Rusija kaip imperalistinė valstybė turi būt sunaikinta

Autorius: antifašistas Šaltinis: https://www.15min.lt/naujiena/... 2020-08-27 03:09:00, skaitė 656, komentavo 32

Rusija kaip imperalistinė valstybė  turi būt sunaikinta

Rusijos istorija – tai beveik nesibaigiančių karų, ginkluotų konfliktų, žiaurių priešpriešų ir specialiųjų operacijų virtinė. Ir nors bet kokiose peštynėse neretai kaltos būna abi pusės, vis dėlto tą, kuris pirmas panaudoja jėgą prieš oponentą, priimta laikyti agresoriumi. Kiek karų pradėjo pati Rusija, mėgino suskaičiuoti portalas russian7.ru.

Pačioje Rusijoje gajus mitas, kad „Rusija niekada nieko neužpuolė“. Tačiau gazeta.ua klausia: „Vien pažvelgus į žemėlapį galima nusistebėti – kokiu būdu ši „taiką mylinti“ šalis, kuri kariavo vien „gynybiniuose karuose“, sugebėjo per 350 metų padidinti savo teritoriją daugiau nei 7 kartus – nuo 3 mln. km² 1547-aisiais iki 21,8 mln. km² 1914-aisiais?“ Taip pat dera prisiminti, kad tokio dydžio Maskvos kunigaikštystės teritorija, kurioje 1547 metais buvo paskelbta Rusijos carystė, taip pat atsirado dėl agresyvios Ivano IV Rūsčiojo ir jo pirmtakų – Ivano III ir Vasilijaus III, pradėjusių „žemių rinkimo“ politiką, – veiksmų. Mažiau nei per šimtą metų jie „pririnko“ tiek žemių, kad Maskvos kunigaikštystės teritorija išaugo dešimt kartų.

Oficiali Rusijos propaganda teigia, kad kaimyninės valstybės buvo ne užgrobtos, o savanoriškai prisijungė, besidžiaugdamos, kad buvo išvaduotos nuo kokių nors kitų agresorių tironijos, ir dėkodamos rusų kariams. Tuo nemažai kas tiki. Kaip suskaičiavo istorikai, pradedant nuo XVI amžiaus vidurio, kai susikūrė Rusijos carystė, iki šių dienų Rusija dalyvavo daugiau nei 75 karuose ir ginkluotuose konfliktuose. Per juos vidutinė Europos masteliais Rusijos carystė virto didžiausia pasaulio imperija, nusidriekusia nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Rusijos gyventojai dėl to ir įsiminė 1913-uosius, kad jie buvo taikūs. Beveik visą kitą laiką šalis nepaliaujamai kariavo, kai kada vienu metu vykdydama net kelias karines kampanija įvairiose pasaulio vietose.

Kazanės ir Astrachanės chanatų užgrobimas, žemių, priklausiusių Pavolgio finougrų tautoms, prijungimas, ekspansija į Uralą, Sibiro, Tolimųjų Rytų, Kamčiatkos, Vidurinės Azijos užkariavimas... Galima pagalvoti, jeigu tikėtume oficialia propaganda, kad visose šiose žemėse gyveno mažos draugiškų aborigenų grupelės, neturėjusios jokio valstybingumo. Neva visos jos džiaugsmingai pradėjo mokėti duoklę Rusijos karūnai. Tačiau net Užpoliarės tautos mėgino ginti savo nepriklausomybę, nors apie XVII–XVIII amžių rusų ir čiukčių karus mažai kas žino. Žinoma, kas nors gali pareikšti, kad tai čiukčiai užpuolė rusus, taikiai atvykusius įsikurti prie Anadyrio upės.

Wikipedia.org reprodukcija/Vasilijaus Surikovo paveikslas „Jermakas Timofejevičius užkariauja Sibirą“
Wikipedia.org reprodukcija/Vasilijaus Surikovo paveikslas „Jermakas Timofejevičius užkariauja Sibirą“

Rusijos agresija prieš azijos tautas:

SSRS–Japonijos karas, Kurilų aneksija (1945 m.)
Boksininkų sukilimo numalšinimas Kinijoje (1899–1901 m.)

Wikipedia.org nuotr./Rusų artileristai atakuoja Pekino vartus 1900 m. Iliustracija iš to laikotarpio knygos.

Rusijos karas prieš Chivos chanatą (1839–1840 m.)

Daugelio užsienio istorikų nuomone, iš daugiau nei 75 karų, kuriuos Rusija kariavo nuo XVI amžiaus vidurio, 55 ginkluotus konfliktus pradėjo būtent šios šalies valdovai. Pasak russian7.ru, tai lėmė, kad pasaulinės bendruomenės ir artimiausių kaimynų akimis Rusija yra valstybė-agresorė, įpratusi visus klausimus spręsti jėga.