Latvija atsisakė elektros energijos iš Baltarusijos, tačiau paliko landą Ostrovieco AES produkcijai

Autorius: Mindė Šaltinis: Pagal užsienio IA pranešimus... 2020-08-30 23:11:00, skaitė 394, komentavo 6

Latvija atsisakė elektros energijos iš Baltarusijos, tačiau paliko landą Ostrovieco AES produkcijai

Didžiam ir nenusakomam Lietuvos džiaugsmui Latvijos premjeras K. Karinis paskelbė apie ketinimą atsisakyti prekybos elektros energija su Baltarusija tuo atveju, jei bus paleista BelAES. Anksčiau analogišką sprendimą priėmė Estija. Vilnius visą pateikia kaip besąlygišką savo pergalę, tačiau Latvijos vyriausybės vadovo politinis pareiškimas turi labai netiesioginį ryšį su energetikos sektoriumi.

Latvijos vyriausybės sprendimas atsisakyti prekybos elektros energija su Baltarusija po BelAES paleidimo sukėlė tikrą ar bent jau labai orgazmui cunamį Lietuvoje. Tas juk suprantama: dar visai neseniai atrodė, kad kaimynai nusispjovė į šizoidines Vilniaus kovas su Ostroveco „atominiu monstru“.

Šalys negalėjo sudaryti bendro susitarimo dėl prekybos elektros energija su trečiosiomis šalimis. Lietuvos energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas pasiūlė Latvijai ir Estijai pasilikti teisę užimti ypatingą poziciją prekybos su Baltarusija klausimu - ši dokumento versija buvo išbrokuota Lietuvoje.

Landzbergistai reikalavo atleisti Vaičiūną dėl nesugebėjimo apginti nacionalinius interesus, „Dėdulia“ Landsbergis priekaištavo p-rezidentui Nausėdai, kad jis yra pasyvus, o tas jam drėbė, kad kovoti prieš BelAES reikėjo anksčiau. AES Ostroviece ne tik griovė  „baltijos vienybę“, bet ir paaštrino gaujų kovą lietuviškoje politikoje.

Ir štai - ji likimo dovana!

Iš pradžių BelAES boikotą palaikė Estijos prezidentė. Paskui kartu su Nausėda jie nusprendė padaryti spaudimą Latvijai.

Rygoje tampėsi neilgai: premjeras Karinis pareiškė, kad paleidus Ostrovieco AS jo šalis atsisakis prekiauti elektros energija su Baltarusija. tą jis pasakė 25 rugpjūčio. O vos prieš dvi dienas buvo pareiškęs, kad jo šalis neatsisakis nuo BelAES produkcijos. Kodėl jis staiga nusprendė “persiauti” ore ? Formaliai BelAES boikotas priimtas vyriausybės posėdyje. Skverneliui buvo apsireikšta jog Rygos sprendimą paveikė Pribaltikos premjerų susitikimas Tartu. 

Tačiau labiausiai tikėtinas trečias variantas - kažkas iš vakaroidinių kuratorių uSSa piliečiui Kariniui užsiminė, kad Pribaltika turi vieningu frontu stoti prieš BelAES.

Na po tokio net ir visiškai aklas įžvelgtu grėsmę branduoliniam saugumui ryšium su “besivystančia situacija baltarusijoje”.

Pernai latviai perkėlė prekyba elektros energija ant sienos su Rusija. Anksčiau visos operacijos vyko per Lietuvą. Atatinkamai jei viena iš kaimyninių respublikų atsisako prekiauti su Baltarusija tada Latvija netenka vieno iš energijos tiekėjų. Rygoje buvo priimtas sprendimas apsisaugoti nuo tokio nemalonaus scenarijaus. 

Latvijos ir Baltarusijos energetinės sistemos neturi tiesioginių jungčių. Tokiu atveju BelAES produkcija galės “prasismelkti” į jos rinką per EPL stovinčias ant Latvijos - Rusijos sienos. Tiesiog tam tereikės firmų-tarpinių. 

„Pareiškimai, kad mes nepirksime elektros energijos iš Ostrovieco AES, yra nepagrįsti, nes tą elektros energiją pardavinės ne Ostroviecas. Jis parduos elektrą kažkokiam tarpininkui, kuris įsigys dalį iš Ostrovieco, , dalį iš Krasnojarsko, dalį - dar iš kažkur kitur “, - paaiškino buvęs Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Minskui nebus lengva organizuoti elektros eksportą į Latviją per elektros perdavimo liniją, jungiančią ją su Rusija. Pasak Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo Anatolijaus Glazo, čia yra „daug techninių detalių“. Juridinių taip pat. 

Bet visi šie klausimus gali ir turi būti išspręsti. Galų gale, tiek Baltarusija, tiek Rusija yra suinteresuotos kuo anksčiau atsipirktu bendras kelių milijardų dolerių vertės projektas.

Logiškas klausimas: kaip Latvija ketina atkirsti BelAES produkciją pasienyje su Rusija? Kažkaip ketina.                                                         

K. Karinis sako, kad reikia išmokti atskirti „teisingus“ elektronus nuo „neteisingų“.

Šitą “mokslą” turės įsisavinti ir lietuviški valdininkai iš energetikos ministerijos. Jau net kalbama tam tikrą sertifikatų sistemą, kuri leis lietuviams nustatyti importuojamos elektros kilmę ir „atsijoti“ BelAES produkciją.

Bėda tik tame, kad mokslas dar neišmoko nustatyti nacionalinės elektronų kilmės.

"Jei Lietuva ras būdą sertifikuoti elektronus, tai Nobelio premija artimiausiais metais neišeis iš jos teritorijos", - ironizuoja energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius. Matyt, dabar K. Karinis taip pat pretenduoja į Nobelio premijos laureato laurus.

Galite pasukti kitu keliu - sukurti pirmąjį pasaulyje energetinę žvalgybą.

Ji teiks Pribaltikos valdžiai informaciją apie tai , kad „BelAES“ produkcija juda link Rusijos - Latvijos sienos.

Jei tik, žinoma, atsiras norinčių dirbti tokį šizofrenišką darbą.

Reziume: politinė konjunktūra privertė Latvijos ministrą pirmininką Karinį prisijungti prie BelAES boikoto Lietuvoje. Bet jis neatšaukė praėjusių metų dekreto dėl prekybos su trečiosiomis šalimis perkėlimo ant nacionalinės sienos.

Todėl jo demonstratyvus ryšių nutraukimas  su „paskutine Europos diktatūra“ iš tiesų nieko nekeičia.