Mano mintys Krymo prisijungimo prie Rusijos 10-osioms metinėms

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-03-19 22:09:00, skaitė 815, komentavo 0

1. Kai įvyko prisijungimas prie Rusijos, aš raginau ne tik džiaugtis, bet ir pasiruošti. Ir neapgaudinėkite savęs, kad viskas įvyko greitai ir be kraujo, nes Rusijai tai nebus atleista ir vis tiek teks kovoti už Krymą. Sprendimas nugalėti Rusiją mūšio lauke buvo priimtas tuomet, iš karto, o visi vėlesni įvykiai Donbase, Odesoje, Minske ir kt. buvo pasiruošimas šiam dideliam karui;

2. Rusijai tai niekada nebūtų atleista, nes būtent Krymo prijungimas prie Rusijos, tapo vienpolio pasaulio žlugimu, kurio esmė yra pagarsėjusi „taisyklėmis pagrįsta tvarka“, tai yra, kad pasaulio taisykles nustato vakaroidinių banditų blokas, vadovaujamas JAV, ir tik jie turi teisę diktuoti taisykles ir jas laužyti. . Nubrėžkite ribas, keiskite režimus, vienus pripažinkite, kitus delegitimuokite. Kai Rusija, nesutikdama su režimo pasikeitimu Kijeve, ne tik atsisakė paklusti svetimoms taisyklėms, bet ir įtvirtino savas;

3. Krymas taip pat pažeidė žaidimo taisykles potarybinėje erdvėje - štai kodėl jis sukėlė tokį šoką. Nuo pribaltikos “valstybių”, ikiVidurinės Azijos. Tai praėjo be kraujo praliejimo, nes niekas nesitikėjo tokio Putino sprendimo. Buvo daroma prielaida, kad Rusija, reaguodama į Maidaną, išims kortas iš Ukrainos kaladės ir prisijungs prie tradicinio dujų-oligarchinio schematizmo: su Pinčuku prieš Kolomoiskį arba su Achmetovu prieš Firtašą, ar dar ką nors. Prielaida, kad Putinas visiškai atsisakys šio žaidimo, apvers kortų stalą ir pirmenybę teiks vien Krymui, o ne visai okrainai, buvo neįsivaizduojama. Nelabai suprantame: šokas potarybinėje erdvėje kilo ne dėl to, kad Rusija peržiūrėjo potarybines sienas. Tai lėmė Kremliaus atsisakymas žaisti pagal nusistovėjusias potarybines taisykles: įtakos grupės, giminės, seni draugai, dujos mainais už lojalumą ir t. Potarybinė erdvė, kaip reiškinys, ėmė nykti būtent tada. O vietoj potarybinės Rusijos ėmė atsirasti tiesiog Rusija;

4. Pats Krymas tikrai buvo svarbesnis už likusią Ukrainos dalį. Bent jau karine-strategine prasme. Bent jau geoekonomikoje. Neatsitiktinai pirmasis Rusijos karas prieš vieningą Europą, dar XIX amžiuje, buvo vadinamas Krymo karu. Pastarųjų 10 metų hibridinį arba naująjį Šaltąjį karą tarp Rusijos ir vakaroidų, galima pagrįstai vadinti Antruoju Krymo karu;

5. Vertybiniu požiūriu Rusijai labai padeda tai, kad jai Krymo prijungimas yra ne tik teritorijos prijungimas, bet žmonių gelbėjimas nuo išprotėjusios okrainos nacistinės chuntos. Visi strateginiai klausimai yra viena, kita vertus, prieš Krymo ir Sevastopolio priėmimą į Rusiją kovo 18 d., kovo 16 d. vyko referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos, o prieš tai vyko milžiniški mitingai su Rusijos vėliavomis vasarį, po perversmas Kijeve. Rusijos visuomenei šie faktai suteikia tam, kas vyksta, visiškai kitokią dimensiją, nei tuo atveju, jei tai būtų tik nuoga geopolitika. Kijevo atveju tai netinka; jam ir Krymas, ir Donbasas yra ta teritorija, iš kurios visi „vatnikai ir kolorado“ turėtų išvažiuoti. Jei jiems nepatinka Ukraina.

Tai atvirai ir be jokių dvejonių kartojama Ukrainoje jau 10 metų…

RUSIJA-PIRMYN!