Nusivylimas ir nesėkmė: kodėl žlugo Rusų kultūros diena Vilniuje
Autorius: Aleksandras Lipovecas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-09-07 21:37:00, skaitė 1157, komentavo 8
Praėjusį šeštadienį, rugsėjo 5-ąją, Lietuvos sostinėje jau 18-ą kartą vyko Rusų kultūros diena. Ir jei anksčiau į šį renginį susirinkdavo dešimtys tūkstančių miestiečių, tai šį kartą jų buvo ne daugiau kaip pusė tūkstančio
Iš pradžių kasmetinis renginys Vilniuje vadinosi "Rusijos diena", ir organizatoriai ją rengdavo artimiausią analoginei valstybinei Rusijos Federacijos šventei, kuri švenčiama birželio 12-ąją, dieną. Bet dėl sąlyginių Vakarų ir Maskvos santykių pablogėjimo po įvykių Ukrainoje 2014 metais ir Krymo įstojimo į Rusiją šventė Lietuvos sostinėje gavo naują pavadinimą. Ji virto Rusų kultūros diena. Nors ideologinis įvykio komponentas liko tas pats — tai Rusijai simpatizuojančių Lietuvos rusakalbių šventė. Vietiniai nacionalistai juos "meiliai" vadina "vatnikais".
Rusų kultūros diena Vingio parke
Pirmaisiais metais šventė, kurią organizuodavo slavų fondas "Gailestingumas" ("Miloserdije") su finansine Rusijos ambasados Lietuvoje parama, vyko sostinės Bernardinų sode. Bet didėjant festivalio lankytojų skaičiui, jis buvo perkeltas į didesnį Vingio parką. Tais metais parke susirinkdavo iki kelių tūkstančių žiūrovų stebėti vietinių folkloro ir mėgėjiškų kolektyvų pasirodymų bei šou žvaigždžių iš Rusijos.
Praėjusį šeštadienį scenos tribūnos buvo tuščios. Atidarius šventę ten buvo vos daugiau nei šimtas žmonių. O žiūrovų buvimas yra pagrindinis šventės masto rodiklis. Kas gi nutiko?
COVID-19 sujaukė planus
Pradėkime nuo to, kad šiais metais COVID-19 sujaukė visus organizatorių planus. Birželį, kai tradiciškai vykdavo ši šventė, Lietuvoje galiojo griežtos karantino taisyklės, todėl renginys buvo atšauktas. O atėjus rugsėjui Vilniaus valdžia vis tiek pareikalavo iš organizatorių laikytis griežtų atsargumo priemonių. Viena neįprasčiausių yra elektroninė tų, kurie ketino dalyvauti šventėje, registracija.
Rusų kultūros diena Vilniuje
Socialiniuose tinkluose šis reikalavimas buvo vertinamas kaip pavojus būti įtrauktam į Lietuvos specialiųjų tarnybų akiratį. Neva, visi užsiregistravę nurodys savo identifikavimo kodą ir gyvenamąja vietą, ir vėliau bus nedelsiant įrašyti į Valstybės saugumo departamento duomenų bazę kaip nepatikimi Lietuvos gyventojai. Net organizatorių paaiškinimai per rusakalbių žiniasklaidą, kad tai tik atsargumo priemonės dėl koronaviruso plitimo prevencijos, neturėjo jokio poveikio. Ir nors iš tikrųjų šventės svečių niekas netikrino, ar jie turėjo elektroninę registraciją, ši versija, matyt, atbaidė daugelį svečių. Kas nori atsidurti tokių potencialių šnipų kaip Algirdas Paleckis sąraše?
Sostinės dienos prieš rusų kultūros dieną
Antras svarbus veiksnys, lemiantis nedidelį Rusų kultūros dienos lankytojų skaičių, buvo Sostinės dienos, kurias rudens Seimo rinkimų išvakarėse pasistengė išnaudoti savo tikslais beveik visos politinės partijos.
Senamiesčio centre buvo apstu koncertų aikštelių, kuriose pasirodė daugelis Lietuvos atlikėjų. Pažymėtina, kad miesto valdžia nereikalavo elektroninės registracijos iš norinčių dalyvauti šiuose renginiuose. Taip pat nereikalavo griežtai laikytis sanitarinių ir epidemiologinių standartų. Šalia scenų, kuriose pasirodė atlikėjai, kavinėse bei restoranuose žmonės susispaudė neišlaikydami atstumo. O didžioji dalis net pamiršo dėvėti apsaugines kaukes. Taigi, savo energija Senamiestis dar prieš prasidedant Rusų kultūros dienai iš Vingio parko pritraukė minią.
Rusų kultūros diena Vilniuje
"Rusiškiausių" Lietuvoje šventė
Ir trečias, kaip atrodo rubrikos autoriui, momentas, kuris turėjo įtakos negausiai rusų šventei — Lietuvos rusakalbiai jau nesivilia pamatyti kažką naujo. Viskas buvo nuspėjama. Tos pačios palapinės su tradiciniais šašlykais ir alumi bei suvenyrais su rusiška simbolika. O scenoje — tie patys atlikėjai, kurių atvyko palaikyti artimieji ir draugai. Organizatorių fantazija visiškai išseko.
O bėgant metams šventė tapo pagrindiniu "rusiškiausio" Lietuvoje — Viktoro Uspaskicho — politiniu šou. Būtent jo pasirodymas scenoje, lydimas kandidatų į Seimo narius komandos, buvo viso renginio kulminacija. Su jam būdinga energija ir žavesiu Viktoras papasakojo, kaip myli visus rusus. Ir jis netgi išsakė savo didžiausias svajones — tapti Lietuvos ministru pirmininku. Tokiam Lietuvos politikos genijui kaip Viktoras Uspaskichas Europos parlamentaro mandato jau nepakanka.
Rusų kultūros diena Vingio parke
Ir jūs — rinkėjai, rusai pagal kraują, bet Lietuvos piliečiai — turėtumėte padėti jam įgyvendinti šias svajones. Na, ko jums verta nubalsuoti už Darbo partijos kandidatus, tarp kurių, beje, yra ir rusiškų pavardžių? Kai jie pateks į naują Seimo kadenciją, jie tikrai pasisakys už rusų teises. Tiesa, kaip, Viktoras Uspaskichas savo kalbose nepažymėjo. Gal jiems tai padės padaryti Lietuvos konservatoriai? Juk jų lyderis Gabrielius Landsbergis jau viešai paskelbė, kad jei jis laimės, mielai įtrauks "darbiečius" į koaliciją.
Tie patys šventės lankytojai, kurių atmintis nėra trumpalaikė, prisimena, kaip "darbiečiai" gynė rusų teises, paskutinį kartą atėję į valdžią 2012–2016 metais. Kaip kalbant iš Kijevo "Euromaidano" tribūnos, Uspaskicho "dešinioji ranka", tuometinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, sušuko "Šlovė Ukrainai! Šlovė herojams!", ir Seimo nariai su rusiškomis pavardėmis nubalsavo už sankcijas Rusijai po Krymo prijungimo.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.