R. Trimakas. Venesuelos keliu

Autorius: Ramūnas Trimakas Šaltinis: http://alkas.lt/2020/11/11/r-t... 2020-11-13 12:25:00, skaitė 186, komentavo 1

R. Trimakas. Venesuelos keliu

Rinkimai JAV | valstietis.lt asociatyvus piešinys

Jungtinių Amerikos Valstijų demokratų partija sugebėjo išprovokuoti pilietinį karą 1861-1864 m. Ar pavyks jiems tą patį pakartoti antrą sykį – netruksime įsitikinti. Pirmtakų laimėjimai įkvepia. Tinkamai pasistengus, gali nusisekti darkart.

Per neilgą istoriniu požiūriu JAV valstybingumo egzistavimo laikotarpį rinkimų kampanijų metu pasitaikydavo daug ko. Būta rietenų, susidūrimų, šantažo, papirkinėjimo bei išdavysčių. Darniai ir vieningai rinkimai įvyksta nebent Šiaurės Korėjoje.

Nutikdavo taip, kad žurnalistai paskubėdavo skelbti ne tą asmenį tapus išrinktuoju prezidentu. Ko gero, vienu ryškiausių epizodų laikytinas 1948 m. lapkričio 3 dienos „Chicago Daily Tribune“ numeris, kurio pirmajame puslapyje didžiulėmis raidėmis buvo atspausdinta „Devėjus (Dewey) sutriuškina Trumeną“. Kaip ilgai netruko paaiškėti, Tomas E. Devėjus rinkimų nelaimėjo, o nugalėtoju tapo Haris S. Trumenas (Harry S. Truman).

Tačiau tokio nesutarimo ir susipriešinimo dėl rinkimų rezultatų, ko gero, nebuvo. Prabilus apie atvirą, masinį, suderintą ir įžūlų prezidento JAV rinkimų rezultatų klastojimą, vis garsiau aidi kaltinimai ir grasinimai D. Trampo šalininkams.

Pranešimai apie rimtus įtarimus skriejo iš visos šalies. Antai The New York Times entuziastingai atraportavo, jog Džo Baidenas pirmauja Pensilvanijos valstijoje. Nors dar rugsėjo 21 dieną Federalinio tyrimų biuro agentai ir Luzerne‘o apygardos pareigūnai atliko tyrimą ir nustatė, jog užjūryje tarnaujančių kareivių išankstinio balsavimo paštu biuleteniai išmesti į sąvartyną. Absoliuti dauguma balsų buvo už Donaldą Trampą. Demokratų partiją atstovaujantis rinkimų stebėtojas nufilmavo vaizdus, kaip tie patys asmenys balsuoja kelis kartus iš eilės (vaizdo kamera užfiksuotas „rekordas“ – šeši kartai). Kas visiškai nestebina, nes demokratų gubernatoriaus Tomo Volfo valdoma Pensilvanijos valstija tapo neskaidrumo, neetiškumo ir korupcijos simboliu. Surinkta medžiaga buvo patalpinta „Twitter“ paskyroje, kurią „Twitter“ atstovai suskubo ištrinti.

Mičigano valstijoje prezidentinės rinkimų D. Trampo kampanijos atstovai nebuvo įsileisti stebėti balsų skaičiavimo. Nors Mičigano valstijos įstatymai įpareigoja leisti stebėtojams užtikrinti balsavimo rezultatų skaičiavimo skaidruma, būtent oficialiems stebėtojams, atstovaujanties D. Trampo šalininkus, buvo atsakyta tai padaryti. Jiems beliko iškelti bylą teisme post factum. Tos pačios valstijos balsų skaičiavimo programa sugedo ir Antrimo rinkimų apygardoje 6000 balsų, skirtų D. Trampui, buvo atiduoti Dž. Baideno naudai.

