Landsbergistams nepatinka tai, kad „Orlen Lietuva“ prekiavo degalus Padniestrės Moldavijos Respublikai

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/land... 2020-09-24 15:18:00, skaitė 344, komentavo 2

Landsbergistams nepatinka tai, kad „Orlen Lietuva“ prekiavo degalus Padniestrės Moldavijos Respublikai

Padniestrė – nepripažinta valstybė, oficialiai Moldovos dalis prie Ukrainos sienos (daugiausia kairiajame Dniestro krante, likusi Moldova – dešiniajame). Sostinė – Tiraspolis. Nors formaliai laikoma Moldovos dalimi, šalis yra paskelbusi Padniestrės Moldavijos Respublikos nepriklausomybę.

Seimo Landsbergistai Žygimantas Pavilionis, Agnė Bilotaitė ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, ekonomikos ir inovacijų ministrą Rimantą Sinkevičių bei Muitinės departamento l. e. p. generalinį direktorių Joną Miškinį dėl galimo „Orlen Lietuva“ prekiavimo su Moldovos Respublikos Padniestrės regiono separatistais ir sankcijų pažeidimo.

Padniestrės vėliava

Parlamentarai, po viešai prieinamos informacijos, kelia klausimą, ar AB „Orlen Lietuva“ pažeidinėjo sankcijas, kuriomis drausta vykdyti prekybą su separatistų valdomo Padniestrės regiono korporacija „Šerif“ ir prašo informuoti apie numatomas priemones, kurių bus imtasi situacijai spręsti.

Kreipimesi pažymima, kad remiantis tarptautiniu tyrimu „FinCEN Files“, paremtu „BuzzFeed News“ gautais slaptais duomenimis ir koordinuojamo Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro (ICIJ) – didžiausia Lietuvos Respublikos įmonė „Orlen Lietuva“ ir prekybos namai „Transis“, valdomi verslininko Kęstučio Verslovo, prekiavo su korporacija „Šerif“, kuri kontroliuoja Moldovos Padniestrės regiono ekonominį ir politinį gyvenimą. Remiantis tyrimu, neatitikimai tarptautinės prekybos statistikoje rodo, kad dalis šios prekybos buvo vykdyta siekiant apeiti Moldovos Respublikos pasienio kontrolę ir tokiu būdu išvengti akcizų mokėjimo.

Taip pat, anot parlamentarų, rimtus įtarimus dėl galimo bendradarbiavimo su separatistais kelia tai, jog „Orlen Lietuva“ atsisako paaiškinti situaciją, tačiau pripažįsta į Moldovą eksportavusi daugiau degalų nei deklaruoja pati šalis. Negana to, tarptautinė korporacija „Šerif“, įsteigta dviejų buvusių KGB pareigūnų, yra laikoma turinti absoliučią Moldovos Padnestrės regiono finansų, degalinių, žiniasklaidos, prekybos, sporto, kultūros ir svarbiausia – politikos, kontrolę.

Seimo narių grupė pabrėžia, jog atskleisti slapti bankiniai pranešimai apie vykdytas operacijas rodo, kad aktyvi prekyba tarp „Orlen Lietuva“ ir korporacijos „Šerif“ vyko 2012–2015 m. Nutekintame pranešime apie įtartinas „Šerif“ operacijas, kurį Jungtinių Amerikos Valstijų tarnyboms 2016 m. pateikė bankas HSBC USA, nurodoma, jog Padniestrės korporacija per korespondentinę sąskaitą šiame banke Lietuvos įmonei pervedė apie 4,4 mln. dolerių. „Orlen Lietuva“ – didžiausias „Šerif“ lėšų gavėjas HSBC sudarytame sąraše.

„Orlen Lietuva“ tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ pateikė oficialius duomenis apie 2011–2019 m. vykdytą naftos produktų eksportą į Moldovą. Didžiausia Lietuvos įmonė nurodė eksportavusi 164,5 tūkst. tonų benzino ir dyzelino. Tai beveik atitinka oficialią Lietuvos užsienio prekybos statistiką, tačiau visiškai nesutampa su pačios Moldovos deklaruojamais rodikliais – ši šalis 2011–2019 m. iš Lietuvos importavo apie 36,5 tūkst. tonų degalų. Tai 130 tūkst. tonų mažiau, nei Lietuva deklaruoja eksportavusi į Moldovą, ir 128 tūkst. tonų mažiau, nei nurodoma „Orlen Lietuva“ pateiktoje statistikoje. Galiausiai, anot „Comtrade“ bazės duomenų, Moldova nurodo per pastaruosius 9 metus iš Lietuvos importavusi degalų už 37,38 mln. dolerių, tuo tarpu Lietuva – už 131,37 mln. dolerių.

„Aiškindama pastaraisiais metais nuolat mažėjusį degalų eksportą į Moldovą, „Orlen Lietuva“ teigia, jog eksportas krito dėl žymiai išaugusios paklausos didesnėje ir artimesnėje rinkoje – Lenkijoje. Tuo tarpu, Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos statistika rodo priešingas tendencijas, nes degalų eksportas iš Lietuvos į Lenkiją kasmet mažėja. Pernai eksportuotas degalų kiekis sudaro mažiau nei pusę 2015 m. eksporto apimčių. Taip pat Jungtinių Tautų prekybos statistika rodo, kad pernai Lietuva į Moldovą eksportavo kiek daugiau nei 3,4 tūkst. tonų degalų. Nors apimtys smarkiai sumenko, šis skaičius Moldovos deklaruojamą lietuviškų degalų importą viršija beveik 47 kartus“, – rašoma Seimo narių kreipimesi.

Tyrime taip pat nurodamas įmonės „Transis“ gautos 1,71 mln. dolerių pajamos iš korporacijos „Šerif“ – tikslus laikas nėra nurodytas, tačiau žinoma, kad mokėjimai vyko 2012–2015 metų laikotarpyje. Dokumente konkrečiai nenurodama, ką Padniestrės korporacijai tiekė „Transis“, tačiau tarptautinės prekybos duomenys nurodo tik vieną „Transis“ parduodamą produktą, kurio eksporto apimtys iš Lietuvos tuo metu buvo panašios, – cukrų. Lietuva 2013 ir 2014 m. deklaravo į Moldovą eksportavusi cukraus už 1,716 mln. dolerių – beveik tiek pat, kiek banko HSBC dokumente indikuojama „Transis“ gautų pajamų iš „Šerif“.

Primename, jog Europos Sąjungos Taryba, dar 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, Moldovos Respublikos Padniestrės regionui taiko ribojamas priemones.

LRS inf.