Vokietijai prognozuojamas „pramoninės supervalstybės” statuso praradimas

Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/102652/vokieti... 2024-02-10 23:00:00, skaitė 832, komentavo 5

Agentūra „Bloomberg” paskelbė medžiagą apie pramonės gamybą Vokietijoje. Medžiagoje teigiama, kad Vokietijos, laikomos didžiausia euro zonoje, ekonomika mažėja nuo 2017 m., o pastaruoju metu šis mažėjimas spartėja dėl konkurencingumo praradimo. Netrukus, rašo „Bloomberg”, Vokietija gali prarasti „pramonės supervalstybės” statusą.

Preliminariais biuro „Destatis” duomenimis, 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį Vokietijos BVP, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 0,3 proc. Apskritai 2023 m., palyginti su 2022 m., apdirbamosios pramonės produkcija sumažėjo 1,5%, energijos gamyba smuko 10,2%, o chemijos pramonė – taip pat smuko 10,2 proc.

„Bloomberg” rašo, kad vienose pramonės šakose nuosmukis yra laipsniškas ir pasireiškia investicijų mažinimu, kitose – gamybos linijų keitimu, darbuotojų atleidimu. Kraštutiniais atvejais gamyba stabdoma: pavyzdžiui, Prancūzijos besiūlių vamzdžių gamintojas „Vallourec” uždarė dvi gamyklas Vokietijoje.

Agentūra informuoja, kad Vokietijos pramonės gamybos pamatai „sugriuvo kaip domino kaladėlės”. JAV pradeda konkuruoti su ES, Kinija mažina importą iš Vokietijos. Sunkioji pramonė susidūrė su rimtomis problemomis po to, kai buvo nutrauktas pigių dujų tiekimas iš Rusijos.

Labiausiai nukentėjo netekusi pigių rusiškų dujų Vokietijos chemijos pramonė. Pramonės asociacijos VCI atliktos apklausos duomenimis, beveik kas dešimta pramonės įmonė planuoja sustabdyti gamybos procesus dėl neaiškaus perėjimo prie vandenilio laiko.

Pagrindinis nuosmukio katalizatorius, rašo agentūra „Bloomberg”, yra 2022 m. vasaros krizė. Vokietijos vyriausybei pavyko išvengti blogiausio scenarijaus, kai būtų tekę įvesti dujų suvartojimo normavimą. Tačiau elektros energijos kainos Vokietijoje pakilo labiau nei kitose Europos šalyse.