Ramūnas Karbauskis. Vietoje Vyčio liberalesnis už liberalus R. Šimašius pasirinko „Open Beach“, „Sharks“ ir apatinius deginančias moteris „La!svės lauže“

Autorius: Ramūnas Karbauskis Šaltinis: https://www.facebook.com/ramun... 2020-06-25 13:39:00, skaitė 838, komentavo 7

Vietoje Vyčio liberalesnis už liberalus R. Šimašius pasirinko „Open Beach“, „Sharks“ ir apatinius deginančias moteris „La!svės lauže“. Amoralu, apgailėtina ir tai tikrai nereiškia laisvės ir gyvenimo džiaugsmo, kaip teigia pats R. Šimašius. Atvirkščiai, toks sprendimas rodo miesto valdžios mąstymo nelaisvę, kūrybos stoką, ribotumą. Vilniaus meras vietoj sėkmingų ir miesto žmonėms reikalingų projektų savo idėjų stoką bando pridengti „figos lapeliu “ – pliažu istorinėje Lukiškių aikštėje ir taip siekia pigaus populiarumo.

Manau, jog tokie Vilniaus mero žingsniai yra Laisvės partijos rinkimų kampanija, kurioje dedama daug pastangų stengiantis visur naudoti žodį „laisvė“ ir tokiu būdu didinti partijos pavadinimo matomumą. Tačiau neabejoju, kad ši žodis daugumai Lietuvos piliečių asocijuojasi su kitais dalykais – mūsų Laisvę gynusiais partizanais, sovietmečiu pogrindyje platintais leidiniais, Baltijos keliu ir sausio 13-ąja, bet tikrai nesiasocijuoja su pliažu bei liemenėlių deginimu skaudžią Tautos praeitį menančioje Lukiškių aikštėje. Daugeliui žmonių, kurių šeimos nariai negrįžo iš KGB būstinės rūsių,

R. Šimašiaus pliažas tampa Tautos kančias menančios aikštės išniekinimo simboliu. Istorijos tekmėje įvairaus plauko okupantai šią aikštę naudojo Tautos pažeminimui – žudė sukilimų ir pasipriešinimų dalyvius, statė okupacinę valdžią šlovinančius paminklus, kuriais siekta trynimo būdu pakeisti Tautos atmintį. Skauda matyti, kad šiandien, prisidengiant Tautos iškovotos laisvės vardu, daroma lygiai tas pat – pliažo smėliu bandoma užžerti istorinė atmintis, gyva Laisvės kovotojų krauju.

Meras R. Šimašius spjovė į Lukiškių aikštės istoriją, į 1863 metų sukilimo dalyvių, kurie buvo nužudyti šioje aikštėje, atminimą, į atmintį tūkstančių žmonių, kurie buvo kankinami ir žudomi šalia aikštės esančiame pastate, kuriame penkiasdešimt metų buvo KGB būstinė. Man tenka žmonių atsiprašinėti už Vilniaus valdžios neįgalumą sprendžiant šios aikštės sutvarkymo klausimus, įprasminant Lietuvos aukas kovose už Nepriklausomybę. Juk Vyčio skulptūros statyba Lukiškių aikštėje Vilniaus valdžios buvo nesprendžiama eilę metų, o Kaunui tam prireikė tik kelių mėnesių.

Liberalai tampa Vilniaus prakeiksmu. Visiškas nesugebėjimas valdyti, kurti, įgyvendinti. Vilniuje yra tiek teritorijų prie upių, parkų, o miesto valdžia tesugeba pripilti smėlio Lukiškių aikštėje. Rajonų merai, mažų miestelių seniūnai, kaimų bendruomenių atstovai turėtų daug daugiau fantazijos ir idėjų, nei liberalai Vilniuje.

Žmonėms reikalingi pliažai, o kažkam - netgi laužai moteriškų liemenėlių deginimui, bet viskam galima rasti tinkamą vietą, kuri netaptų pasityčiojimu iš lietuvių Tautos istorinės atminties, paniekinimu aikštei, kurios išskirtinis statusas įtvirtintas visų mūsų širdyse. Seimas dar 1999 m. savo nutarimu yra išreiškęs savo valią – „Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais.“

Rytoj su kolegomis Seime registruosime projektą įstatymo, kuris užkirstų galimybę tolesniam Lukiškių aikštės išniekinimui. Kartu inicijuosiu diskusiją ir klausiu, ar savivaldybė yra pajėgi toliau rūpintis Lukiškių aikšte, o, galbūt, atsakomybę už Lukiškių aikštę galėtų prisiimti kokia kita institucija? Taip pat kviesiu Seimo narius, Vyriausybę kreiptis į teisėsaugos institucijas reikalaujant įvertinti Vilniaus savivaldybės veiksmus Lukiškių aikštę paverčiant pliažu, ten organizuojant neaiškaus pobūdžio renginius, kurių vienintelis tikslas – menkinant istorinę atmintį daromas Laisvės vardu prisidengusios partijos populiarinimas.

Gaila, jog tokia apgailėtina Vilniaus valdžios akcija su nieko nebuvo derinta, todėl jai nebuvo galima užkirsti kelio. Apgailestauju, kad yra tokių žmonių, kuriems viskas, kas asocijuojasi su Lietuvos istorija ir lietuvybe, yra svetima. Už tai, kad Vilniaus širdyje, reprezentacinėje Lietuvos aikštėje, šalia plazdančios vėliavos su Vyčiu, išdėliotos instaliacijos ne lietuvių kalba, kas ypatingai stebina, žinant, jog koronavirusas n-kartais sumažino Vilniuje apsilankančių užsieniečių skaičių.

Tikiuosi, kad tai taps gera pamoka ir paskutiniu atveju Lietuvoje, kai taip šlykščiai pasityčiojama iš Tautos istorinės atminties.