Batka atsiskaitys su Lietuva pagal Putino metodą

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2020-10-07 01:30:00, skaitė 1548, komentavo 17

Batka atsiskaitys su Lietuva pagal Putino metodą

Iškart po kalbų apie geležinkelių tranzito iš Lietuvos Klaipėdos į Rusiją perorientavimo, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka prakalbo apie atsisakymą nuo lietuviškų sunkvežimių. Lukašenka tvirtai nusprendė atsiskaityti su Lietuva dėl kišimosi į vidaus reikalus, dėl Baltarusijos opozicijos palaikymo ir dėl jo paskelbimo buvusiu prezidentu. Minskas santykiuose su Vilniumi pradeda naudoti tą pačią logiką, kurią Rusija panaudojo, kada ėmėsi kurso perorientuoti savo tranzitą iš Pribaltikos į savo vidaus uostus: Nė vieno rublio iš mūsų pinigų priešiškoms mums šalims!

„Kaip jūs man pranešate, beveik 40% sunkvežimių, kurie šiais metais gabena krovinius į Baltarusiją, važiuoja iš Lietuvos ir Latvijos. Tai yra didžiulė apimtis. Jei mes imsimės šito srauto, Lietuvos logistikos punktai gaus mažiau maždaug ketvirtadaliu “, - susitikime su Baltarusijos valstybinio muitinės komiteto pirmininku pareiškė Lukašenka.

Baltarusijos vadovas priminė apie planus perorientuoti Baltarusijos tranzitą (kalio trąšos, naftos produktai) iš Lietuvos Klaipėdos į Rusijos Ust-Lugą. Tačiau visas tas reikalas didžiuoju geležinkeliu tranzitu neapsiriboja.

Lukašenka kelia užduotį atsisakyti Lietuvos paslaugų ir automobiliais gabenamų krovinių pervežimo.

„Mes sukūrėme galingus logistikos centrus. Labai daug paslaugų, tame tarpe teikiamų ir mūsų ūkiniams subjektams ir EAES šalių  subjektams yra teikiama iš Lietuvos. Bet, kiek aš esu informuotas, šias paslaugas galime perduoti teikti Baltarusijos vežėjams. Kaip jus matote šios problemos sprendimą? “- kreipėsi jis į muitinės komiteto vadovą.

Lietuvos krovinių vežėjai jau seniai suprato, kur link pučia vėjas, ir jau pradėjo aplenkti Baltarusiją po sustiprintų patikrinimų Baltarusijos pasienyje.

„Šiandien aš kalbėjausi su atsakingu asmeniu, sekančiu situaciją prie sienos; jokių patikrinimų nebeliko, mūsų nesiunčia į Baltarusijos vidinę muitinę, tačiau dalis vežėjai pakeitė kryptį ir važiuoja per Rusiją “, - pasakė Lietuvos nacionalinės Lietuvos vežėjų asociacijos„ Linava “vadovas Romas Austinskas.

Iš Minsko pusės matosi nedviprasmiškas nusiteikimas tam, kad atimti iš Lietuvos logistikos įmonių bet kokius Baltarusijos pinigus.

Lukašenka santykiuose su Lietuva pradėjo naudoti tą pačią logiką, kurią Rusija naudojo, kai ėmėsi kurso perorientuoti savo tranzitą iš Pribaltikos į vidaus uostus: nė rublio iš mūsų pinigų mums priešiškoms šalims!

Per ketverius metus nuo šio oficialaus kurso paskelbimo, Latvijos ir Estijos tranzito verslas atsidūrė katastrofiškoje būklėje. Šios Pribaltikos šalys savo karčia patirtimi įsitikino, kad vienu metu negalima būti antirusiškų sankcijų iniciatoriais ir jų aktyviausiais šalininkais, bet kokiose tarptautinėse tribūnose rėžti neapykantos kupinas kalbas prieš Rusiją ir tuo pačiu uždirbinėti pinigus iš rusiško tranzito.

