Po straipsnio apie žudomus Europos senolius, naktį mano namus atakavo juodaodžiai su kaukėmis

Autorius: Vladimiras Troščenka Šaltinis: http://geros-figos.blogspot.co... 2020-05-03 03:23:00, skaitė 1604, komentavo 11

Po straipsnio apie žudomus Europos senolius, naktį mano namus atakavo juodaodžiai su kaukėmis

Šiaip šio teksto nerašyčiau, maža kodėl grupė nusikaltėlių nutarė įsilaužti į mano namą Anglijoje. Bet atvykusių policininkų žodžiai mane privertė susimąstyti. "Šiaip sau niekas į namus nesilaužia". Mes su abiem mano sūnumis apsigynėme, vyriausias turi dabar mėlynę po akim, aš pora gūzų ir raudoną akį, bet negrai išsibėgiojo. Jie nesitikėjo jog jiems kas nors priešinsis. Anglai dažniausiai nuolankiai vykdo viską ką jiems įvairiaspalviai nusikaltėliai sako. Tuo labiau banditai buvo didžiuliai, sportiški su pripompuotais raumenimis.

Jau baigiantis muštynėms, prieš pabėgant, didžiausias negras man rėkė, "Džiaukis jog likai gyvas. Aš valdau šitą rajoną". Į tai aš jam atsakiaukad man nusispjauti ką jis valdo ir, kad jis pats galėtų džiaugtis tuo pačiu. Tada gavau atsisveikinimo smūgį, po kurio aptemo akyse ir dešine akimi dar apie 5 minutes nieko nemačiau (Vis dėl to metai ir mano kūno svoris daro savo, jau nebe ta reakcija, pavargau besitąsydamas ir praleidau dešinę. Ačiū Dievui turiu prie savęs du ąžuolus sūnus gynėjus. Baisu ir pagalvoti jei pasiduočiau visų tų Sorošų ir Geicų finansuojamiems smegenų plovėjams ir nutarčiau neturėti vaikų, tipo gyventi savo malonumui. Dabar nebūtų kas gina seną tėvą). 

Policininkai labai skeptiškai žiūrėjo į mūsų parodymus, vis ausdami mintį, kad gal čia kažkokios nusikaltėlių grupuočių tarpusavio peštynės. Mes neatrodėme labai sugniuždyti, visi perpildyti adrenalino, tarpusavyje dalinomės muštynių įspūdžiais, juokavome, todėl mūsų parodymus užrašinėjęs pareigūnas mestelėjo:

"Ko jie pas jus atėjo, į mano namus šiaip sau nevaikšto ir į mano pažįstamų namus taip pat."

Na jis teisus. Ką aš į tai galėjau atsakyti. Jie šaukė apie kažkokią žoliapjovė, paskiau apie trimerį, kurį kažkas iš jų pavogė, dėl to jie nori patikrinti mano namus. Policininkais vėl paklausė ar tikrai nėra čia jų nuosavybės. Šiek tiek pyktelėjęs, aš jam pasiūliau apžiūrėti, gal ką nors iš jų nuosavybės jis ras mano namuose.

Bet pareigūnas teisus. Šiaip sau žmonės antrą nakties nesilaužia į svetimus namus. Jie atėjo ne šiaip sau, o rėkimai apie kažkokią žoliapjovė, na banditai visada kalba kokius nors vėjus savo nusikaltimui pateisinti.

Galimai tai sutapimas, nežinau, bet dieną prieš šį įsilaužimą aš prašiau straipsnį - "Aš nesakysiu kas žudė Europos senolius, aš tik paaiškinsiu kaip." Jį, kaip ir kitus mano straipsnius paviešino tik kelios nesisteminės (tai yra Sorošinių ir Geicinių gentainių nekontroliuojamos) internetinės platformos. Bet šiuo straipsniu, vėl pradėjo masiškai dalintis socialiniuose tinkluose (ir ne tik Lietuvoje). Kaip ir po pirmo mano straipsnio šia tema "Kaip pasiekti mirštamumo rodiklius, jei virusas beveik nekenksmingas? Numatyti privalomą gydymo algoritmą - plaučių ventiliavimu." [po bloko feisbuke, straipsnis buvo publikuotas pakartotinai - LDiena.lt]

