Žemaitē gīvėntuoju sorašīmūs bova žīmėmė atskėrā nu lietoviu

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/zema... 2020-05-19 11:58:00, skaitė 355, komentavo 64

Žemaitē gīvėntuoju sorašīmūs bova žīmėmė atskėrā nu lietoviu

Žemaitē senuobės gīvėntuoju sorašīmūs bova žīmėmė atskėrā nu lietoviu. Pavīzdiou, jau XVI omžiou Karaliaučiaus universiteta imatrikulēcėjės kninguo atskėrā bova irašuomė žemaitē (Samogitia) ė lietovē (Litvanus). 1887 m. Rosėjės imperėjės sorašīma čieso vėin tėktās Kauna gobernėjuo bova 444 921 žemaitiu tautībės prieteliu (lietoviu bova 574 853). Tou čieso Telšiūn miestė tarp 6205 prieteliu nebova alei vėina lietovė, bova žīdā (3080), žemaitē (1275) ė kėtė (1850).

Tas bova ligė XX om. pradiuos, kumet Smetuonas Lietovuo bova priskėrtė pri lietoviu, nuors 1926 metu Tarību Sājongas gīvėntuoju sorašīmūs žemaitiu klasėfėkatuorios bova. 2003 metas žemaitiu tautibė deklarava kelė tūkstontē [rēk šaltėnė] žemaitiu. Žemaitiu kuova ož sava tautibės iteisėnėma teisma kelio prasidiejė 2002 metās i tėnsas tuoliau. Sprėndėma žemaitiu bīluo prijėms Strasbūra teismos, katram žemaitiu bīla perdouta 2011 metās.

2011 m. vėsoutėnė Lietovuos sorašīma čieso 2169 prietelē deklarava žemaitiu tautībė, žemaitiu tautībė deklaravėns īr tēpuogė vėins 2011-2015 m. Lietovas savivaldībiu tarības nariū.

Žemaitiu rokonda – kalba prigol baltu kalbū gropē. Ano ruokounas aple 0,2-0,5 mln. žmuoniū. Dėdliuojė dalės besėruokounontiu īr vakarū Lietovuo, kor īr Žemaitiu žemė. Žemaitėškā besėruokounontiu gal sotėktė dėdliūsiūs Lietovuos miestūs: Vėlniou, Kaune, Klaipieduo. Žemaitē gīven vėsam svietė, kor īr lietoviu, nes oficelē anodom neskėramė vėinė nu kėtū.

Nu 2010 metu bėrželė 30 d. isigaliuojė ISO 639-3 kuods „sgs“.

Žemaitėjės istuorėjė

Dabartėnė Žemaitėjė sosidarė tėk XIX omžė pabonguo, lėgė tou čiesa Žemaitėjė ožjėmė dėdlesni pluota nego dabartėnēs čiesās.

Žemaitėjės vards ėr anuos konėgākštē (Vīkints ė Gerdvils) mėnavuonami 1219 m. Galiča-Vuolīnės taikuos sotartie. Bat anėi mosietās nabova pėrmi žemaitiu konėgākštē. Vagol legėnda aple Palemuona, pėrms žemaitiu konėgākštis bova Borks.

Bet tūmetėnė Žemaitėjė bova vadėnams pluots daugiau dabartėnie vėdorė Lietovuo (terp Dobīsas ė Švėntuosės), nakap vakarūs. Bat pūton sosimaišė̄ so koršēs, žėimgalēs žemaitē pasistūmė i vakarus. Vakarū ė rītū žemaitius tūmet skīrė Karšovuos gėrė. Žemaitiu konėgākštē varžės so Mindaugu diel Lietovuos suosta. XIII o. vakarū Žemaitėjė ožkariava vuokītē. Tepuogė šiaurie bova kėits Kalavėjoutiu uordėns, ale žemaitē, vadovaunamė Vīkinta ana nūgaliejė Saulės kuovie 1236 m.

Žemaitėjės konėgākštīstė bova vėina ėš pagrėndiniu LDK daliū. LDK netgė kelis sīkius bova žemaitius parleidus i krīžėninku ronkas – 1382 m. Dobīsas sotartim, 1398 m. Salīna sotartim ė 1404 m. Raciuonža sotartim. No žemaitē vėsūmet nuognē prėišėnas vuokītiam ėr anū pėlnā nabova ožėmtė.

Karšovuos žemės bova pastuovē poldėniejamas vuokītiu ė palėka tīrās. Pu Žalgėrė kuovės bova pasirašītas Tuorūnės ė Mielna taikuos sotartis, ė krīžėninkā daugiau nabpoulė Žemaitėjės. 1413 m. bova pradiets žemaitiu krėkštos. Ale Žemaitėjuo tvirtā laikės [[baltu viera],] ė žemaitē da ėlgā prīšėnas krėkštiunībē. Varniūs (Medėninkūs) bova ikorta Žemaitėjės vīskopėjė.

Žemaitėjuo diel anuos savaronkėškoma, suocēlėnės padėitėis lažos nabova tuokis sonkos kap Lietovuo ė tūdie čė spieriau radas naujė koltūra. 1569 m. Žemaitėjė sīkiom so Lietova patapa Žečpuospolėtas dalim. Ana palėka kap Žemaitėjės seniūnėjė, katra iejė nū Palonguos lėgė Kiedainiu, ė nū Žagarės lėgė Kībartu. Suostėnė bova Varnē, sodarė 28 tijūnėjės. Nū 1441 m. LDK konėgākštis palėka ė Žemaitėjės konėgākštio, tūdie krašts vadėnts Žemaitėjės konėgākštīstė.

Paskom Žemaitėjė palėka carėnės Rosėjės dalėm. XIX o. čiuonās pradietė vēktė Žemaitiu sājūdis – bova pradiets koltūras, istuorėjės, etnuograpėjės tīrėniejėms ė okatėjėms. Īpatėngā nūsipelnęės tuos gadīnės prietelios bova Sėmuons Daukonts, katros parašė žemaitiu istuorėjė. Pu sokėlėmu koltūrėni žemaitiu vēkėma cara valdė pradiejė gintė, bova oždrausts rašīms luotīnėškuom raidiem, ėmtas oždarėnietė bažninčės. Žemaitiu žemies nuognē liuob dėrbtė kningnešē.

Lietovā pasėikus liousoma 1918 m., Žemaitėjė bova kap neatskėriama Lietovuos dalės, ale toriejė nemažū etnuograpėniu-tautėniu skėrtomu. Vėins ėš valnuos Lietovuos prėzidentu, Aleksandros Stolgėnskis bova nū Žemaitėjės. Smetuonėnie-pruofašėstėnie Lietovuo bova stengiamas kū spieriau vėsėškā solietovintė žemaitius, bova primesta sovalkėitiu ruoda. Žemaitiu plents patapa pagrėndine Lietova ė Žemaitėjė jongiantio kelio.

Par suovėitu gadīnė Žemaitėjė da labiau solietovinta – daugums žemaitiu ėšvažėniejė pu vėsa Lietova ė daug lietoviu atsikielė i žemaitiu žemis. Šmuots mondrū žemaitiu bova prėverstėna ėšvežta i Sėbėra. Nabova palikta juokiū sālīgu riedītėis žemaitiu koltūras. Apent Lietovā palėkus liuosā, žemaitiu sālīgas pageriejė – prasidiejė koltūras atgėmėms. No da paslėka biedu diel žemaitiu kap tautuos napripažėnėma, žemaitiu ruodas sovaržīma.

Vikipedėjės infuormacėja