Kodėl kelyje vairuotojams privalo būti „nulio promilių“ reikalavimas?

Autorius: Infa.lt Šaltinis: http://infa.lt/24696/kodel-kel... 2018-08-16 10:16:43, skaitė 582, komentavo 3

Kodėl kelyje vairuotojams privalo būti „nulio promilių“ reikalavimas?

Šiuo nedideliu straipsniu sieksiu įrodyti, kodėl visiems vairuotojams kelyje privalo būti nulio alkoholio promilių reikalavimas, ir ne daugiau.

Pabrėžiu, kad manęs nedomina visų jūsų ir kiekvieno atskirai gyvenimas. Savo gyvenime tarp savo keturių sienų, savo kieme darykite ką norite ir kaip norite. Gerkite, kad ir kibirais ar kalnais vartokite kitus narkotikus. Kol nelendate apsvaigę į kelią, manęs tai nė kiek nedomina. Nes kiekvienas atsakote patys sau už save ir savo sveikatą.

Mano nuomone, būtent kelyje, būtent vairuotojai turi būti visiškai blaivūs. Ir taškas. Kad kartą ir visiems laikams būtų baigta ši kvaila ir beprasmė diskusija apie tai, kiek promilių „nekenkia“.

Taip, yra šalių, kur leidžiamos didesnės promilės nei Lietuvoje. Na ir kas? Ar tai tikrai teisinga? Pamėginsiu įrodyti, kad ne.

Taip, yra individų, kurie nesilaiko jokių visuomenės normų. Yra ir „vairuotojų“, kurie girti, „šilti dar iš po vakar“ važiavo ir važiuos, nesvarbu, kiek kartų juos baustume. Čia yra specifinis klausimas, į kurio sprendimą čia nesiplėsiu. Jis vertas atskiro nagrinėjimo.

Grįžtu prie klausimo, – tai kodėl kelyje tik nulis promilių, ir ne daugiau?

Tam yra dvi priežastys, susijusios su eismo saugumu. Net bet kurią vieną iš jų pateikus, jos visiškai pakaks atremti visus „argumentus“ dėl „nekenksmingų“ promilių ir įvesti reikalavimą kelyje turėti ne daugiau nulio promilių.

Prieš jas aptardamas norėčiau gerbiamam skaitytojui užduoti klausimą:

Ar norite sugrįžti namo sveikas gyvas? Ar norite, kad jums artimi, jums brangūs žmonės sugrįžtų sveiki gyvi namo? Jei taip, tai ko piktinatės tokiu „žvėrišku“ reikalavimu dėl nulio promilių kelyje? O, jei pritariate, kad kelyje turi būti nulis promilių – ar pakankamai to reikalaujate bent jau savo aplinkoje, ar pakankamai tą savo pritarimą išsakote kuo didesniam žmonių skaičiui?

Ir ką galima pasakyti, skaitant, kad vienas aukščiausių šalies vadovų, pats dirbęs eismo saugumo srityje, tam nepritaria?:

„Pažiūrėjus į pasekmes arba į sukeliamų skaudžių eismo įvykių dalyvių girtumo laipsnį, tai, ko gero, tikrai nesudaro reikšmingos įtakos, tie, kurie viršija šiek tiek nulį promilių.“ (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-nepritaria-0-promiliu-idejai.d?id=77793421)

Aš pasakysiu labai griežtai. Taip gali kalbėti tik abejingas savo šaliai, savo tautos žmonėms asmuo. Atsakykite patys sau, kuris iš jūsų norite pats tapti, ar kad jūsų artimieji taptų tos „nereikšmingos įtakos“ aukomis? Na ir kas, kad tokių įvykių gal tik keli ar keliolika per metus? Bet jei ten žuvo ar buvo sužeistas tas jums brangus žmogus, jūs vis tiek sakysite, kad neįvyko „reikšmingos įtakos“?

Ir toliau dar griežčiau. Mano nuomone VISI, kas nepritaria nulio promilių kelyje idėjai, dėl savo asmeninio noro apsvaigti, palaiko idėją turėti daugiau galimybių ką nors kelyje sužeisti, kartais net mirtinai.

Taigi, kodėl tokia griežta dėl nulio promilių kelyje būtinybės? Mano jau minėtos dvi, mano manymu, akivaizdžiai niekaip neatremiamos priežastys.

Pirma

Sustojimo kelią VISADA sudaro dvi dalys. Reakcijos kelias ir stabdymo kelias. Kelyje atsiradus kliūčiai vairuotojas visų pirma reaguoja (kartais ne…), tai yra, pamato situaciją, ją įvertina, priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų ir pradeda tuos veiksmus, pvz., stabdyti.

