Prof. dr. Bernd Raffelhüschen: pavasario kovidinis Vokietijos uždarymas kainavo 3,8 milijonus žmogaus gyvenimo metų, o išgelbėjo vos 180.000!

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2020-10-26 11:12:00, skaitė 1155, komentavo 3

Prof. dr. Bernd Raffelhüschen: pavasario kovidinis Vokietijos uždarymas kainavo 3,8 milijonus žmogaus gyvenimo metų, o išgelbėjo vos 180.000!

Profesorius iš Freiburgo universiteto Prof. dr. Bernd Raffelhüschen su mokslininkų grupe suskaičiavokokią žalą vokiečių tautai padarė pavasarį vykęs COVID-19 karantinas ir šalies uždarymas (lockdown).

Mokslininkai įvertino, kiek gyvenimo metų išgelbėjo valstybės „lockdown“, o kiek pražudė. Sveikatos apsaugos eksperto ventinimas neguodžiantis. Lockdown iš tiesų padėjo pratęsti gyvenimo trukmę daugeliui vokiečių, tačiau griežtų apribojimų pasekmės buvo nepalyginamai žalingesnės ir jos atsilieps sveikatai milijonų vokiečių.

Remiantis Prof. dr. Bernd Raffelhüschen skaičiavimais, dėl „lockdown“ pavyko išsaugoti 180000 vokiečių gyvybių. Tačiau mokslininkas įsitikinęs, kad ilgalaikėje perspektyvoje, bus prarasta 3,8 gyvybės metų. Šis tyrimas aprašyta žurnale WiSt (Wirtshafts-wissen-schaftlichesstudium 2020/10).

Mokslininkai ištyrė, kad kokio amžiaus žmonės mirė nuo Sars-CoV-2 arba su juo. Buvo sužinota, kad 95% mirusių pacientų buvo vyresni nei 60 metų, daugumas jų sirgo diabetu arba turėjo problemų su širdies-kraujagyslių sistema. Šiuos duomenis Prof. dr. Bernd Raffelhüschen panaudojo, kad įvertinti, kiek dėl „lockdown“ pavyko išsaugoti Vokietijoje gyvenimo metų. Rezultatas – 180000 metų. Tačiau „lockdown“ metu buvo atsisakyta planinių operacijų, farmacijos koncernai ir institutai sustabdė vaistų tyrimus. Be to, „lockdown“ tamo visos šalies ekonomikos nuosmūkio priežastimi (žiūr. Prof.Eberhard Hamer straipsnį „Valiutos katastrofa: bėgti į „betoninįauksą“?“)

http://lebionka.blogspot.com/2020/10/valiutos-katastrofa-begti-i-betonini.html

https://manolietuva.com/?p=4160

Švedijos naudota „Laissez faire“ (palikite ramybėje) strategija galėtų atnešti geresnius rezultatus, jeigu būtų naudota visų regiono valstybių. Ateityje, mokslininkų nuomone, absoliučiai būtini globalūs sukoordinuoti veiksmai, arba, kraštiniu atveju, glaudesnis bendradarbiavimas tarp tampriai surištų tarpusavyje ekonomikų.

Nuorodos: