėl Tėvynės sąjunga yra pasiruošusi imtis atsakomybės ir tapti žmonių partija, kad ne tik didžiųjų miestų elitas savo krašte jaustųsi gerai, bet kiekvienas mūsų šalies žmogus, kad ir kur jis begyventų, kad ir kokio amžiaus ar lyties jis bebūtų, Lietuvoje jaustųsi gerai.

Gabrielius Landsbergis