Tačiau Lietuvos, kurios tranzitas kritiškai yra priklausomas nuo Baltarusijos, ta karti šiaurinių kaimynių santykiu su Rusija patirtis  nieko neišmokė. Vilnius pirmasis inicijavo ES sankcijas ir pirmasis prieš  Baltarusiją pritaikė savo nacionalines sankcijas. Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiekė kažkokį tai užribinį diplomatinio chamiškumo lygį kaimyninės šalies atžvilgiu.

Iš pradžių Vilnius Aleksandrą Lukašenką pavadino buvusiu prezidentu, paskui suabejojo Baltarusijos suverenitetu jos pačios teritorijoje, atsisakęs sumažinti po tiesioginio reikalavimo Lietuvos ambasados Minske personalą.

Prie viso to pridėjo nedviprasmiškas Baltarusijos opozicijos palaikymas, visaverčio politinio štabo Vilniuje įrengimas eks-kandidatei į prezidento postą Svetlanai Tichanovskajai ir reikalavimas organizuoti apskritąjį stalą su opozicija dėl vėlesnio valdžios perdavimo jai. Ir visa tai akomponuojant pašaipiems patikinimams, kad Lietuva nesikiša į Baltarusijos vidaus reikalus.

Tikriausiai Vilniuje jie pamanė, kad jei anksčiau Lietuvos valdžios elgesys neturėjo jokių pasekmių, tai to nebus dabar.

Todėl, kad jau buvo demaskuoti Lietuvos bandymai prisidėti prie  „spalvotos revoliucijos“ Minske 2006 ir 2010 metais, tačiau tai niekaip neturėjo įtakos Baltarusijos krovinių srautui į Klaipėdą.

Dabartinis pokvailis Lietuvos valdžios aktyvumas Baltarusijos atžvilgiu  turi labai turtingą priešistorę. Europos humanitarinio universiteto veikla Vilniuje, Baltarusijos opozicijos apmokymas jame gatvės protestų technikos, Lietuvos sostinėje Baltarusijos kryptimi dirbančių politinių nevyriausybinių organizacijų dislokavimas, visokios smulkios provokacijos, tokios kaip „pliušinis desantas“ ... Ir visą tą laiką tranzitas į Klaipėdą ėjo ir ėjo.

Taip kad Vilnius turėjo pagrindo manyti, kad dabar nieko nebus. Tačiau šįkart grėsmė Lukašenkos valdžiai ir Baltarusijos stabilumui buvo pati didžiausia, Lietuva savo veiksmai pasirodė absoliučiai išnaglėjusi, o uosto infrastruktūra  Rusijos šiaurės vakaruose visumoje pastatyta ir „apvažinėta“ eksploatacijoje.

Be to, yra Rusijos tranzito išvedimo iš Pribaltikos šalių patirtis, kada  iš priešiškų režimų buvo atimta galimybė už Rusijos pinigus vykdyti antirusišką politiką.

Todėl yra panašu į tai, kad Aleksandras Lukašenka tvirtai nusprendė dėl visko atsiskaityti su Lietuva pagal savo „vyresniojo brolio“ Vladimiro Putino metodą.

Pasekmės Lietuvai buvo aiškios nuo pat pradžių. Vien tik Klaipėdos uostas sudaro  6% respublikos BVP, o su "Lietuvos geležinkeliai" ir iš tranzito pervežimo autotransportu gaunamomis pajamomis - BVP  skaičiuojamos dviženklėmis sumomis. Ir šiame tranzite kritiškai yra svarbus Baltarusijos vaidmuo, kurios kroviniai sudaro daugiau nei trečdalį Klaipėdos krovinių apyvartos.

Lietuvos politikams reikėjo vadovautis šiais skaičiais, kada įžeidinėjo Aleksandrą Lukašenką ir reikalavo, kad jis taikiai perleistų valdžią Tichanovskajai.

Šaliai, kuri užima trečią vietą pagal nedarbą JevroSojūze, perspektyva prarasti 58 tūkstančius darbo vietų, kurias suteikia miesto struktūrą formuojantis Klaipėdos uostas - tai grėsmė nacionaliniam saugumui.

Tačiau Lietuvos politikai grėsmę nacionaliniam saugumui sugeba įžvelgti tik kaimynuose, kurie istoriškai lietuviams davė užsidirbti pinigų ir suteikė darbo vietų.