Tiek Mičigano, tiek Viskonsino valstijose D. Trampas akivaizdžiai pirmavo, kol trečiadienį, lapkričio 4 dieną, maždaug ketvirtą valandą ryto staiga „pasipildė“ galingu balsų plūstelėjimu, iš kurių beveik visi 100 nuošimčių buvo už Dž. Baideną.

Savaime suprantama, kad oficialūs atstovai, atsakingi už balsavimo procedūros skaidrumo priežiūrą, nemato jokio reikalo paaiškinti, kaip čia atsitiko, kad tinkamu laiku demokratų partijos kandidato palaikymas taip ūmiai ir statistiškai daugiau negu keistai padidėjo. O jau stebuklo vardo verti balsavimo faktai, ištraukti į dienos šviesą, tokie kaip Viljamo Bradlėjaus (William Bradley), gimusio 1902 metų kovo 4 dieną ir mirusio 1984 m., tapo mūsų dienų klasika.

Taip vadinami „faktų tikrintojai“ (angl. fact-checkers), be perstojo neigiantys bet ką, kad jų manymu galėtų sugadinti demokratų ir Dž. Baideno reputaciją, suskubo pareikšti, kad tai „melaginga žinia“ (angl. fake). Deja, „faktų tinkrintojai“ net nepasivargino išsiaiškinti, jog Mičigano valstijos balso teisę turinčiųjų duomenų bazė nesusieta ir neatnaujinama, atsižvelgiant į socialinės apsaugos sistemos mirčių indeksą. Nežiūrint to, kad Viljamo Bradlėjaus mirties faktą patvirtina nekrologas, šis politiškai sąmoningas asmuo balsavo rinkimuose. Ir tuomet paaiškėjo, kad tokių energingų rinkėjų, galimai užpildžiusių rinkimų biuletenius ir kurių mirties faktą oficialiai patvirtina socialinės apsaugos sistema, yra 6553. Vietoje to, kad ramiai paaiškinti apie galbūt įvykusį nesusipratimą ar net ištaisyti jį, demokratų partijos atstovai sukėlė propagandinės isterijos seansą.

Nevadoje galima kiek tik nori pranešinėti apie mirusius artimuosius, pavyzdžiui, mirusią močiutę, kurie sėkmingai dalyvauja rinkimuose ir užpildo balsavimo biuletenius. Svarbu, kad reikiamas kandidatas laimėtų, visa kita neturi jokios reikšmės. Demokratų partijos naudai ūmiai atgijusieji mirusieji bei kiti skaitlingi paranormalios parapolitikos reiškiniai, antai balsų skaičiavimo komisijos nariui uždraudžiant skaičiuoti balsavimo rezultatus, tapo „naująja norma“ (tiksliau tariant, sena bolševikine praktika).

Minesotos valstijoje sistemingai falsifikuojami rinkimų rezultatai demokratų partijos naudai, pranešė politinis aktyvistas, užtektinai prisikentėjęs nuo „mokslinio socializmo“ padarinių gimtajame Somalyje ir visiškai netrokštantis, kad jo naujoji gyvenamoji vieta JAV pavirstų tokiu pačiu kairuolišku pragaru. Kairuoliškumu neužsikrėtę, vadinasi, padorumo dar nepraradę žurnalistai informavo apie atvirą reketą reikalaujant „teisingai balsuoti“ demokratų partijos naudai Ilhanos Omar Mineapolio rinkiminėje apygardoje. Libanas Muhamedas, Mineapolio municipaliteto tarybos nario Džiamalio Osmano brolis, nufilmavo ir atvirai papasakojo apie 300 tuščius balsavimo biuletenių, užpildytus demokratų partijos naudai.

Ir taip be perstojo, diena dienon. Nederėtų stebėtis, kodėl nėra jokios reakcijos į pažeidimus, vykdomus visų akivaizdoje. Kaipgi, reaguojama, ir dar kaip žaibiškai: „Facebook“ ir „Twitter“ akimirksniu išcenzūravo bei nutildė D. Trampo šalininkus, pranešančius apie veiksmus falsifikuojant rinkimų rezultatus.