Antruoju straipsniu, vien per pirmą dieną pasidalino virš dviejų tūkstančių kartų. Jau po poros valandų, mano du pagrindiniai emailai (gmail sistemoje)  buvo užblokuoti. Kodėl? Iki šiol atsakymo nėra "formaliai išmeta ženkliuką - "pasibaigė siunčiamų laiškų limitas". Nors googlo užklausiau oficialiai kas čia per limitas, atsakymo negavau. Tada vėl "sutapimas" užblokavo ir 20min.lt, ldiena.lt ir dar porą platformų, kuriose šį straipsnį vien per pirmą parą peržiūrėjo virš 20 tūkstančių žmonių. Ir naktį vėl sutapimas, į straipsnio autoriaus namus laužiasi grupė negrų su kaukėmis ieškoti pavogtos žoliapjovės.

Keisti sutapimai. Pamenate antikinę Ezopo pasakėčią apie apie vilką ir ėriuką. Vilkas norėdamas suėsti eriuką bandė savo veiksmams suteikti teisėtumo įvaizdį. Kai nieko nesigavo jis tiesiog pasakė "Tu kaltas jau vien tuo, jog norisi man valgyt ir griebęs ėriuką, nusitempė į mišką".

Kuo daugiau žmonių netiki šia prasto skonio ir grubaus melo koronoafera, tuo desperatiški bus tarptautinių nusikaltėlių veiksmai. Bet tai yra gerai, nes jiems tenka atleisti vadžias. Visada prisiminkite, jog mūsų vienintelė galimybė pasipriešinti šiam lėtam visuotiniam įverginimui yra NETIKĖJIMAS jų teisėtumo drapanomis, kuriomis jie negrabiai aprėdyjo savo merkantilinius ir bjaurius siekius.

Tik mūsų tikėjimas jų melais daro juos galingais.

Netikinčią jais visuomenę, neįmanoma ilgai valdyti, tam reikia beprotiškų resursų ir vis didėjančių represijų. Resursai visada baigiasi, o represijos visada sulaukia atsako. Jau dabar Lietuvos policininkai nenoriai baudžia be antsnukių vaikščiojančius, verčiau vaidindami jog nepastebi, todėl ir diriguotojams tenka daryti "karantino lengvatas".

Kuo daugiau bus tų, kas atvirai pasipriešins šiam šliaužiančiam įverginimui, tuo greičiau NEOVERGVALDŽIAI leis savo tarnams paskelbti jog "drastiškos priemonės davė savo rezultatą", visi paplos akliems vykdytojas, valdžios vyrai padalins blizgučius ir padėkas, o patys nevykėliai vergvaldžiai, nuropos į savo skyles brandinti naujus biznio planus.

Dar kartą kartoju - Vienintelė galimybė kovoti su jais yra kalbėti apie tai atvirai ir dalintis informacija kurią blokuoja visais lygiais!

p.s. O neovergvaldystės sistemos įgyvendintojams noriu priminti, ką sakė žymiausias pasaulio karalius Saliamonas "Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė. Kokia nauda žmogui iš viso jo triūso, kurį jis turi po saule. Viena karta praeina, kita-ateina, o žemė lieka per amžius. Saulė teka, leidžiasi ir skuba į vietą, iš kur ji užtekėjo. Vėjas pučia į pietus ir pasisuka į šiaurę; pučia šen ir ten, sukasi aplinkui ir vėl grįžta į vietą, iš kur pakilo. Visos upės teka į jūrą, bet jūra vis nepilna. Upės grįžta atgal, iš kur ištekėjo. Akys nepasisotins stebėdamos ir ausys neprisipildys girdėdamos. Kas buvo, tas vėl bus; kas padaryta, tas vėl bus daroma. Nieko naujo nėra po saule. Jei yra kas, apie ką būtų galima sakyti: „Žiūrėk, tai nauja!”, tai jau buvo senais laikais prieš mus. Praeities įvykiai užmirštami, o ir vėliau būsiančių nebeatsimins tie, kurie gyvens po jų."

Su meile ir rūpesčiu
Vladimiras Troščenka