Už "sovietinę" Grybauskaitės disertaciją - jau ne "sovietinis" mokslų daktaro diplomas

Autorius: Anno Šaltinis: http://www.ekspertai.eu... 2018-10-05 15:59:48, skaitė 1656, komentavo 4

D. Grybauskaitė: "Ilga klasių kova buvo kurstoma, remiantis radiopropaganda, tiekiant maistą ir ginklus iš užsienio."

1993 m. Lietuvos mokslo taryba Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų nostrifikacijos komisijos sprendimu išdavė socialinių mokslų daktaro diplomą,  - skelbia Prezidentūros portalas prezidentas.lt.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė gimė 1956 m. kovo 1 d. Vilniuje. Mokėsi Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje.

1983 m. baigė politinę ekonomiją tuometiniame Leningrado universitete.

„1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgynė disertaciją ir įgijo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. 1993 m. Lietuvos mokslo taryba Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų nostrifikacijos komisijos sprendimu išdavė socialinių mokslų daktaro diplomą“, - skelbia Prezidentūros portalas prezidentas.lt.

Ši disertacija nėra tokia juokinga, kokia gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Disertacijoje D. Grybauskaitė atskleidė, kad klasių kovoje nuo liaudies priešų (t. y. partizanų), kurie bandė sustabdyti Lietuvos transformaciją į socialistinę respubliką, žuvo daugiau negu 13 tūkstančių žmonių, primenami kiti įdomūs faktai.

Jūsų dėmesiui šios disertacijos ištrauka ir, savaime suprantama, LTSR himnas:

P. S. Ekspertai.eu atkreipia dėmesį, kad Prezidentūros portale apie prezidentės biografiją ir vėl įsivėlė istorinė klaida: TSKP Centro Komiteto visuomenės mokslų akademija Prezidentūros portale kažkodėl pavadinta Maskvos visuomenės mokslų akademija.

Ištrauka iš 1988 m. Dalios Grybauskaitės TSKP Centro Komiteto visuomenės mokslų akademijoje apgintos disertacijos, kur ji įgijo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį:

Klasių kovos požiūriu 1940-1941 m. reforma vyko gana taikiai ir buvo įvykdyta beveik per pusmetį.

Po karo situacija ženkliai keičiasi.

Reforma vykdoma aršios  klasių kovos sąlygomis iki 1948 m.

Klasės (turima omenyje darbo klasė – red. pastaba) priešai socialistinę reformą bandė sustabdyti  žiauriais teroro aktais, gąsdinimais, šantažu, partinio ir tarybinio aktyvo, kolūkinio judėjimo organizatorių naikinimu.

Nuo klasės priešų rankos paskutiniais metais žuvo virš 13 tūkst. žmonių. Tokia ilga klasių kova buvo kurstoma, remiantis radiopropaganda, tiekiant maistą ir ginklus iš užsienio.

Valstietija buvo įbauginta ir atsisakinėjo netgi imti žemę, jau nekalbant apie būrimąsi į arteles ar kolūkius.

Aktyvi kolektyvizacija prasidėjo nuo 1949 m. ir baigėsi 1950 m. pabaigoje.

Kaip klasė, buržuazija buvo visiškai sunaikinta, kaime kūrėsi socialistinės gamybos santykiai.

1951 m. respublikoje nugalėjo kolūkinė tvarka. Sąlygų žemės ūkiui pereiti į naują būvį paruošimui prireikė 4-5 metų, kas lyginant su visa šalimi (turima omenyje TSRS – red. pastaba) buvo dvigubai greičiau.

Nuo 1958-1959m. prasidėjo asmeninių kolūkiečių ūkių suvaržymai, kas atitiko bendrą šalies politiką šiuo klausimu.

Respublikoje suvaržymo politika buvo specifinė. Ji nebuvo tokia gili,ir neatnešė tiek daug žalos, kaip visoje šalyje.

Politikos pasikeitimas pagalbinių ūkių atžvilgiu buvo vykdomas atsargiai.

Aršios kampanijos nebuvo netgi spaudoje. Todėl respublikoje tuo metu buvo praktikuojami tik tam tikri apribojimai galvijų laikymui.

Inercija ir lietuvių valstiečio tradicijos, laikant tokį ūkį, padėjo užglaistyti tokios politikos negatyviąsias pasekmes.

Nors pagalbiniai ūkiai respublikoje nebuvo be reikalo suvaržyti, tačiau tuo metu susidariusi  neigiama visuomenės nuomonė įtakojo jų gyvavimą, tame tarpe ir galvijų juose sumažėjimą.

Citatos pabaiga.