Aurimas Guoga: Laiminčios ir pražūtingos politikos

Autorius: Aurimas Guoga Šaltinis: https://www.facebook.com/aurim... 2020-09-09 18:32:00, skaitė 346, komentavo 7

Aurimas Guoga: Laiminčios ir pražūtingos politikos

Kadangi turiu judėjišką išprusimą, galiu atskirti kuo baigsis vienos ar kitos politikos. Paprastai einantys prieš teisingas politikas susimauna savo gyvenimus, todėl verčiau jau įsiklausykite ką sakau.

Pavyzdžiui, dauguma Neringos grumdytojų įsivėlė į vienokius ar kitokius korupcijos skandalus. Advokatas Černiauskas nuvilnijo ofšorų istorijoje, kur jis vienu metu ir ėmė atlygį iš skirtingų sandorio pusių. Raimondas Jurgaitis, Garliavos šnipų teisėjas, pagautas su kyšiu. Liūdnai pagarsėjęs Kėdainių teisėjas V. Kondratjevas, paskyręs Kedytę Stankūnaitei, padarė avariją, kurioje žuvo jo kolegė (jis avarijos kaltininkas).

Kartu su grupe kitų teisėjų už korupciją susemtas E. Laužikas. Šis aukščiausiame teisme patvirtino, kad mergaitė liks su L. Stankūnaite, netgi vedė spaudos konferenciją ta tema. Jau rašiau, kad gana liūdnai baigėsi E. Masiuliui, o ir jo viršininkė [kurios vardo litvakas Guoga nemini dėl tos pačios priežasties, dėl ko judėjai nemini Dievo, LDiena.lt replika - paaiškinimas apačioje] dėl N. Venckienės sudorojimo šiandien turi įvaizdžio problemų.

Čia veikiausiai ne visi atvejai kai liūdnai baigėsi N. Venckienės persekiotojams, tačiau pakanka išvysti, kad ši pozicija prišaukia nelaimes. Žinoma, teisybės dėlei reikia pridurti, kad negerai baigiasi ir tiems, kurie politikoje brenda į apkalbas - tą stebėjote pastarosiomis dienomis.

Anksčiau esu rašęs kad ne geriau baigėsi ir girdymo politikos veikėjams, kurie 2012 metais nugesino alkoholio reklamos draudimą.

Taigi yra tokios nuostatos, kurias prastūminėti yra pernelyg amoralu ir į tai brendantys šaukiasi sau asmeniškai bėdos. Suminėsiu tas temas–juodąsias skyles. O kas dėl laiminčių temų, tai jos yra to kas žemiau paminėta priešingybė. Jas atstovaujantieji, priešingai, bus palaiminti ir išaukštinti.

1. Sodomizmas

Čia yra visų baisiausia tema. Didelė bėda laukia tų, kurie šia linkme imsis iniciatyvos. Laukia baisi gėda ir neviltis. Esu apie tai parašęs atskirą straipsnį, žr. "Sodomistinės idėjos stumia jų pasekėjus į pražūtį". Dar rekomenduoju paskaityti savo straispnį "Kai šalyje įsigali sodomizmas". Bėkite neatsigręždami nuo tų, kurie pasisakė prieš šeimą.

2. Škirpa ir "Pakelk galvą, lietuvi!"

Tautininkai jau ne pirmus metus vaikšto su K. Škirpos portretais, ir kaip rezultatai? Išsitraukti tokius antisemitinės respublikos laikų herojus, jų šūkius ir tikėtis sėkmingai su jais prasisukti mūsų laikais – to nebus! Tai sukilimas prieš D-vą. Šios minties šalininkų laukia frustracija, kurią pakeis ilgalaikis inkštimas.

3. Leftizmas

Leftizmas neįsigalės. D.Trumpas jau ėmėsi uždrausti pačias nuodingiausias jo apraiškas. Pasaulio laukia konservatyvi ateitis, įsigalės populistai. Čia po sąvoka ‚populistai‘ turiu omenyje tuos, kurie mano, kad reikia paisyti visuomenės nuomonės. Vokietijos, Prancūzijos vyriausybės prisileido tiek migrantų, kad dabar jau nebegali be riaušių grėsmės vykdyti savo tautoms naudingos politikos. Smunka tie, kurie joms liokaujauja. Štai Lenkija ir Vengrija laikosi civilizacinės šaknies – nenuostabu, kad ten reikalai juda į priekį.

4. Kremliaus propaganda

Tuo užsiimantys vaikinai daro tokį veiksmą: naudojasi laisvės kovotojų iškovojimais tam, kad propaguotų idealus, prieš kuriuos jie kovojo. Taip, Lietuva netobula, tačiau laisvės ir gerovės čia nepalyginamai daugiau nei Rusijoje. Jei norime kad būtų dar geriau, civilizuokimės, tapkime geresni vakariečiai - pasiekime, kad čia būtų dar mažiau panašumų į Rusiją. Leftizmas nėra vakarietiška vertybė. Tai nuodas, kuris naikina mūsų šaknį. Reikia grįžti prie vakarietiškų laisvės idealų, visų pirma būti nusiteikusiam dėl laisvės nukentėti.

Žinoma, čia pat ir mano raginimas nekovoti už diktatūros išsaugojimą Baltarusijoje, nevaryti, kad Amerika neva viso blogio šaknis.
***
Geruoju nesibaigs. Gėda kris ant jūsų vaikų ir anūkų. Laikykitės verčiau arčiau D-vo, tokie atėjui laikui bus išaukštinti.

 Šiame straipsnelyje litvakas Aurimas Guoga du kartus pademonstravo ne šiaip kokį "judėjišką išprusimą", o dar ir lakią žydiškos išmonės pavyzdį.

Yra tokia judėjiška dogma - "Dievo vardo neminėjimas", kuri draudžia judėjams savo purvinomis burnomis garsiai tarti žodį "Dievas". Tačiau nėra tokio įsakymo (net ir pasiųsto žmonėms neva iš paties Dievo lūpų!), kuriam žydeliai nerastų apėjimo. Šiai dogmai (o pagal žydkrikščius - "mirtinai nuodėmei") apeiti jie įsigudrino rašyti žodį "Dievas" ... praleidinėjant raides: "D-vas, Di-vas, Die-as, G-d, G-tt, Б-г" ir t.t. Kaip sakoma - ir žydelis sotus, ir Dievulis neturi teisės pykti.

Nors mano akimis, tai paprasčiausias judėjiškos kultūros įdiegtas dviveidiškumas ir jokios mistikos.