Šis procesas, situacijos pamatymas, įvertinimas, sprendimo priėmimas bei veiksmų pradžia užtrunka, apytiksliai, vidutiniškai vieną sekundę. O toliau – fizika. Transporto priemonei judant tik 36 km/h greičiu, per tą sekundę yra nuvažiuojama 10 metrų. Važiuojant 50 km/h greičiu (kas tokiu greičiu važinėja? Miestuose juk dažnas spaudžia 60 ir daugiau…) per sekundę nuvažiuojama 13,89 metrų, 70 km/h – tai jau 20 m/s ir taip toliau.

Kad suprastumėte koks tai atstumas, turėkite omenyje, kad vidutinės pėsčiųjų perėjos plotis tėra 3-4 metrai. Kiek perėjų pralekiama per tą reakcijos sekundę? Atkreipiu dėmesį, kad per reakcijos laiką, taigi, ir per nuvažiuojamą tuo metu atstumą, vairuotojas NIEKO negali padaryti. Čia labai tinka žargoninis žodis „lagina“. Žmogus dėka savo reakcijos laiko „lagina“, t.y. vėluoja veikti.

O dabar įsivaizduokime, kad kitas neatsargus eismo dalyvis išlindo vairuotojui prieš nosį. Tarkim, vairuotojas važiuoja 50 km/h, tai yra 13,89 metro per sekundę, o pvz., pėstysis šoko į kelią likus tarp jo ir automobilio tik dešimt metrų. Galima išvedžioti ką tik nori, tačiau fizikos neapgaus nei vienas. Rezultatas bus toks – visų pirma smūgis, eismo įvykis, o STABDŽIAI, kokie jie bebūtų geri, SUVEIKS TIK PO susidūrimo. Todėl reakcijos laikas dar kitaip yra vadinamas „mirties zona“. Ne „akloji“, o „mirties“. Nes kas iš to, kad vairuotojas pamatė. Vairuotojui nebelieka laiko stabdymui tuomet, jei kažkas patenka į tą tarpą (atstumą), nuvažiuojamą reakcijos laiku.

Reakcijos kelias, dar kitaip „mirties zona“, priklauso nuo dviejų dedamųjų. Nuo važiavimo greičio. Kuo didesnis greitis, tuo ilgesnė mirties zona. Ir nors ši tema apie nulį promilių, trumpai galima paminėti, kad netinkamas, per didelis greitis taip pat lemia, kad vairuotojai tada turi ilgesnę „mirties zoną“, dėl ko taip pat įvyksta dalis auto įvykių.

Kita „mirties zonos“ dedamoji yra reakcijos laikas. Kuo reakcijos laikas pas vairuotoją ilgesnis, tuo „mirties zona“ bus ilgesnė. Visuotinai žinoma, kad dėl narkotikų, įskaitant alkoholį, reakcijos laikas ILGĖJA. Taigi, pailgėjus reakcijos laikui prie to paties greičio bus ilgesnė „mirties zona“ O dabar pamėginkite patys atsakyti. Kuo prie eismo saugumo prisideda leidimas „turėti leistinas promiles“? Kuo tai yra saugiau kelyje, kai vairuotojas turi ilgesnę, o ne trumpesnę „mirties zoną“? Ir, nekreipiant dėmesio į išvedžiojimus apie nereikšmingumus, apie kitų šalių patirtis ir kitas nesąmones, YRA VISIŠKAI AKIVAIZDU, kad ILGESNĖ VAIRUOTOJO TURIMA „mirties zona“ NIEKUO NEPRISIDEDA prie eismo saugumo. Kaip tik yra priešingai, – ilgesnė reakcija ir dėl jos esanti ilgesnė „mirties zona“ yra didesnė prielaida įvykti nelaimingiems įvykiams. Atkreipkite dėmesį į tuos, kurie ką nors teigia kitaip, nei ši paprasta, sveiku protu suprantama tiesa. Ypač, jei tai politikai ir verslininkai. Kokius interesus jie tuomet atstovauja, jei leidžia, jei pritaria DIDESNIAM JŪSŲ NESAUGUMUI kelyje?

Vien šios priežasties yra daugiau, nei pakankamai, kad kelyje visiems be jokių išimčių būtų taikomas nulio promilių reikalavimas. Pasakos apie tai, kad organizmas pats kažkiek gamina promilių, ar kad nuo kažkokių kitų produktų atsirado promilės, ir dėl to reikia kažkokios promilių ribos, manęs neįtikina. Pats savaime organizmas tiek neprigamina alkoholio, kad įpūstumėte. Dėl kitų produktų – reikia žiūrėti, kaip ir kokiu prietaisu buvo matuota. Beveik visada tokie matavimai būna atlikti netinkamai, ir dar su metrologiškai nepatikimais prietaisais. Alkotesteriai matuoja iš plaučių išpučiamą orą, kuris būna prisotintas alkoholio garų iš kraujo. Iš kraujo, o ne iš skrandžio. Skrandžio turinio alkotesteriai nefiksuoja, todėl, jei minutė prieš matavimą jūs suvalgėte saldainį su likeriu ar net išgėrėte degtinės – tol, kol tai nepateko į kraują – alkotesteris to neparodys. Todėl kalbos apie tai, kad kažkas, esą išgėrė vaistų nuo kosulio ar suvalgė saldainį prieš sustabdant kelių patruliams – tėra tik bandymas išvengti bausmės.

