Kodėl mes pasisakom prieš genetiškai modifikuotus maisto produktus?

Autorius: Anonimusas Šaltinis: http://www.gyva.lt... 2021-02-03 09:17:00, skaitė 784, komentavo 1

Kodėl mes pasisakom prieš genetiškai modifikuotus maisto produktus?

Įspūdžiai iš „GMO“ fronto: mūšis laimėtas, karas tik prasideda.

2007 m. balandžio 4 d. Lietuvoje vyko itin intensyvios diskusijos apie genetinę inžineriją. Diskusijos vyko Seime, prie Seimo, spaudoje, gatvėse, biuruose, baruose ir namuose. Seime vyko konferencija, prie Seimo susibūrė protestuotojai prieš GMO apsiginklavę plakatais ir būgnais, ir su žiniasklaidos pagalba bandė „išbūgnyti“ GMO iš Lietuvos, ir spauda negailėjo dėmesio šiai temai. Jau anksčiau buvo žinoma, jog Aplinkos Ministerija nutarė neišduoti leidimo BASF kompanijai atlikti taip vadinamų mokslinių tyrimų su genetiškai modifikuotais rapsais. Protestuotojams prieš GMO tai buvo gera žinia: mūšis laimėtas, tačiau ne karas, nes GMO plūsta į Lietuvą kitais keliais. Prekybininkai importuoja maisto produktus, kurie turi genetiškai modifikuotų sudėtinių dalių, mėsos ir paukštienos gamintojai šeria gyvulius pašarais, kuriuose taip pat yra genetiškai modifikuotų sudėtinių dalių, tačiau tokia produkcija net nėra pažymima, todėl niekas nežino, kokia mėsa yra parduodama prekybos tinkluose, turguose ir naudojama viešojo maitinimo įstaigose. Situacija yra – tikra ta žodžio prasme – idiotiškai absurdiška: dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria GM maistui, tačiau turbūt patys to nežinodami vartoja, ypač turint omeny, jog GMO žymėjimas yra privalomas tik jei sudėtinė GM dalis viršyja 0.9 proc.

GMO boikotas.

Galima būti labai „demokratiškiems“ ir nekelti bangų prieš GM maisto produktus, tačiau tokio pobūdžio „demokratija“ turi labai neigiamų pasekmių tikrąjai demokratijai. Ekologiškų rugių lauką labai lengva užteršti genetiškai modifikuotomis kultūromis, tačiau atvirkštinis procesas nėra įmanomas: ekologiška sėklelė patekusi į genetiškai modifikuotų rugių lauką to lauko nepadarys „ekologišku“, o ekologinis laukas netektų sertifikato aptikus genetiškai modifikuotų netyčia pakliuvusių kultūrų. Tokiu atveju GMO boikotas yra visiškai pateisinima visuomenės pasipriešinimo forma vardan tokių tikslų – demokratijos, ekologijos ir darnaus vystymosi, tuomet kuomet taikūs metodai atsimuša į abejingumo sieną.
 

Lietuva be GMO.

„Lietuva – be GMO“ gal ir skamba utopiškai atsižvelgiant, jog net ES nepajėgė apsiginti nuo JAV GMO invazijos, tačiau tai yra įmanoma, jei tik visos suinteresuotos šalys susėstų ir draugiškai susitartų visais įmanomais būdais atsispirti GMO invazijai į Lietuvą. Galų gale turime ir galime parodyti gerą pavyzdį kitoms šalims. Be to, labai įdomus reiškinys buvo neseniai užfiksuotas korporacijoje „Monsanto“ – korporacijos darbuotojai pareikalavo, jog įmonės valgykloje nebūtų maisto produktų su GM sudėtinėmis dalimis ir šis jų prašymas buvo patvirtinas Monsanto vadovybės (Ode, 2007 m. birželis).

Įmonių atsakomybė visuomenei.

Galima visą atsakomybę perkelti vartotojams ir „leisti rinktis“, tačiau tokiu atveju GMO plistų ir laikui bėgant pradėtų vyrauti – procesas, kurio atgal nepasuksi. Todėl atsakomybę turėtų prisiimti su tuo susijusios verslo įmonės, ypač didieji prekybos tinklai (pvz., Maxima, RIMI, IKI), ir pasitvirtinti anti-GMO politiką. Tokia politika būtų verslo socialinės ir aplinkosauginės atsakomybės dalis.

Kodėl priešinamasi GMO?

Kodėl GMO susilaukia tokio tarptautinių ir vietinių aplinkosauginių, vartotojų teisių gynimo, pilietinės visuomenės organizacijų ir plačiosios visuomenės pasipriešinimo? Nepriklausomi mokslininkai, kurių tyrimai nėra finansuojami biotechnologijos industrijos, atkreipia mūsų dėmesį į GMO keliamą riziką sveikatai, ekologinei pusiausvyrai ir ekonominei ūkininkų situacijai. Vandana Shiva, Indijos mokslininkė ir aktyvistė už alternatyvią globalizaciją, teigia, jog genetiškai modifikuotų sėklų kūrimas yra nusikaltimas prieš evoliuciją dėl to, kad juose yra įdiegtas genas, kuris yra užprogramuotas sunaikinti sėklos reprodukcines galimybes kitam sezonui. Teiginiai, kad genetiškai modifikuotos sėklos lemia didesnius derlius nepasitvirtino. 1998 metais buvo tyriami 8000 laukų ir užfiksuota, jog GM sojos sėklos davė 6.7 – 10% mažesnius derlius nei įprastos. Nebraskos Universiteto studija atskleidė, jog Monsanto genetiškai modifikuotų kukurūzų derliai buvo 6-11% mažesni nei įprastų. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, jog GM rapsų ir cukrinių runkelių derliai buvo 5-8% mažesni nei įprastų.

"Biotechnologijos imperijai yra lemta subyrėti, nes ji remiasi neteisinga genų teorija" - Dr. Mae-Van Ho

Genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas kelia grėsmę ekologinei žemdirbystei ir sudaro kliūtis vystytis ekologiškų ir natūralių produktų rinkai. Ekologiški produktai sulaukia vis didesnio vartotojų palankumo dėl naudos aplinkai ir sveikatai. Ekologinės žemdirbystės standartai griežtai draudžia genetiškai modifikuotų kultūrų auginimą ekologinės žemdirbystės ūkiuose. Jei tikrinant ekologinį ūkį randama genetiškai modifikuotų organizmų, toks ūkis netenka ekologinio sertifikato.

Žinokime ir rinkimės.

Jei žinome, galime rinktis. Kova su genetiškai modifikuotais ingredientais mūsų maiste nėra šiaip koks kaprizas, tai yra prasmingas politinis pasirinkimas išreiškiantis kokioje fronto pusėje mes esame ir kokios ateities mes norime sau ir savo vaikams. Tokioje situacijoje nuomonės neturėjimas ir neutralumas yra palankus korporacijoms, kurios yra suinteresuotos GMO plėtra. Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

Daugiau informacijos GMO tematika:

Lietuvos žalieji: www.gmo.lt

GMO industriją stebinti nevyriausybinė organizacija:

www.gmwatch.org

Indrė Kleinaitė, 2007 m.