Kodėl Lietuva turi rūpintis pabėgėliais iš musulmoniškų Artimųjų Rytų? Argi tai ne jų turtingų kaimynų pareiga?

Autorius: Blogeris Zeppelinusas Šaltinis: https://www.facebook.com/photo... 2015-08-18 22:11:29, skaitė 2106, komentavo 0

Kodėl Lietuva turi rūpintis pabėgėliais iš musulmoniškų Artimųjų Rytų? Argi tai ne jų turtingų kaimynų pareiga?

Spaudoje prasidėjo isterika dėl tautos reakcijos į Lietuvai primetamus pabėgėlius iš egzotiškų kraštų, su kuriais ne tik mūsų šalis, bet ir visa Europa neturi nieko bendro. Įvairaus plauko rašeivos nutaisę rūsčias minas postringauja apie mūsų pareigą gelbėti žmones, bėgančius iš savo krašto dėl įvairių negandų. Tačiau blaivesnio proto lietuviams regint šią per kraštus besiliejančią isteriką kyla keli klausimai.

Pirma, kodėl bandoma pasukti reikalą taip, tarsi tas pabėgėlių priėmimas būtų kažkokia Europos ir jai priklausančios Lietuvos prievolė? 

Berods, mes Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje nesame niekam nei įsipareigoję, nei skolingi? Tai iš kur tas isteriškas vekselius pateikusio nepatenkinto kreditoriaus tonas?Kodėl tais pabėgėliais turi rūpintis Europa bei Lietuva? Negi jų kaiminystėje nėra artimų kultūriškai bei istoriškai turtingų stiprios ekonomikos šalių?

Jau vien pažvelgus į žemėlapį sveiko proto žmogui kyla nesupratimas: KODĖL EUROPA? 

Juk šalia Sirijos, Irako bei Eritrėjos, iš kurių į Europą veržiasi pagrindinis pabėgėlių srautas yra pilna musulmoniškų, praktiškai identiškos kultūros bei ta pačia arabų kalba šnekančių valstybių?

Ir ne kokių nors ubagėlių - visai priešingai, ten yra vienos turtingiausių pasaulio valstybių - Persų įlankos naftos karalystės, kuriose šeichai bei emyrai iš neturėjimo kur dėti pinigus statosi dangoraižius ant dirbtinių salų vandenyne, važinėjasi po dykumas Ferrariais bei išlaiko gausius haremus. Tos šalys nuolat užsiveža milijonus laikinų gastarbaiterių, kurie kai kada sudaro daugiau, nei pusę visų gyventojų. 

Kitaip sakant, darbščių žmonių jiems reikia nuolat. 

Ir štai, jų kaimynystėje nutiko kataklizmai, kurių pasėkoje iš namų bėga jų gentainiai, artimi jiems tiek kultūriškai, tiek istoriškai, tiek kalbiniu požiūriu.  Tai argi ne jų PAREIGA yra priglausti savo kaimynus? Žmonių jiems reikia, pinigų turi, kaip šieno - tai kame reikalas?

Kodėl Jungtinių Tautų vadukas gėdina Europos Sąjungos šalis dėl menko entuziazmo priimant milijonus svetimšalių iš Artimųjų Rytų bei Afrikos, bet nei žodžio priekaišto neturi jų kaimyninėms turtingoms valstybėms, kalbančioms ta pačia arabų kalba, kaip sirai ar irakiečiai? 

Atrodytų, jog pirma mintis, kalbant apie bėgančius iš Sirijos bei Irako žmones, kad juos turi priglausti jų kaimynai? 

Tačiau šį klausimą tiek tarptautinėje, tiek mūsų spaudoje stengiamasi nutylėti iš visų jėgų. Vietoje to visaip eskaluojant tariamos europiečių ir lietuvių prievolės temą.

Įdomu, kodėl? 

Dingojasi man, jog mūsų užsienio politikos formuotojai turėtų aktyviau remtis pozicija, kad mes Artimuosiuose Rytuose niekam nesame skolingi, o pareiga rūpintis bėgančiais nuo bėdos žmonėmis pirmoje eilėje turėtų būti turtingų kaimyninių valstybių, priklausančių tai pačiai kultūrai bei religijai reikalas ir rūpestis. O ne ES, Lietuvos, Australijos ar Lotynų Amerikos. 

Manau, kad JAV, ES ir JTO galėtų spaudimu priversti visas tas Turkijas, Saudų Arabijas, Omanus, JAE, Bachreinus, Kuveitus, Iranu, Katarus ir kitokias Jordanijas pasidalinti visą pabėgėlių srautą iš jų kaimyninių šalių.

---
LDiena.lt: teisingai apibrėždamas situaciją, gerbiamas autorius pabaigoje visgi daro klaidingas išvadas, dėl to ką "JAV, ES ir JTO galėtų". O klaidingas išvadas jis daro todėl, kad nežino atsakymo į anksčiau savo paties iškeltą klausimą "Įdomu, kodėl?"

O atsakymą į šį klausimą dar 2010 metais pateikė Visuomenės saugumo koncepcijos autorių kolektyvas, pasivadinęs Vidiniu TSRS prediktoriumi, savo trumpoje analizėje pavadintoje "Ilgalaikė biblinio projekto vadeivų strategija kaip įveikti koraninį islamą". Kas ją skaitė - tas visus paskutinus penkerius metus mato, kaip akivaizdžiai ji realizuojama ir todėl nesistebi nei "pabėgėliais" masiškai ir planingai eksportuojamais iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į Europą, nei visokiomis "Irako ir Levanto islamos valstybių" atsiradimo peripetijomis, nei "JAV, ES ir JTO" pozicija.

Todėl nuoširdžiai rekomenduoju, perskaityti ir apmastyti, nes mes - būdami ES dalimi, irgi esame įtraukti į šį ilgalaikį projektą ir privalome suprasti kas mums yra ruošiama.