Mokslo metų pradžioje sunku pasirinkti kalbą

Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/satires... 2018-09-05 17:52:16, skaitė 466, komentavo 1

Jaunesniųjų klasių moksleivių tėvų naujųjų mokslo metų pradžioje laukia sunkus pasirinkimas — pasakyti savo vaikui, kokias užsienio kalbas mokytis. ES šalyje tokia galimybė padės ateityje mokyklą baigusiam moksleiviui išplėsti norimų universitetų sąrašą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje

 — Andriau, vedi  sūnų į mokyklą, o ar jūs  šeimoje jau nusprendėte, kokių užsienio kalbų vaikas mokysis?

 — Sveikas, Petrai. Taip, žinoma, šis klausimas šiuolaikinėje Lietuvoje yra labai svarbus, nes nuo oficialių Europos kalbų žinojimo priklauso, kaip ateityje gyvens mūsų vaikai. Šiandien mano brolis ir jo šeima gyvena ir dirba Ispanijoje. Jo vaikai taip pat mokosi ispanų mokykloje. Ir jiems beveik du metus buvo labai sunku, nes jie mokėsi tik anglų kalbos Lietuvoje.

 — O štai aš patariau savo sūnui išmokti rusų, kaip antrą užsienio kalbą. Aš dabar dirbu transporto kompanijoje. Kadangi Lietuva yra tranzito šalis tarp Vakarų ir Rytų, daugeliu atvejų padeda rusų kalbos žinios, kurios buvo bendros visoms TSRS respublikoms. Aš ir dauguma darbuotojų esame rusakalbiai. Jie baigė rusų mokyklas Lietuvoje, tačiau puikiai moka ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbas. Ir daugelis iš jų šiandien patys eina į prancūzų, vokiečių ar ispanų kalbų kursus.

 — Taip ir turi būti. Mano sesers dukra jau išmoko  ketvirtą kalbą. Mano svainis yra rusas, ir jie visada kalba savo šeimoje dviem kalbomis. Todėl, kai Lauros (sesers dukra) mes klausiame, kokia kalba yra jos gimtoji, ji šypsosi ir atsako  — rusų-lietuvių. Ji sako, kad išmoko kalbą savo galvoje perjungti kaip jungikliu.  Prireikus  — lietuvių kalba, o kitu atveju  — rusų. Mokykloje puikiai išmoko anglų kalbą, o kai susituokė su prancūzu, išmoko Hugo ir Voltero kalbą. Taigi šiuolaikinis jaunimas nejaučia nepatogumo, bendraudamas su užsieniečiais, kaip mes  — sovietmečiu.

 — O mano brolis su šeima praeityje penkerius metus gyveno Vokietijoje. Jis buvo statybininkas, ir iš pradžių jam užteko poros žodžių vokiečių kalba, kad susikalbėtų darbe. O dabar jis laisvai kalba su vokiečiais. Taigi, aš ketinu patarti savo sūnui kaip antrąją užsienio kalbą mokytis vokiečių. Be to, brolis kviečiasi mus į  Vokietiją. Pažadėjo padėti rasti darbą. Ir jeigu per ateinančius porą metų neįvyks jokių pokyčių Lietuvoje, aš tikriausiai priimsiu savo brolio pasiūlymą. Ir ten, žiūrėk, ir  žmoną su vaikais pasiimsiu. Ir tada vaiko vokiečių kalbos žinios kaip tik pravers.