Antra

Iš tiesų, skirtingų žmonių reakcijos laikas skiriasi, jis nėra tik sekundė. Vieno žmogaus gali būti 0,6 sekundės, kito 1,1 sekundės. Taip tiesiog yra dėl daugybės priežasčių. Ir gali būti, ir būna situacijų, kad tas asmuo, kurio reakcija yra 0,6 sekundės, tarkime, išgeria bokalą alaus. Leidžiamos promilės neviršijamos. O reakcija, kol veikia alkoholis pailgėja iki 0,8 sekundės. Tačiau jo reakcija vis tiek TRUMPESNĖ nei to kito, turinčio 1,1 sekundės reakciją. Toks žmogus pagrįstai keltų kitą klausimą – o tai kodėl turi būti nulis promilių jei va, žiūrėk, anas blaivus turi ilgesnę reakciją nei aš, kad ir truputį išgėręs, juk jo „mirties zona“ ilgesnė, jis pavojingesnis. Atsakyti į šį klausimą gana paprasta. Ir atsakyme, mano manymu, yra vienas dar svarbesnis dalykas, dėl kurio privalo būti nulis promilių kelyje. Tačiau viešoje erdvėje kažkodėl beveik neaptarinėjamas.

Taigi, kodėl truputį išgėręs, su „leistinomis promilėmis“ ir trumpesne reakcija, nei kitas blaivus, bet su ilgesne reakcija, vis tiek yra pavojingesnis eismo dalyvis? Todėl, kad reakcijos trukmė yra antraeilis dalykas.

Pirmaeilis dalykas yra adekvatumas, gebėjimas realiai, adekvačiai įvertinti situaciją. Visuotinai žinoma tiesa yra ta, kad pavartojus „ant drąsos“ ir „ant linksmumo“, kad ir dėl mažų alkoholio ar kitų narkotikų dozių, žmogus blaiviems aplinkiniams žmonėms matosi kaip ne visai adekvatus. Tai gali būti beveik nepastebima, kai dozės mažos, ir akivaizdu, kai žmogus yra „gatavas“.

Joks normalus blaivus žmogus rimtai nevertins girto, o kitąsyk tik mažai išgėrusio sapalionių, kad jis mąsto ir supranta aplinką ir vertina situaciją taip pat ar geriau negu blaivus. Taip pat visuotinai žinoma ir suprantama, kad kelyje PRIVALU REALIAI, ADEKVAČIAI vertinti situaciją ir važiuoti taip, kad nelaimingų įvykių nenutiktų. Adekvataus mąstymo, gebėjimo adekvačiai vertinti („galvojau, kad spėsiu, galvojau,kad pralįsiu“ ir panašūs bandymai pasiteisinti) situaciją kelyje pažeidimas yra bene svarbiausia priežastis, kodėl kelyje privalo būti nulis promilių.

Apibendrinkime pavyzdžiu. Asmuo prie pietų paragavo dar ir šio to stipresnio. Nedaug. Promilių leistinų neviršija. Reakcija pailgėjo tarkim tik 0,1 sekundės. 0,1 sekundės reakcijos laiko pailgėjimas reiškia, kad pvz. prie 60 km/h greičio jau turima „mirties zona“ bus ilgesnė dar per 1,7 metro! Ar tiek negana, kad įvyktų įvykis? Visiškai užtenka! O savijauta tapo tik vos vos labiau atsipalaidavusi ir kiek labiau pasitikinti savimi. Kas reiškia, kad tas pačias situacijas vairuotojas, pats to nesuvokdamas, vertina optimistiškiau, kad „viskas čia bus gerai, galima spausti“. Taigi, už vairo turime šiek tiek drąsiau besijaučiantį, ir dar su ilgesne „mirties zona“ vairuotoją. KUO TAI PRISIDEDA PRIE EISMO SAUGUMO?

Mano nuomone, to, ką išdėsčiau, visiškai pakanka, kad kelyje būtų reikalavimas dėl nulio promilių visiems vairuotojams.

O tie, kurie pulsite tai neigti ir išvedžioti savas „tiesas“, geriau pirma pagalvokite, kaip jaustumėtės, jei jūsų artimas žmogus nukentėtų dėl tokio, truputį „įkalusio“, su leistinomis promilėmis, vairuotojo kaltės, 0,1 sekundės vėliau pastebėjusio perėjoje tą jūsų artimą žmogų.

Autorius, dirbantis eismo saugumo srityje, dėl suprantamų priežasčių paprašė neviešinti jo pavardės, kuri redakcijai žinoma