Nutiko tai, ko apskritai nebuvo per visą JAV istoriją: vis dar einantis prezidento pareigas asmuo oficialiai pranešė apie rinkimų tvarkos pažeidinėjimą ir kreipėsi, reikalaudamas atlikti tyrimą, patikrinti faktus ir pateikti teisinį įvertinimą. Kadangi minėtas asmuo yra D. Trampas, televizijos MSNBC, ABC, CBS, CNBC, NBC, o taip pat leidinys USA Today nutraukė transliaciją jam tik spėjus prasižioti.

Tuo tarpu Sakartvele mūsų dienomis protestuoti yra normalu, kadangi rimtų abejonių sukėlė ką tik vykusių rinkimų rezultatų skaidrumas. Jokie „Facebook“ ar „Twitter“ prižiūrėtojai Sakartvelo opozicionierių necenzūruoja. Skaidrumo rinkimuose reikalaujantieji taip vadinamų „progresyvių veikėjų“ neapšaukiami nei „rasistais“, nei „fašistais“ ar dar kokiais „mačistais“. Tonas ir išsireiškimai kaip mat pakinta, vien tik kalbai pasisukus apie rinkimus JAV ir šios valstybės piliečius, pageidaujančius aiškumo.

Kaip nurodė Josifas Stalinas, nesvarbu kaip kas balsuoja, svarbu kas balsus skaičiuoja.

Dėliojant į vieną daiktą atskirus elementus, neišvengiamai tampa matoma visa sistema. Atrodytų, nereikšminga techninė smulkmena: „Scytl“ yra Ispanijoje, Barselonoje įsikūrusi kompanija, tiekianti bei prižiūrinti balsavimo sistemas ir programinę įrangą. 2018 metais ši įmonė techniškai užtikrino bei palaikė rinkimus 12-oje JAV valstijų, t. y. kontroliavo apytikriai 70 milijonų rinkėjų balsų. Kas netruko atsispindėti rinkimų rezultatuose, o būtent, pakilo vadinamoji „mėlynoji banga“ – žaibiškai šoktelėjo demokratų partijos populiarumas, ypač ten, kur anksčiau to nebuvo. Taip Dalaso rinkiminėje apygardoje, Teksaso valstijoje, kuri nuo seno buvo respublikonų tvirtovė, 2018 m. rinkimų rezultatai ūmiai pasisuko demokratų naudai. Techninis personalas pranešė apie gedimus, aptiko programos koduotės klaidas. Balsavimo rezultatai buvo pakeisti. Ir visai ne respublikonų naudai. Reikalavimo saugoti 22 mėnesius balsavimo duomenis privati įmonė nesilaikė ir visą informaciją sunaikino. Dar paaiškėjo, kad rinkėjų duomenys, kas ir už ką balsavo, buvo surinkti ir pateikti demokratų nacionaliniam komitetui.

Tas pats kartojosi ir kitose valstijose. Pavyzdžiui, Kentukio valstijoje, kur naudota tokia pati technika balsavimui bei programinė įranga, balsavimo metu 2019 metais, 560 balsų, skirtų respublikonų kandidatui, tiesiog prapuolė ir lygiai 560 balsų buvo atiduota demokratų partijos atstovui.

Šių metų JAV prezidento rinkimuose nieko naujo nenutiko, tai įprasta demokratų partijos praktika užvaldytose valstijose. Kita vertus, ėmus taikyti įprastas demokratams praktikas tradiciškai respublikoniškose valstijose, iškyla keblumai. Pavyzdžiui, Teksaso valstijoje nuo pat 2018 m. rinkimų tęsiasi bylinėjimaisi dėl rinkimų klastojimo, rinkėjų papirkinėjimo, apgavikišku balsavimo paštu, vyriausybės įrašu klastojimų ir t. t. demokratų partijos naudai. Kaltinamiesiems gresia įvairios trukmės įkalinamai (nuo pusės metų iki 99 metų).

