Gediminas Merkys: Ar gali būti, kad vienas iš valstybės vadovų bus be pilnaverčio aukštojo mokslo?

Autorius: Prof. Gediminas Merkys Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2020-11-13 12:20:00, skaitė 521, komentavo 8

Gediminas Merkys: Ar gali būti, kad vienas iš valstybės vadovų bus be pilnaverčio aukštojo mokslo?

V. Čmilytė-Nielsen, tikėtina, netrukus bus paskirta LR Seimo Pirmininke. Domėtis valstybės vadovų - viešų asmenų - biografijomis yra demokratijos norma. Pasidomėjau būsimos parlamento pirmininkės biografija. Panašu, kad V. Čmilytė-Nielsen  tėra baigusi tik bakalauro studijas? Jei egzistuoja tikslesnė kandidatės vieša edukacinė biografija, prašytume, ją paviešinti. 

Turimais duomenimis, Viktorija studijas pradėjo 2001 m. Šiaulių universitete. 2002 m. persikėlė studijuoti į Rygos universitetą. Studijas baigė 2007 m., įgydama ten anglų k. filologijos bakalauro laipsnį. Paprastai bakalauro studijos trunka 3,5-4 metus. Aptariamu atveju studijos užtruko bemaž 7 m. Visai natūralu, kadangi tarptautinio lygmens sportininke Viktorija patapo dar mokyklos suole. Esant įtemptam treniruočių ir tarptautinių varžybų kalendoriui, mokytis gana keblu tiek gimnazijoje, tiek universitete. Čia visuotinai žinoma daugelio žymių sportininkų biografijos silpnoji pusė. 

Niekas neabejoja šachmatų grosmeisterės  protiniu potencialu, tačiau kandidatės į Seimo vadovus įgyti edukaciniai sertifikatai nuvilia. Norėtųsi, kad 21 a. žinių visuomenėje ES valstybės parlamento vadovas būtų studijavęs rimčiau, turėtų kažką daugiau nei bakalaurą.

Įsigaliojus Bolonijos susitarimams ir Europoje perėjus prie dvipakopės akademinių laipsnių sistemos, pilnaverčiu užbaigtu aukštuoju išsilavinimu yra laikomas būtent magistro studijų diplomas arba bent 5 metų trukmės studijų diplomas. Šiuo požiūriu teisės aktuose todėl ir atsirado sąvoka „seno pavyzdžio aukštojo mokslo diplomas“. Toks diplomas tiek buvusioje SSRS, tiek ir Vakarų Europoje buvo suteikiamas ne mažiau kaip po 10 semestrų studijų, kas atitinka 5 metų trukmės studijas universitetinio tipo aukštojoje mokykloje. Jei kalbama apie dvipakopę studijų sistemą, tai magistro studijų net pradėti negalima, kol nėra įgytas bakalauro studijų ar jam prilygintinas diplomas.    

Paradoksas, bet su savo edukacine biografija ir turimu diplomu gerbiama Viktorija nepraeitų konkurso į labai daugelį valstybės tarnybos pozicijų. Tiek ministerijose, tiek savivaldybių administracijose, pretenduojant net į vidutines specialisto pozicijas, reikalaujama magistro laipsnio arba seno pavyzdžio diplomo. Kolegijos diplomo arba tik bakalauro diplomo dažnai neužtenka. Tarkime Viktorijos pareiškimas dalyvauti konkurse į mažiausios šalies savivaldybės skyriaus vedėjo, (pavyzdžiui švietimo ir sporto skyriaus vedėjo) pareigas tiesiog nepraeitų pirminės administracinės patikros. Ji negalėtų dalyvauti konkurse. Tarkime, galėtų dalyvauti konkurse nebent į seniūno pareigas. Mat čia užtenka pirmos pakopos universitetinio (bakalauro) diplomo.

Neturėtume fetišizuoti įvairių diplomų reikšmės. Joks diplomas automatiškai negarantuoja išskirtinės kompetencijos ir aukštos moralės. Kita vertus, diplomo neturėjimas tikrai nenurašo žmogaus, nepaneigia jo asmenybės potencialo. Visaip gali susiklostyti žmogaus biografija.  Kažkada stigo motyvacijos studijuoti, o vėliau atsirado svarbesni gyvenimo uždaviniai. Gal kažkas augino vaikus, slaugė senelius ar tėvus, gal žmogus buvo patekęs į sunkių ligų ar depresijos spąstus. Visaip gali būti. Kita vertus, siekti mokslo aukštumų niekada nevėlu. Prisimenu, sykį teko oponuoti disertaciją, kurios autorė buvo perkopusi 60 m. amžiaus ribą. Puiki buvo disertacija, įspūdinga asmenybė.

Visgi bandau įsivaizduoti, kaip 38 gyvenimo metus einanti Viktorija, lydima dviejų automobilių su švyturėliais ir būrelio apsauginių, atvyksta į atsiskaitymą ar egzaminą universitete... Dabar, kai Europos sostinėse teroristai viešose vietose pjausto žmonėms galvas, apsauginius nusiųsti kažkur toliau, už kampo, bus keblu...

Lietuvos įstatymai nenumato edukacinio cenzo Seimo nariui. Bet kuri sudėtinga sistema yra stipri savo įvairove. Vienas kitas parlamento narys, neturintis aukštojo mokslo diplomo, į politiką atneša „gyvenimo druskos“ ir čia neabejotinai slypi savotiškas atstovaujamosios demokratijos žavesys. Savo ruožtu Seimo pirmininku turi teisę tapti bet kuris Seimo narys.

Antai, signataras Saulius Šaltenis, neturėdamas aukštojo mokslo diplomo, kelias kadencijas buvo parlamento nariu, netgi LR Vyriausybės nariu. Kita įžymybė – Kęstutis Pūkas – taip pat neturi aukštojo mokslo diplomo. Kirkilas, jau būdamas parlamentaru , Vyriausybės nariu ir netgi Premjeru ant savo edukacinio fundamento – aukštosios partinės mokyklos diplomo – papildomai uždėjo ir magistro diplomą. Yra nemažai atveju, kuomet LR Seimo nariai studijavo magistrantūroje ir tas studijas sėkmingai užbaigė. Ypač populiarios buvo teisės ir viešojo administravimo bei vadybos studijos. Sveikintina, juk besimokančioje visuomenėje gyvename, žinių ekonomiką kuriame.

Manyčiau pribrendo reikalas politikams, visuomenei  padiskutuoti,  kokie edukacinio cenzo reikalavimai turėtų būti keliami mūsų valstybės vadovams? O gal mes seniūnui bei kitiems vidutinio rango valstybės tarnautojams per griežtus reikalavimus keliame. Tegul ir jie į valstybės tarnybą „gyvenimo druskos“ atneša. Diskutuokime.