Nesekmadieniniai skaitiniai #16: tarp KGB „universitetų” ir Vilniaus universiteto absolventų inteligencijos ir mentaliteto skirtumas matuojamas šviesmečiais

Autorius: Gintaras Furmanavičius Šaltinis: https://www.facebook.com/ginta... 2020-06-20 12:00:00, skaitė 1149, komentavo 0

Nesekmadieniniai skaitiniai #16: tarp KGB „universitetų” ir Vilniaus universiteto absolventų inteligencijos ir mentaliteto skirtumas matuojamas šviesmečiais

Nuotrauka iš portalo Lrytas.lt prie mano įrašo ne atsitiktinė. Labai linkiu mums visiems, kad tai Lietuvos politikoje daugiau niekada nepasikartotų

Beveik prieš metus laiko dalinausi savo mintimis apie Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos pirmąjį veiklos mėnesį. Laikas lekia labai greitai ir štai šią savaitę Prezidentas Seime jau skaitė savo pirmąjį metinį pranešimą. Tai puiki proga apžvelgti jo pirmųjų metų veiklą. Kelios mano mintys apie tai.

Apie metinį pranešimą pasisakė jau visi pasisakytojai, valdantieji ir opozicija komentavo jį taip, jog atrodė, kad ir vieniems, ir kitiems Prezidentas skaitė skirtingus tekstus. Aš noriu tiek į pranešimą, tiek į Gitano Nausėdos pirmųjų metų veiklą pažvelgti kiek kitu kampu. Esu ne kartą minėjęs, jog 12 metų, praleistų politikoje leidžia kitomis akimis matyti vykstančius procesus ir kritiškai vertinti sisteminės žiniasklaidos mums brukamas mintis.

Akivaizdu - tarp KGB „universitetų” ir Vilniaus universiteto absolventų inteligencijos ir mentaliteto skirtumas matuojamas šviesmečiais. Po visiškai autoritarinio Tulpių paštininkės valdymo dešimtmečio Prezidento Gitano Nausėdos pirmieji valdymo metai atrodė taip, lyg valstybė gyvena visai be prezidento. Daugelis Lietuvos gyventojų reiškė nemažai priekaištų dėl to, tačiau tikriausiai maža dalis jų skaitė Lietuvos Konstitucijos VI skirsnį, kuriame labai aiškiai aprašytos Prezidento funkcijos. Nuo 2009 metų mes buvome pratinami, kad visi valdžios aparato mygtukai spaudomi Daukanto aikštėje, tačiau visi pamiršta, kad Lietuva yra parlamentinė respublika. Todėl Prezidento veikla laikantis Konstitucijos nuostatų gali atrodyti kaip nieko neveikimas.

Kita priežastis, labai apsunkinanti Prezidento veiklą Lietuvos vidaus politikos lauke yra kaip reta prastai veikianti Seimo dauguma. Tokio chaoso svarbiausioje valstybės instucijoje jau senokai neteko stebėti. Daug nesigilinant į tai mes turime unikalią sitauciją Seime - pirmininkas atstovauja pats save ir į sekančius rinkimus rengiasi eiti su opozicijoje esančiu Liberalų sąjūdžiu. Čia jau galime dėti daugtaškį....

Daug kritikos Prezidentas sulaukė dėl savo tariamo pasyvumo koronacirko metu. Tačiau vėl verta atsigręžti į Konstituciją, kuri labai aiškiai nustato, kad tokias situacijas kontroliuoja ir valdo Vyriausybė. Prezidentas turėjo du pasirinkimus: dalyvauti visuose procesuose ir trukdyti dirbantiems savo darbą bei rinkti pigius reitingo taškus, kaip tai sėkmingai darė Alytaus meras garsiojo gaisro metu arba leisti dirbti tiems, kurie yra atsakingi už tokių situacijų kontrolę ir valdymą. Aš palaikau Prezidento sprendimą rinktis antrąjį variantą.

Dar vienas esminis momentas, skiriantis šio Prezidento pirmuosius valdymo metus nuo praėjusio dešimtmečio - pagaliau šalia valstybės vadovo, išpažįstančio tradicines šeimos mes matome Pirmąją ponią. Elegantišką, jautrią ir intelektualią moterį, visada stovinčią šalia savo vyro ir dalyvaujančią visoje eilėje socialinių projektų. Mes apie tai gauname labai mažai informacijos (neskaitant ponios apdarų vertinimų), nes sisteminė žiniasklaida vis dar nesusitaiko su mintimi, kad Lietuvos žmonės ir vėl eilinį kartą išsirinko ne tą Prezidentą.

Nustebino Prezidento pasirinkimas antrai kadencijai VSD vadovu skirti tą patį D. Jauniškį, kuris buvo nuolankus D. Grybauskaitės nurodymų vykdytojas. Prezidento vietoje visus Tulpių paštininkės kadrus būčiau keitęs kitais žmonėmis. Neturiu nieko prieš VSD vadovą, tačiau kas galėtų paneigti, kad neužilgo iki kadencijos pabaigos kilęs VSD skandalas tam ir buvo skirtas, kad leistų turėti tam tikrus svertus įtakojant šį Prezidento pasirinkimą.

Sekantis labai svarbus Prezidento laukiantis iššūkis - besibaigianti Respublikos generalinio prokuroro kadencija. Exprezidentės pasirinkti Generaliniai prokurorai buvo vienas už kitą daug ambicijų ir, deja galių turinčios tuščios vietos, tačiau visus perspjovė dabartinis - prokuroras E. Pašilis padavė valstybę, kurios viešojo intereso gynimas yra vienas svarbiausių prokuratūros uždavinių į teismą. Labai norisi tikėti, kad Gitano Nausėdos pasirinktas naujas Generalinis prokuroras bus daug kompetetingesnis ir laisvas priiminėti sprendimus.

Grižtant prie metinio Prezidento pranešimo noriu atkreipti dėmesį į pačią jo stilistiką. Jame neišgirdome jau tradicija tapusių kumščių trankymų į tribūną, žaibų svaidymo remiantis asmeninėmis antipatijomis ir nesibaigiančių karų su visais. Ramus ir išlaikytas tonas, neskirstymas į gerus ir blogus, savus ir svetimus bei tik viena pranešime paminėta - iškilios menininkės Asmik Grigorian - pavardė leidžia tikėtis, kad mūsų laukia išmintingas, ramus ir telkiantis žmones likęs ketverių metų Prezidento valdymo laikotarpis. Toks, nuo kokio mes jau buvome atpratinti. Aš tik linkėčiau Prezidentui revizuoti savo patarėjų korpusą, nes klaidos kartais bado akis.