2020 m. lapkričio 3 d. prasidėjus rinkimams, rinkimų apygardose vykę balsų skaičiavimai už uždarų durų ir uždangstytų langų, neįleidžiant stebėtojų; staiga pasikeitę balsavimo rezultatai, itin ankstyvais paryčiais plūstelėjus balsavimo biuleteniams; iš kapų pakilę ir balsuoti patraukę negyvėliai nėra zombių apokalipsė, bet aberacija matematiniu požiūriu.

Kur kas svarbesnis klausimas yra kokie pakeitimai daromi kompiuteriuose atliekant duomenų apdorojimą ir pateikiant rezultatus, o taip pat kur tie kompiuteriai išdėstyti. Balsų skaičiavimo sistema ir programinė įranga prižiūrima bei palaikoma Ispanijoje. Ten priimami galutiniai sprendimai dėl skaičiavimo rezultatų ir skelbiamos informacijos.

Rinkimų duomenys automatiškai persiunčiami DNS adresais, kurie leidžia teigti, jog kompiuteriai yra „Scytl“ būstinėje Barselonoje, „Smartmatic“ Londone ir Pietų Uralo valstybiniame universitete Čeliabinske, Rusijoje.

Todėl nenuostabu, kad šių rinkimų proga demokratai ruošėsi „mėlynajai bangai“ visų Jungtinių Amerikos Valstijų mastu. Keista, jog žadėtas „mėlynasis cunamis“ taip ir neatslinko, juk visi paruošiamieji darbai buvo atlikti, sistema išbandyta ir suderinta. Artimiausi keturi metai bus skirti rinkimų sistemos tobulinimui, rezultatus netruksime išvysti.

Kaip išgaunami pageidaujami balsavimo rezultatai, sugedus programinei įrangai, yra puikiai žinomi. Pavyzdžiui, Venesueloje, kurioje 2004 metais vyko referendumas dėl prezidento įgaliojimų pratęsimų Hugo Čavesui. Neturėjo jokios reikšmės, kad milijonai Venesuelos gyventojų protestavo – pilietinio pasipriešinimo banga buvo apėmusi visą šalį. Tradiciškai balsavimo metu įvyko gedimai. Pataisius programinius gedimus ir įvertinus balsavimo rezultatus, buvo paskelbta, kad 59,25% šalies gyventojų palaiko sumanymą, jog H. Čavesas liktų prezidentu. Kaip ištarė vienas pavaldiniams smarkiai įsiėdęs Lotynų Amerikos diktatorių: rinkimus laimėjai tu, o balsavimo rezultatus suskaičiavau aš.

Už balsų skaičiavimą ir rezultatų pateikimą Venesueloje 2004 m. referendume buvo atsakinga „Smartmatic“. Ši įmonė, beje, buvo įkurta ten pat, Venesueloje, Karakase. Vertėtų patikslinti, jog ji 2000 m. persikraustė į Floridą, JAV. 1999 metų vasario 2 dieną H. Čavesas oficialiai pradėjo eiti Venesuelos Respublikos prezidento pareigas. Nuo pat pirmos dienos jis ėmėsi įgyvendinti socialistinę politiką. Skaitmeninai „Smartmatic“ kapitalistai nusprendė pasišalinti iš gimtosios šalies, kol jų neeksproprijavo vardan „šviesių socializmo idealų“. Ta pati „Smartmatic“ skaičiavo balsus ir pateikė dabartinius JAV prezidento rinkimų rezultatus.

2020 metų JAV prezidento rinkimų ištakų reikia ieškoti 2004 Venesueloje surengtame taip vadinamame „referendume“. Veikiant tokiais metodais, JAV netrukus bus paversta dar viena „socialistinės demokratijos“ šalimi. Nuo venesuelietiško stiliaus rinkimų iki venesuelietiškos politikos ir pragyvenimo lygio skiria ne tiek jau daug prezidentinių kadencijų.

Padarinių nebūna be priežasčių.