Rasa Balockaitė. Tautininės "paniatijos", arba kepurinės ir klumpakojai

Autorius: Rasa Balockaitė Šaltinis: https://www.facebook.com/rasa.... 2018-10-04 13:38:58, skaitė 479, komentavo 1

Gavau kvietimą į vieną renginį. Skambinęs žmogus prisistatė, patikino, kad skambina ne šiaip "iš gatvės", kad jam mano kontaktus kitas asmuo "davė", o mane "rekomendavo." Atsisakiau dalyvauti, pasiūliau kreiptis į kitą asmenį. Skambinantis asmuo padėkojo, ir paklausė: "Ar galima jam pasakyti, kad čia jūs rekomendavote?" 

Galima, žinoma, tik visai nebūtina. 

Mes gyvename demokratinėje visuomenėje, kurios principas yra toks - you treat people equally - vienodai atsiliepi į skambučius, vienodai mandagiai kalbiesi, vienodai skiri dėmesio ir laiko, ir vienodai kvieti į renginius, atsižvelgdamas į kvalifikacijas, o ne į klaninius gimininius santykius ir "kas ką promotina, kas ką rekomendavo."

Nėra čia jokio reikalo griauti demokratinės visuomenės pagrindų ir lygioje vietoje kurti kažkokių barjerų, klanų, gaujų ir savųjų protegavimo, kur žmogus iš gatvės nekviečiamas, nes kiekvieną kvietimą turi approvinti kitas "avtaritietas".

Nėra reikala laužtis pro atviras duris - mano kontaktai prieinami visiems internete, aš atsakau vienodai visiems, niekas jums jų neprivalo "duoti, approvinti ir rekomenduoti."

Žmonės iš Argentinos, Italijos, Kanados ir Australijos patys mane susiranda ir parašo - todėl, kad jie laisvi žmonės ir jiems nėra reikalo, kad kažkas "duotų kontaktus" ir "parekomenduotų." 

Lietuvoje aš ne kartą esu girdėjusi, "koks skandalas, taip juk nedaroma, reikia žinoti kaip prieiti prie žmogaus, reikia per pažįstamus." Ne, kaimiečiai pertrenkti - būtent taip, kaip jūs darote, civilizuotame demokratiškame pasaulyje ir nedaroma. 

Po to pokalbio, įtūžau ir papasakojau apei pokalbį draugui. Jis pasiūlė nusiraminti ir nepykti, nes Lietuvoje tokios tradicijos, ir žmonės elgiasi pagal tradicijas. "Vsio po poniatijam." Dėjau aš ant tokių "tradicijų", negerbiu aš tokių tradicijų ir tokių žmonių, kurie vadovaujasi tokiomis tradicijomis. 

Neturiu laiko visokiom tautinėm poniatijom ir visokiems tautiniams klumpakojams ir kepurinėms - klupinėti, keliakluspčiauti, nukėlinėti kepurę, bandyti įsiteikti ir prisiderint prie kapelijos.

Pradėkim užsiimti darbu, o ne kepurių kilnojimu ir keliaklupsčiavimu. Užteks to socialinio "Duokim garo."